Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
GIMTASIS KRAŠTAS

Kuršių piliakalnyje – kariškių desantas

 
2017 04 14 14:44
Klaipėdos rajone esantį Eketės piliakalnį tvarkė LDK Butigeidžio dragūnų bataliono kariai./Deniso Nikitenkos nuotraukos

Lietuvoje šiemet minint Piliakalnių metus vis daugiau randasi visuomeninių iniciatyvų tvarkant, gražinant archajiškąjį protėvių paveldą.

Šią savaitę nekasdienių svečių sulaukė šalia uostamiesčio, Klaipėdos rajone stūksantis galingas kuršių Eketės piliakalnis: į talką atvyko aie 50 LDK Butigeidžio dragūnų bataliono karių. Nuo jaunesniųjų eilinių iki kapitonų.

Pati buvusi kuršių citadelė šį pavasarį pasikeitė neatpažįstamai: Sendvario seniūnijos pastangomis nuo brūzgynų, krūmų išlaisvinta visa įspūdingo dydžio piliakalnio aikštelė. Jos plotas – 1,1 ha, o tai yra daugiau, nei pasaulinius standartus atitinkančios futbolo aikštės (apie 0,7 ha) dydis.

Pagarba protėviams

Apie 4 km nuo uostamiesčio nutolęs Eketės piliakalnis daugybę metų buvo neprižiūrimas: aikštelė apaugo krūmais, jaunais medeliais. Šį pavasarį Klaipėdos rajono Sendvario seniūnija inicijavo tvarkybos darbus, kurie tęsis ir ateityje.

„Buvo iškirsta visa sumedėjusi augmenija aikštelėje, todėl dabar atsivėrė visa jos didybė. Taip pat praretinti medžiais apaugę pylimai. Tas piliakalnis buvo virtęs šabakštynu. Ateities planuose – sukurti rekreacinę erdvę jame, organizuoti bendruomenės šventes“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Sendvario seniūnės pavaduotojas Robertas Gailius.

Jį gerokai nustebino dragūnų iniciatyva atvykti kuopti piliakalnio.

„Ne kasdien tokių svečių ir tokių akcijų sulaukiame. Labai pravertė karių indėlis: stiprūs vyrai, patys ne vieną dieną būtumėme tvarkę. Reikėjo į krūvą sukrauti daugybę iškirstų medelių, juos tempti į aukštus šlaitus. Dragūnai ir šiukšles surinko iš pašlaičių, piliakalnio aplinkos. Esame dėkingi už tokią veiklą“, – teigė R. Gailius.

LDK Butigeidžio dragūnų bataliono Visuomenės informavimo skyriaus specialistė Jurga Vaškevičienė teigė, kad nuo šiol batalionas nusprendė tapti Eketės piliakalnio globėju.

„Tad tvarkybos darbus inicijuosime kasmet. Šiemet yra paskelbti Piliakalnių metai, todėl buvo prasminga prisidėti prie vieno iš kuršių piliakalnių tvarkymo. Pats archajiškasis paveldas, kuršių gynybinių įtvirtinimų paminklai yra betarpiškai susiję su karių profesija. Prieš talką dragūnams buvo pravesta ir paskaita apie piliakalnius, jų struktūrą, kuršių gentį, ginkluotę. Savo žilos praeities žinojimas yra labai svarbūs ugdant patriotiškumą. Kiekvienas asmeninis prisilietimas prie protėvių paminklų skatina didžiuotis savo istorija“, – „Lietuvos žinioms“ sakė J. Vaškevičienė.

Legendų šleifas

Įspūdingasis Eketės piliakalnis ne vienai žmonių kartai audrino fantaziją, todėl ir legendų bei padavimų apie jį – mažiausiai 13.

Išlikę pasakojimai apie tai, jog piliakalnyje buvo žymi šventovė, kur Perkūnui aukas nešdavę. Jog piliakalnio pylimą švedai kepurėmis supylę, kad nuo rusų ir prūsų apsiginti galėtų. Jog čia buvusi pilis, kuri prasmegus, tačiau ilgai dar buvo matyti jos mažas bokštukas, kaminų skylės ir dvejos durys, vedę į kalno vidų. Jog vidurnaktį, dvyliktą valandą, ant piliakalnio degdavo dvi žvakės, o iš nugrimzdusių rūmų išeidavo trys baltai apsirengę moterys paverpti.

Apie šį piliakalnį pasakotas istorijas yra užrašęs ir tautos patriarchas dr. Jonas Basanavičius 1903 m. išleistoje knygoje „Iš gyvenimo vėlių bei velnių“. Knygoje rašoma apie du klaipėdiečius, pamėkles regėjusius. „Šušelis bei Bliza iš Klaipēdos, vēlokai per Ekitēs tiltelį pravažiuodamu, pamatē nuo kalno kibirkštis aukštyn lekiant: vos stabterējusu iš tikro pažurēt', pamatē du raiteliu baltuos' rubuos' nuo galų ant vidurio susibegančiu ir besikertant su kardais, jog vis kibirkštys žarojo“.

To paties J. Basanavičiaus pagarsintas ir raitelio be galvos epizodas: „Naktimis matydavo žmonēs žalnierų nuo vieno ant kito galolink' kalnu jodinējantį, ogi kartais ir gendrolų (generolą), ale be galvos ant kalno stūksantį“.

Eketės pilis pirmą kartą rašytiniuose istoriniuose šaltiniuose paminėta 1253 m. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo pietinių kuršių žemių padalijomo akte. Lotynų kalba parašytame dokumente pilis įvardyta, kaip Akitte (Akutte). Vėlesniuose šaltiniuose piliakalnis dar vadinamas Acheté, Ekyte, Ackete. Pilis priklausė archajiškai kuršių Pilsoto žemei ir sunyko XIII a. pab-XIV a. pr. Pats piliakalnis tirtas archeologų. Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo rasta Romos monetų, gintaro, stiklo papuošalų, peilis, dalgis, amatininkų įrankiai, stulpinės konstrukcijos pastato liekanos, kryžminis moters smeigtukas, smiltainio galąstuvai ir kt. Piliakalnio pietvakarinius šlaitus gerokai apardė vanduo XX a. aštuntajame dešimtmetyje patvenkus Eketės upelį (erozija dalinai stabilizuota 1996–1997 m.).

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"