TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kviečia minėti kalėdinę laisvės gynėjų pergalę

2014 12 06 6:00
Šilo mūšio vietoje buvusi partizanų žeminė buvo atstatoma vasarą. Zarasų miškų urėdijos nuotrauka

Šalia vasarą Antazavės šile atstatytos partizanų žeminės prieš Kalėdas bus paminėtas partizanų pergale pasibaigęs Šilo mūšis.

Antrąją Kalėdų dieną sueis 70 metų, kai 100 Zarasų krašto partizanų, užpultų keliskart didesnio okupacinės kariuomenės būrio, sugebėjo jam pasipriešinti. Partizanai prarado vos vieną saviškį ir sunaikino nemažą priešų būrį. Į Lietuvos pasipriešinimo kovų istoriją ši pergalinga kova įėjo Šilo mūšio pavadinimu. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Šilo mūšio metinės iškilmingai minėtos jau du kartus. Rengiantis šių metų mūšio minėjimui vasarą organizuota talka ir atstatyta partizanų žeminė. Prie jos susirinkti gruodžio 20-ąją kviečiami visi, panorusieji prisiminti žmones, kurių dėka turime laisvę.

Atkuriama istorija

Šilo mūšiui skirtą minėjimą rengia Zarasų miškų urėdas, šio rajono savivaldybės tarybos narys, pasipriešinimo kovos dalyvių sūnus, tremtyje Magadano srityje pasaulį išvydęs Rimantas Jurevičius. Jis LŽ teigė nuo pat Atgimimo laikų pradžios dedantis pastangas įamžinti Šilo mūšio vietą. Šio žmogaus iniciatyva mūšio vieta pirmąsyk buvo pažymėta 1994-aisiais. 1999 metais būta ir pirmojo bandymo atstatyti partizanų žeminę. Po aštuonerių metų ji buvo restauruota, o šią vasarą gausiai lankoma Šilo mūšio vietos žeminė perstatyta iš naujo. Žeminė, kaip ir pati Šilo mūšio vieta, įtraukta į valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą.

R. Jurevičius pasakojo, kad Šilo mūšis 1944-aisiais prasidėjo tada, kai keli į mišką pasitraukę partizanai sumanė grįžti namo ir atsinešti jų Kūčių stalui paruoštų patiekalų. Iš miško išėję kovotojai buvo priešų pastebėti, į juos imta šaudyti, vienas partizanas tuomet buvo sužeistas, o kitas paimtas į nelaisvę. Kaip partizanai ir tikėjosi, Kalėdų rytą juos apsupo gausus NKVD dalinių būrys ir pradėjo šaudyti. Kova truko iki pat antrosios Kalėdų dienos vakaro. Žinoma, kad atsišaudydami Lietuvos partizanai nukovė nemažai priešų, nors tikslus žuvusiųjų skaičius nežinomas. „Apie pergalę Šilo kautynėse man, dar vaikui, pasakojo patriotiškai nusiteikę žmonės. Suaugęs ir sulaukęs Lietuvos laisvės, nutariau kautynių vietą įamžinti“, - teigė Zarasų miškų urėdas.

Gausiai lankoma

R. Jurevičius sakė, kad pirmosios jo iniciatyva atstatytos partizanų žeminės buvo gana trumpaamžės. „Žeminėms labai svarbi ventiliacija, tai puikiai žinojo kovotojai, bet nežinojome mes, jų atstatinėtojai“, - kalbėjo R. Jurevičius. Jis prisiminė, kad statant pirmąsias žemines jų stogai buvo apkasti žemėmis ir todėl gana greitai sutrešo. Šią vasarą atstatant partizanų žeminę, jau buvo montuojamos perdangos su oro tarpais. Tai kultūros vertybe pripažintam statiniui užtikrins ilgaamžiškumą. „Man svarbu, kad pasipriešinimo kovų istoriją kuo geriau pažintų mūsų jaunoji karta, tad atstatyti žeminę kviečiau jaunuosius šaulius, drauge dirbo ir kariai savanoriai, ir mes, miškininkai“, - teigė urėdas. Anot R. Jurevičiaus, Šilo mūšiu garsioje vietovėje iš viso būta penkių žeminių. Vienoje buvo saugojami šaudmenys ir maistas, trijose jų gyveno partizanai, o dar vienoje, dabar atstatytoje, rinkosi kovotojų štabas, vadovaujamas vietinio ruso Mykolo Kagano-Mutkos.

R. Jurevičiaus surinktomis žiniomis, Šilo mūšį laimėję Lietuvos partizanai pasitraukė į Šimonių girią. „Džiaugiuosi, kad kaimynai anykštėnai Šimonių girioje atkūrė partizanų kovų taką. Viliuosi, kad ir mes, atstatę žeminę, bendru darbu prisidėsime prie Lietuvai svarbaus istorinio laikotarpio pristatymo šių dienų visuomenei“, - pasakojo urėdas. Jis pabrėžė, kad vos už trijų kilometrų nuo Zarasų rajono Antazavės miestelio, Sartų regioninio parko ribose esanti Šilo mūšio vieta, į kurią veda nuorodos, yra gausiai lankoma. „Todėl tikiuosi nemažai žmonių atvyksiant ir į Šilo mūšio 70-mečio minėjimą, kuris gruodžio 20-ąją prasidės 10 valandą šv. Mišiomis Antazavės bažnyčioje”, - kvietė R. Jurevičius. Vėliau bus lankoma Šilo mūšio vieta, o iš jos grįžus į Antazavę vietos gimnazijoje bus pristatyta kraštotyrininko Jono Nemanio Šilo mūšiui, krašto rezistencijai ir patirtam genocidui skirta knyga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"