Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
GIMTASIS KRAŠTAS

Kviečia minėti Labūnavos mūšio metines

 
Išskirtinės architektūros Labūnavos bokštas mena skaudžią praeitį. wikipedia.org nuotrauka

Kėdainių rajone, prie mįslingojo Labūnavos dvaro bokšto, gruodžio 17-ąją bus minimos prieš 70 metų vykusios partizanų kautynės su okupantais ir jų rėmėjais, kai žuvo 11 mūsų tautiečių.

Gruodžio 17-ąją, likus truputį daugiau nei savaitei iki Šv. Kalėdų, Kėdainių rajono savivaldybė, Labūnavos bendruomenės centras bei šio krašto politiniai kaliniai bei tremtiniai kviečia atvykti į Labūnavą paminėti prieš 70 metų šioje vietovėje žuvusių vietos partizanų bei jų rėmėjų. Mūsų tautiečiai žuvo Šv. Kalėdų rytą, kovodami su juos apsupusiu sovietų daliniu. Jų žūties vieta – nuošalus Labūnavos bokštas, į kurį partizanai, jų rėmėjai susirinko atšvęsti Kristaus gimtadienio šventės.

Pragaru tapusios Kalėdos

Labūnavos dvaro bokštas – mįslingas, laukuose stovintis masyvus statinys, kurio viršuje pritvirtintas pusmėnulis. Nei pačių dvaro rūmų, valdytų bajorų Zabielų, nei kitų dvaro statinių neišliko, styro vienintelis bokštas, menantis žiaurias 1946-ųjų kautynes.

Kėdainių rajono savivaldybės bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) surinkta medžiaga pasakoja, kad pokariu šiame trijų aukštų bokšte gyveno vaikus auginusios Balio Derbuto bei Jono Šimkūno šeimos. Abiejų šeimų vyrai buvo partizanų rėmėjai, teikdavę jiems žinių. Būtent pas juos šiose apylinkėse veikęs Jono Žilinsko-Tėvo vadovaujamas penkių partizanų būrys ir buvo pakviestas švęsti 1946-ųjų Kalėdas. Be partizanų, į šią didžiausią metų šventę atėjo penki partizanų ryšininkai (iš jų – keturios moterys) bei pora bičiulių.

Kaip LGGRTC specialistams yra papasakojusi buvusi Labūnavos bokšto gyventoja Ona Derbutienė, susirinkusieji spėjo atšvęsti Kūčias, o Kalėdos ir svečiams, ir Labūnavos bokšto gyventojams tapo pragaru. Per Kūčias melstasi, laužyta plotkelė, ragauta Kūčių valgių, svajota apie ateitį. O po šios šventės bokšte įmigę susirinkusieji išgirdo beldimą į duris, rusiškus keiksmus, raginimus pasiduoti.

Tačiau pasiduoti partizanai nemanė. Būrio vadas Jonas Žilinskas-Tėvas pamėgino nakties tamsoj pabėgti pats bei išsivesti kitus, tačiau buvo nušautas pats pirmas. Likę vyrai ėmė atsišaudyti ir kovojo iki paskutinės kulkos. Vykstant mūšiui, bokšto gyventojos moterys su vaikais slėpėsi jo viršuje, nuo kulkų, lekiančių pro langus, savo vaikus dengdamos pagalvėmis.

Palaidojimo vieta nežinoma

Surinkti istoriniai liudijimai byloja, kad pasibaigus šaudmenims, bokšte buvę kovotojai, užrišę ant šluotos koto baltą paklodę ją iškišo pro langą kaip pasidavimo ženklą. Tuomet moterims su vaikais buvo leista išeiti iš bokšto, išėjusieji buvo suguldyti sniege. Drauge su moterimis pasidavė ir du vyrai: vienas jų – bokšto gyventojas, antras – svečias, kuris nebuvo partizanų ryšininku. Abu jie buvo nušauti. Okupantai nušovė vieną ryšininkę moterį, o bokšte likusios dvi jos seserys, taip pat partizanų ryšininkės, ir jų brolis partizanas nusišovė patys. Kiti partizanai iš bokšto išėjo pakeltomis rankomis ir kaipmat sovietų kareivių buvo sušaudyti. Iš viso šiame mūšyje žuvo 11 žmonių.

Žuvusiųjų kūnai buvo nuvežti į Kėdainius, išrengti bei suguldyti MGB būstinės kieme.

Kur palaidoti šių žuvusiųjų kūnai nežinoma, tik numanoma, kad jie buvo užkasti pievoje prie Nevėžio upės. Toje vietoje pastatytas paminklinis akmuo, o prie Labūnavos bokšto pasodinta 11 ąžuolų, menančių žuvusiuosius. 1996 metais, Šv. Kalėdų dieną prie Labūnavos bokšto pritvirtinta žuvusiesiems skirta atminimo lenta. Teigiama, kad tuosyk šv. Kalėdų švęsti susirinkusius Laisvės kovotojus išdavė sovietams parsisamdęs agentas.

Bus aukojamos Šv. Mišios

Labūnavos mūšio metinės prasidės 10 valandą Labūnavos Dievo Apvaizdos bažnyčioje aukosimomis Šv. Mišiomis, po prie Labūnavos bokšto vyks mūšio rekonstrukcija-inscenizacija, kurią surengs karo istorijos klubas „Grenadierius“. Pagerbus 11-os šiame mūšyje kritusių aukų atminimą, renginio dalyvių lauks kareiviška košė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"