TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Labanoro regioninis parkas pasiūlys naujovių

2013 04 12 6:17
Erelių žuvininkų, ypač pamėgusių Labanorą, atvaizdas puikuojasi šio regioninio parko herbe. /Aukštaitijos nacionalinio parko ir LRP direkcijos nuotrauka

Aplinkos ministrui patvirtinus Labanoro regioninio parko (LRP) tvarkymo planą, Lietuvoje nebeliko nė vieno regioninio parko, neturinčio pagrindinio dokumento. LRP žadama padaryti dar patrauklesnį ir patogesnį lankytojams.

Paradoksas, tačiau didžiausias šalyje Labanoro regioninis parkas, kurio teritorija sudaro daugiau kaip 55 tūkst. hektarų Švenčionių, Molėtų ir Utenos rajonuose, - paskutinis iš 30-ies regioninių parkų, sulaukęs tvarkymo plano.

"Šis dokumentas buvo pradėtas rengti seniai, bet patvirtinti jį pavyko tik iš trečio karto", - teigė Aukštaitijos nacionalinio parko ir LRP direkcijos vyriausiasis specialistas Sigitas Žvinys. Anot Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Planavimo ir kadastro skyriaus vedėjos Vitalijos Valantiejienės, LRP tvarkymo plano rengimas ilgai strigo, nes vis nepavykdavo jo suderinti su savivaldos institucijomis ir su privačiais asmenimis.

Atsiras jojimo trasų

S.Žvinys įsitikinęs, kad kryptingai rūpinantis parku, kuriame gausu kraštovaizdžio, botaninių, zoologinių, geomorfologinių, urbanistinių draustinių bei gamtinių rezervatų, tyvuliuoja beveik 300 ežerų ir teka 30 upelių, jis taps dar patrauklesnis lankytojams. Šiuo metu LRP įrengti du gamtiniai pažintiniai takai - Labanoro girios (ilgis 2,6 kilometro) ir perpus trumpesnis Peršokšnos upės. Lankytojai mielai į savo maršrutus įtraukia pažintinius takus.

Atsižvelgus į tai, kad didžiulėje parko teritorijoje įdomių objektų nestinga, valstybės žemėje numatyta įrengti dar du pažintinius takus. S.Žvinio teigimu, jie atsiras miško keliukų vietoje. Gamtiniams pažintiniams takams tiesti nebus nei kertami medžiai ar krūmai, nei naikinama miško paklotė.

Bene didžiausia tvarkymo plane numatyta naujovė - jojimo trasos. Jas planuojama įrengti privačiose teritorijose. Mėgstantys žirgų sportą ir turintys jojimo patirties lankytojai galės jodinėti iš privataus žirgyno išnuomotais žirgais. Norintieji išmokti jodinėti taip pat nebus pamiršti, jie čia galės gauti patyrusių jojimo instruktorių pamokas.

Galimybė apsistoti

Per pastaruosius metus LRP Lankytojų ir informacijos centre užsiregistravo 2 tūkst. parko svečių. Kiek žmonių svečiavosi savarankiškai pasirinkę maršrutus ir lankytinus objektus, statistikos nėra, tačiau manoma, kad jų turėtų būti gerokai daugiau negu užsiregistravusiųjų. Vien Etnokosmologijos muziejuje, įsikūrusiame Kulionių kaime, kasmet apsilanko daugiau kaip 30 tūkst. žmonių, o kur dar kiti unikalūs objektai - pilkapiai, senovinės gyvenvietės, dubenuotųjų akmenų kolekcija, Ožkos akmuo ir Šventakmenis, pokario partizanų kovų ir žūties vietos, etnografinis Obelynės kaimas, senosios bažnyčios. Aktyvesniems ir aštresnių pojūčių mėgėjams siūlomos kelionės baidarėmis Molėtų-Inturkės ežerynu, upėmis - Žeimena bei Lakaja.

Atsižvelgiant į lankytojų srautą ir poreikius, numatytos vietos poilsio pastatams statyti, priemonės ūkinei veiklai reguliuoti.

Kvies medžiotojus

Daug dėmesio plane skirta biologinei įvairovei puoselėti. Numatyta išsaugoti atviras kraštovaizdžio erdves, palaikyti atviras pelkes, natūralias pievas, miškapieves, miško aikšteles ir laukymes bei įrengti dirbtinių lizdų plėšriesiems paukščiams, juodiesiems gandrams, kelti inkilus uoksiniams paukščiams ir šikšnosparniams. Parke gyvena 15 retų ir nykstančių rūšių paukščių.

"Siekdami juos apsaugoti nuo plėšrūnų, kviesimės į pagalbą medžiotojus, kad padėtų sureguliuoti šernų, lapių, mangutų, kanadinių audinių plitimą", - teigė Aukštaitijos nacionalinio parko ir LRP direkcijos Gamtos skyriaus vyriausiasis biologas Audrius Aliukonis. Jo nuomone, tokios priemonės yra neišvengiamos, nes esant aktyviai žmonių veiklai gamta savaime susireguliuoti negali. Taip pat bus atkurti pažeisti gamtos objektai ir kompleksai.

"Planas numatytas 10-15 metų, vėliau, atsižvelgus į iškilusias realijas, jis bus koreguojamas. Visi numatyti projektai gali būti finansuojami įvairiai. Vieni bus finansuojami kartu su partneriais, kitiems lėšų skirs savivaldybės, tikriausiai nebus apsieinama ir be Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos", - teigė V.Valantiejienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"