Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Kviečia paminklu įamžinti nesutryptą tautos orumą

 
Norimo pastatyti paminklo, skirto A. Dirsytės gimtinei įamžinti, vizualizacija.

Originaliu dešimties metrų aukščio mūro koplytstulpiu ketinama įamžinti Sibiro kankinės Adelės Dirsytės gimtinę Kėdainių rajono Pramislavos vienkiemyje. Tai gausiai lankoma vieta,  į kurią atvykę žmones mokosi būti labiau žmonėmis.

Adelė Dirsytė (1909–1955) – moteris, kuriai katalikų bažnyčia yra numačiusi šventosios ateitį. Dėl to, kad devynerius metus (t.y. iki pat mirties) stoiškai bei oriai, neišdavusi turimų idealų iškentė sovietinių lagerių mėsmalę, ir, negana to, stiprino bei kėlė kitų nežmoniškas sąlygas kentusių nekaltai įkalintųjų dvasią, ši kankinė jau paskelbta Dievo tarnaite, didelė tikimybė, kad ateityje ji bus skelbiama palaimintąja, o po to ir šventąja. Nepaisant to, kad A. Dirsytę nukankinę sovietai buvo uždraudę net paminėti šios moters vardą, Lietuvoje ji niekada nebuvo užmiršta, norėdami pasisemti stiprybės žmonės lankė ir tebelanko jos gimtinę.

Tad šią traukos vietą, esančią Kėdainių rajono Pramislavos vienkiemyje, siūloma įprasminti išskirtiniu paminklu – nuo tolo matomu šiuolaikiniu koplytstulpiu. Šis paminklas įamžintų ne tik okupantų nepalaužtą trapią moterį, bet ir nenugalėtos mūsų tautos kankinių kančias, sovietų nesugebėtą sutrypti lietuvių orumą.

Pavyzdys visiems mums, ypač jaunimui

Paminklo pastatymo A. Dirsytės gimtinėje idėjos autorius – Šėtos Švenčiausiosios Trejybės parapijos klebonas Robertas Gedvydas Skrinskas. „Lietuvos žinioms“ dvasininkas teigė, jog pastatyti paminklą šiai moteriai, kurios gimtinė yra jo aptarnaujamoje parapijoje, nutarė pamatęs, kiek daug žmonių, besidominčių A. Dirsytės asmenybe, čia atvažiuoja. „Manau, kad paminklą šios moters tėviškėje turime pastatyti dar ir todėl, kad jos palaidojimo vieta nežinoma. Taip įprasmintume ne tik šią garbią moterį, kurios palaužti nepavyko minioms sovietinių lagerių „specialistų“, bet ir parodytume savo tautai, ypač jaunimui, kad turime savų didvyrių, turime kuo didžiuotis ir į ką lygiuotis“, – sakė R. G. Skrinskas.

Kunigas teigė, jog didvyre ir būsima šventąja A. Dirsytė pripažįstama kaip sunkiausiais bandymų laikotarpiais savimi išlikusi, savųjų idealų neišdavusi, išpažįstamų vertybių neišsigynusi moteris. Jis pabrėžė, jog išbandymai užklumpa daugelį, bet toli gražu ne visi juos ištveria. O savuosius idealus – tikėjimą, Tėvynės meilę, žmogiškumą A. Dirsytei teko įrodinėti kalinamai Vorkutos, Taišeto, Ozerlago, Ui, Berlago, Kolymos, Magadano, Chabarovsko lageriuose, į kuriuos ji pateko kaip sovietams neįtikusi mokytoja, nes mokiniams kalbėjo apie Tėvynės bei Dievo meilę, dorą, atsakomybę prieš savąją tautą. Ši moteris buvo suimta 1946-aisiais ir nuteista dešimčiai metų lagerio bei po to turėjusiems sekti penkiems tremtiems metams. Tačiau tremties bausmės atlikti nespėjo, mirė baigiantis įkalinimui lageriuose. Kur ji palaidota (greičiausiai vien pakasta) nežinoma.

Paminklo pastatymą galima paremti

Tampoma iš lagerio į lagerį, tardytojų, prižiūrėtojų bei kitų lagerių „specialistų“ niekinama ir kankinama, A. Dirsytė išliko ori ir tvirta, o jos kančias ir tikėjimą atspindėjo jos pačios sukurtos bei ant medžių tošies ar cemento maišų draiskanų užrašytos maldos. Kadangi šios maldos buvo itin prasmingos, palaikančios dvasią, įkvepiančios, jas persirašinėjo daugybė kitų kalinių, nemažai užrašytų ar mintinai išmoktų maldų pasiekė laisvę ir pirmoji A. Dirsytės maldų knyga, rankraščiams patekus į JAV, lietuvių kalba buvo išleista toje šalyje. Susidomėję, o drauge pasibaisėję sovietinių lagerių atmosfera, apie kurią bylojo A. Dirsytės maldos, šią maldų knyga imta leisti įvairiomis Europos šalių kalbomis, ji išversta į korėjiečių bei kinų kalbas. Teigiama, kad A. Dirsytė – į daugiausia kalbų išversta lietuvių autorė. Lageriuose jos sukurtų maldų knyga Lietuvoje leista tris kartus.

„Turiu pripažinti, kad žmonių noriai lankoma A. Dirsytės gimtinė šiuo metu atrodo gana nykiai, atvykusieji pamato vien didžiulį jos tėvų sodybos tvartą“, – sakė kunigas R. G. Skrinskas. Būtent todėl jis teigė iškėlęs idėją statyti tokį paminklą, kuris būtų matomas nuo tolo, o drauge teiktų vietovei sakralumo dvasią. Paskelbus paminklo pastatymo idėją buvo pateikti keturi pasiūlymai, kaip jis turėtų atrodyti, iš kurių Kauno arkivyskupijos (būtent šiai arkivyskupijai priklauso Šėtos parapija) bažnytinio meno komisija atrinko architekto Manto Mickevičiaus siūlomą sukurti šiuolaikinį koplytstulpį. M. Mickevičius „Lietuvos žinioms“ sakė, jog Lietuvoje įprasta matyti medinius tautodailininkų koplytstulpius, o jis siūlantis jį kuri iš modernių medžiagų, ant koplytstulpio iškalant pačios A. Dirsytės maldų žodžius. Koplytstulpio viršuje, po kryžiumi bei stogeliu, numatyta kenčiančios, o drauge viltį suteikiančios Dievo Motinos skulptūra. Preliminari tokio paminklo kaina – 20 tūkstančių eurų. Norintieji prisidėti prie paminklo A. Dirsytei statybos turi galimybę lėšas pervesti į Šėtos parapijos sąskaitą. Kunigas R. G. Skrinskas teigė, jog ši sąskaitą jau pildoma.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"