TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kuršių nerijos prakeiksmas grįžta

2013 10 23 6:00
Deniso Nikitenkos nuotraukos

Senovėje Neringos gyventojams ir jų namams nuolat grasino keliaujantis smėlis, o XXI amžiuje namus jie gali netikėtai prarasti dėl užgriuvusios teismų lavinos.

Neringoje, vaizdingoje kopos papėdėje Preiloje, siekiama nugriauti tris gyvenamuosius pastatus, kurie teismų pripažinti kaip nelegali statyba, nors žmonės juose gyvena jau šešerius metus. Byla šiuo metu iš esmės nagrinėjama Klaipėdos apylinkės teisme, o sąžiningai namus įsigiję ir visus reikiamus valstybinių institucijų parašus gavę gyventojai rengiasi bylinėtis su valstybe. Paradoksalu, tačiau namus griauti norima valstybės vardu, nors ta pati valstybė per savo institucijas ir palaimino nelegalių pastatų statybą.

Reaguojant į vis didėjantį konfliktą dėl nelegalių statinių griovimo, premjero Algirdo Butkevičiaus pavedimu numatyta sudaryti tarpžinybinę darbo grupę dėl statybų Kuršių nerijos nacionaliniame parke (KNNP) įgyvendinimo ir žalos atlyginimo.

Vieną baimę pakeitė kita

Kuršių nerijos naujakuriai liūdnai juokauja, kad šimtmečius šio krašto žmones kankinęs prakeiksmas netikėtai grįžo XXI amžiuje. Mat ištisus amžius neringiškiai negalėjo būti tikri dėl savo ateities ir saugiai ją kurti, planuoti. Keliaujančios kopos, dar neapsodintos ir nesutvirtintos pušaitėmis, nuolat grasino ištisiems kaimams. Nagliai, Agila, Karvaičiai, pirmoji Nida buvo užpustyti, žmonės priversti palikti savo mylimus namus ir iš naujo pradėti gyvenimą kitose vietose.

Lygiai taip pat dabar jaučiasi Neringos naujakuriai: atriedančių buldozerių su nerimu laukia kelios šeimos Juodkrantėje, kur pažeidžiant teisės aktus buvo pastatyti du kotedžai. Greta jų buvęs garsus žuvų restoranas pirminiu pavadinimu „Sorrento“ šiais metais teismo sprendimu pačių savininkų nugriautas. Toje vietoje dabar stovi „Paminklas absurdui“. Iškeldinti ir nugriauti vasarnamius valstybės vardu norima Juodkrantėje ir buvusioje pionierių stovykloje, kur žmonės nekilnojamąjį turtą gavo už kadaise neišmokėtas algas, tačiau paaiškėjo, kad namų ten negali būti. Kone labiausiai nelegalių statybų istorijoje pagarsėjo Preilos boteliai, dėl kurių po ilgų debatų pasiektas taikus susitarimas, ir pastatai iki šiol stovi.

Tačiau dabar į viešumą iškilo dar viena ne mažiau skandalinga istorija, kurios priežastis – toje pačioje Preiloje, didžiulės apžėlusios kopos papėdėje esantys trys skandinaviško tipo kotedžai, vietinių vadinami „baobabais“. Ir vėl paaiškėjo, kad jie pastatyti neturint tam teisės, todėl privalo būti nugriauti. Visi trys „baobabai“ yra apgyvendinti, juose sezono metu apsistoja penki turto savininkai su šeimomis, keli iš jų registruoti Neringos savivaldybėje. Ir visi jie gyvena kankinami baimės ir nežinomybės dėl savo sąžiningai įsigyto turto, kurį norima paprasčiausiai sulyginti su žeme.

Greta esantys trys namai Preiloje greitai gali atsidurti po buldozerio vikšrais.

Valstybė prieš valstybę

Kaip ir dauguma nelegalių statybų Neringoje, Preilos „baobabai“ tiesiogiai susiję su 2007 metų Konstitucinio Teismo (KT) sprendimu. Tada KT konstatavo, kad dar 1994 metais patvirtinta, tačiau spaudoje nepaskelbta KNNP planavimo schema (generalinis planas) yra galiojanti, todėl privalu paisyti visų joje priimtų sprendinių. Tačiau valstybinėms institucijoms ėmus nagrinėti tuos sprendinius paaiškėjo stulbinami faktai: kai kurios naujos statybos Neringoje nelegalios, nes jos pažeidžia minėtą Vyriausybės patvirtintą planavimo schemą.

Taip atsitiko ir Preiloje, Preilos g. 8B, pastatytų trijų kotedžų atveju. Pagal planavimo schemą toje vietoje turėjo likti automobilių stovėjimo aikštelė ir iš pastatų galėjo būti pastatytas nebent laikino tipo medinis paviljonas aikštelės prižiūrėtojui. Tačiau 2006 metais ten išdygo trys kotedžai, formaliai dokumentuose pavadinti dviem moteliais ir sargo nameliu.

Įdomiausia, kad šioms statyboms anuomet pritarė visos derinančios valstybinės institucijos: detalųjį planą patvirtino Neringos taryba, statybų leidimą išdavė anuometės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (KAVA) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, pastatų statybas suderino KNNP direkcija, paveldosaugininkai. Tačiau paaiškėjo, kad namų ten negalėjo būti, nes tai prieštarauja KNNP planavimo schemai. Todėl dėl neteisėtų veiksmų, gindama viešąjį interesą, į teismus kreipėsi panaikintos KAVA teisių perėmėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (AM). Ji pasiekė, kad administracinėje byloje tiek Preilos 8B detalusis planas, tiek namų statybos leidimai būtų panaikinti.

Dabar Klaipėdos apylinkės teisme ta pati inspekcija siekia, kad kotedžai Preiloje būtų paprasčiausiai nugriauti. Kitaip tariant, valstybinė institucija nori nugriauti pastatus, kurių statybai pritarė tos pačios valstybinės institucijos. Teismo byloje atsakovais įvardijama ne tik statybininkų bendrovė, bet ir KNNP direkcija, Neringos merija ir kt. valstybinės institucijos.

D.Jasaitis apskaičiavo, kad trijų dviaukščių kotedžų griovimo darbai savivaldybei galėtų kainuoti per 1 mln. litų. /Neringos savivaldybės nuotrauka

Merija pakraupusi

Dar vienu įsižiebusiu nelegalių statybų skandalu itin pasipiktinęs Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis LŽ sakė didesnio absurdo neįsivaizduojantis. „Pati statybų inspekcija, įėjusi į KAVA sudėtį, leidimą statyboms išdavė, o dabar ta pati inspekcija, tik jau pavaldi AM, siekia namus nugriauti. Ir dar reikalauja, kad tai būtų padaryta mūsų merijos lėšomis. Tačiau tada, 2006-aisiais, buvo išduoti visi reikiami dokumentai statyboms, visų pasirašyti! O niekuo dėti žmonės sąžiningai įsigijo brangų nekilnojamąjį turtą Preiloje“, - teigė meras. Jis apskaičiavo, kad trijų dviaukščių kotedžų griovimo darbai savivaldybei galėtų kainuoti per 1 mln. litų, nes privatininkams didžiulį „Sorrento“ restoraną Juodkrantėje nugriauti prireikė 0,5 mln. litų. „Milijonas mums yra labai dideli pinigai, nes savivaldybės biudžete lėšų kaip tik trūksta. Ir Juodkrantės mokyklai reikia papildomų pinigų, ir dviračių tako ruožą tarp sienos su Kaliningrado sritimi ir Nidos reikia nutiesti, ir naujus detaliuosius planus rengti, jei norime pretenduoti į 2014-2020 metų Europos Sąjungos paramą“, - vardijo D.Jasaitis.

Neringos savivaldybės administracijos Juridinio, personalo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiasis specialistas, teisininkas Marius Trakšelis LŽ teigė, kad byla dėl kotedžų griovimo gali būti baigta nagrinėti apylinkės teisme dar iki Naujųjų metų. „Ieškinys pateiktas pernai, dabar byloje liko tik baigiamosios kalbos. Žinoma, kad ir koks būtų sprendimas byloje, jis bus skundžiamas apeliacine tvarka. Jei pralaimėsime mes, skųsime mes, jei pralaimės statybų inspekcija, manau, skųs ir ji. Laukia ilgas procesas“, - aiškino jis.

Tuo tarpu KNNP direktorė Aušra Feser LŽ sakė, kad Preilos „baobabų“ pavyzdys dar kartą parodys, kad teisės aktų privalu laikytis visiems, juos reikia skaityti ir žinoti. „Tų pastatų ten negalėjo būti. Tačiau gaila žmonių, kurie ten gyvena, nes jie – niekuo dėti. Jie juk turtą pirko legaliai, tikėjo valstybe ir jos institucijomis, jei viskas buvo suderinta“, - svarstė ji.

A.Baltrušaitis užtikrino, kad teismams nurodžius nugriauti jo namą neabejodamas paduotų į teismą pačią valstybę per jos institucijas. /Gedimino Žilinsko (ELTA) nuotrauka

Garsios pavardės

Vienas iš Preilos 8B kotedžo savininkų – bendrovės „Forum Cinemas“ generalinis direktorius Arūnas Baltrušaitis. „Tą vasarnamį pirkau beveik prieš 10 metų ir mokėjau per pusę milijono litų. Tai – mano asmeninė investicija, duktė yra registruota Neringos savivaldybėje. O dabar nori iš mūsų atimti namus... Perki legalų nekilnojamąjį turtą, o jis vėliau tampa nelegalus. Ir tai vyksta Lietuvoje, Europos Sąjungos narėje! Per tuos teismus patyriau nemažai nuostolių, o ką jau kalbėti apie nervus, sugaištą laiką ir nežinomybės jausmą“, - LŽ sakė A.Baltrušaitis. Jis užtikrino, kad teismams nurodžius nugriauti jo kotedžą neabejodamas paduotų į teismą pačią valstybę per jos institucijas. „Būtų pažeistos mano, kaip piliečio, turtinės teisės. Kitas dalykas – dėl vienų nelegalių statybų Preiloje, kalbant apie botelius, priimamas taikus susitarimas, o mūsų atveju – griovimas. Tai - diskriminacija“, - tikino verslininkas.

Jo kaimynas – vienas žinomiausių Lietuvoje žaliavalgystės, arba vadinamojo gyvojo maisto judėjimo, lyderių, Ann Wigmore fondo Lietuvoje įkūrėjas ir vadovas Paulius Jaruševičius. Jo manymu, „baobabų“ byla jau sudavė skaudų smūgį ne tik Neringos, bet ir Lietuvos įvaizdžiui. „Buvo atvažiavę Vokietijos televizijos žurnalistai, jie parengė reportažą apie mūsų namų istoriją. Svetur tai sukėlė didelį rezonansą. O Neringoje tokios bylos duoda aiškų signalą investuotojams: nekiškite čia nosies. Nestatykite, nepirkite, nekurkite, nes praeis, kaip mūsų atveju, kone dešimtmetis, ir jūsų investicija atsidurs pavojuje. Dabar patys neringiškiai, net gavę visus leidimus, jau bijo ką nors statytis, remontuoti, restauruoti“, - LŽ sakė jis.

Sveiko gyvenimo būdo propaguotojas turėjo rimtų planų iš Kauno persikelti gyventi į Preilą bei joje įsteigti sveikatinimo mokyklą. „Būtume rengę seminarus, konferencijas, kvietę užsienio ekspertus, organizavę stovyklas, propagavę sveiką gyvenseną ir gyvojo maisto vartojimą. Bet dabar to, matyt, nebedarysime, nes nebeaišku, ar mūsų namai liks stovėti. Juose užaugo mano vaikai, susiformavo tam tikros gyvenimo tradicijos, kurios dabar niekam neįdomios. Mes niekam neįdomūs. Nori griauti todėl, kad neva pažeistas viešasis interesas statant, o mūsų interesai kur? Mes juk sąžiningai įsigijome šį turtą“, - pasakojo jis.

P.Jaruševičius per šešetą bylinėjimosi metų tikino išleidęs keliasdešimt tūkstančių litų advokatams, praradęs ramybę. Tačiau netekęs namų jis taip pat bylinėtųsi su valstybe. „Esame kaip tie viduramžių neringiškiai, kurie nežinodavo, kada jų namus pasiglemš smėlis. Jie gyveno apimti nerimo ir negalėjo užtikrinti ateities savo vaikams. Tačiau mes nenorime būti aukomis, o turi atsakyti tie, kas išdavė leidimus statybai. Valstybė turi pripažinti klaidas, o ne griauti namus ir gyvenimus“, - tikino P.Jaruševičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"