Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Kuršių nerijos kraštovaizdis taps margesnis

 
2017 08 30 9:40
Lietuviškojoje Kuršių nerijos dalyje, pajūrio ruože, nebeliks kraštovaizdį darkančių betoninių elektros linijų stulpų.
Lietuviškojoje Kuršių nerijos dalyje, pajūrio ruože, nebeliks kraštovaizdį darkančių betoninių elektros linijų stulpų. Antano Razmos nuotrauka

Energetikų planai iki 2020 metų nugriauti visus aukštos elektros įtampos stulpus tarp Juodkrantės ir Nidos verčia sukti galvas, kaip efektyviau panaudoti atsiversiančias erdves.

Svarstoma, kad dalis apsauginės juostos galėtų būti paversta dviračių taku, dalis – plynomis palvėmis su pažintiniais vaistažolių rinkimo takais, o rezervate – palikta savaiminiams gamtos procesams.

Tiesa, kai kurie Neringos politikai šypsodamiesi užsimena ir apie fantastinį planą: tam tikrame ruože aukštų elektros linijos stulpų negriauti ir panaudoti juos... oro gondoloms įrengti. „Žinoma, tai – pajuokavimas. Vertinant pragmatiškai mes, neringiškiai, labai džiaugiamės, kad po dešimtmečių pažadų, planų pagaliau judama realių darbų link. Pagaliau pusiasalyje nebeliks tų svetimkūnių, darkančių kraštovaizdį, o savivaldybės gyventojams bus užtikrintas patikimesnis elektros energijos tiekimas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Neringos meras Darius Jasaitis.

Daugiau estetikos

Elektros ir dujų skirstymo bendrovė Energijos skirstymo operatorius (ESO) iki 2020 metų planuoja atnaujinti visas transformatorinių pastotes ir aukštos įtampos (35 kV) elektros oro linijas pakeisti požeminiais kabeliais. Elektros skirstymo tinklo rekonstrukcijos darbai, praėjusią savaitę pristatyti Neringos savivaldybės tarybos posėdyje, bus pradėti kitąmet. Šiuo metu vyksta jų projektavimas.

Per rekonstrukciją, kuri truks daugiau kaip dvejus metus, ESO atnaujins nuo 1965–1989 metų eksploatuojamas Smiltynės, Juodkrantės, Alksnynės, Nidos, Pervalkos ir Girininkijos transformatorių pastotes. Didžioji dalis 1964 metais įrengtų aukštos įtampos elektros oro linijų bus pakeistos 90 km požeminiais kabeliais. Visa tai leis patenkinti net 50 proc. didesnį energijos poreikį ir apsaugos tinklą nuo gamtos stichijų poveikių.

„Svarbu, kad grius ne tik milžiniški stulpai, nepuošiantys nerijos, bet ir senos transformatorinės. Kai kurios bus panaikintos, kitos – rekonstruotos į mažas, modernias. Manau, kiekvienas poilsiautojas yra matęs, kaip vaizdą darko transformatorinė prie Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčios, paveldosauginio pastato. Ir tokių aplinką bjaurojančių objektų yra visoje nerijoje“, – kalbėjo D. Jasaitis.

Kol kas neaišku, kada ir apskritai ar bus griaunami aukštos įtampos elektros stulpai Alksnynėje, ties Kiaulės nugaros sala, nes šią elektros liniją prižiūri ne ESO, o AB „Litgrid“. „Be abejo, mums aktualūs ir tie stulpai, ypač esantis Kiaulės nugaros saloje Kuršių mariose, nes už laidų neretai užkliūva jachtų stiebai. Tuomet nutrūksta arba sutrinka elektros tiekimas. Kiek žinau, bent jau kol kas nieko nesirengiama daryti, nes nežinoma, kokia bus ateityje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtra“, – informavo politikas.

Dėlioja planus

Šiuo metu palei jūrinį kopagūbrį išilgai nerijos nutiestos aukštos įtampos elektros oro linijos turi 30 metrų pločio apsauginę zoną. Demontavus betoninius stulpus ir po žeme nutiesus kabelius, visa ši juosta galės būti naudojama turizmui plėtoti ir aplinkosaugos projektams.

Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aušra Feser „Lietuvos žinioms“ teigė, jog viskas priklausys nuo to, į kokio saugomos teritorijos režimo aplinką patenka elektros linijos koridorius. „Ji driekiasi ir per Naglių gamtinį rezervatą, todėl ten siūlysime nieko nedaryti, palikti erdves savaiminiams procesams. O štai draustiniuose norėtume tą plačią ir atvirą juostą išlaikyti.

Ji galėtų tapti miško taku, tereikėtų suformuoti tam tikrose vietose palves, iškirsti medžius iš jūros pusės. Jau dabar elektros linijos zonoje yra susidarę vaistažolių sąžalynai, ištisos plantacijos, tad palaikant tas erdves atviras ir sukuriant naujas būtų galima įrengti pažintinius takus. Žmonės susipažintų su Kuršių nerijoje augančiomis vaistažolėmis, išmoktų jas atskirti ir rinkti“, – pasakojo parko vadovė. Ji pabrėžė, jog atkuriant palves nerijos kraštovaizdis taptų dar margesnis, įvairesnis.

Demontavus stulpus ir po žeme nutiesus kabelius, visa ši juosta galės būti naudojama turizmui plėtoti ir aplinkosaugos projektams.

Svarstoma, kad elektros linijos vietoje prie Nidos tikslinga nutiesti naują asfaltuotą dviračių taką. „Dabar dviratininkai neturi patogaus susisiekimo tarp centrinio ir šiaurinio Nidos paplūdimių. Žmonės priversti važiuoti plentu“, – tvirtino A. Feser.

Neringos meras D. Jasaitis įsitikinęs, kad verta pagalvoti ir apie didesnį indėlį kuriant naują dviračių maršrutą. „Yra takas nuo Nidos iki Pervalkos palei Kuršių narias. Ten, kur bus pašalinti elektros stulpai, atsivers galimybė sujungti pamario dviračių taką su ruožu pajūryje. Turėtume tokį žiedą – poilsiautojai galėtų važiuoti ir palei Kuršmares, ir palei jūrinį kopagūbrį. Tarsimės su Nacionalinio parko direkcija, miškininkais, bandysime kuo efektyviau pasinaudoti naujomis galimybėmis“, – aiškino meras.

Archeologų priežiūra

ESO planai nutiesti elektros kabelius po žeme palies ir praeities tyrinėtojus, mat atliekant žemės judinimo darbus yra tikimybė aptikti naujų archeologinių objektų.

Šiuo metu į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtrauktos dvi Kuršių nerijoje esančios akmens amžiaus gyvenviečių vietos – prie Alksnynės ir prie Nidos.

„Bet kokius, net nedidelius kasinėjimus tiesiant požemines komunikacijas turės prižiūrėti archeologai. Dabar naudojamos tokios technologijos, kai vamzdžiai po žeme yra pakišami, neberausiamos ištisinės tranšėjos. Tačiau vis vien tam tikrose vietose reikia kasti. Niekas negali būti tikras, ar Kuršių nerijoje nėra likę ir daugiau, nei dabar žinome, akmens amžiaus gyvenviečių, stovyklaviečių pėdsakų“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"