TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Laisvės alėja trina stereotipus

2013 10 14 14:05
Laisvės alėja Julijos Taškūnaitės (LŽ) nuotraukos

Laisvės alėja - turbūt garsiausia pėsčiųjų gatvė Lietuvoje, apraizgyta įvairiausiomis paskalomis. Kadaise tai buvo ne tik pagrindinė įspūdingiausia Kauno, bet ir ilgiausia pėsčiųjų gatvė visoje Europoje. Paskutinįjį dešimtmetį Laisvės al. vis labiau prarado žavesį kauniečių akyse - alėja pradėta vadinti komercine "batų gatve", kurioje nevyko jokie kultūros renginiai. Tačiau nuo praėjusio Europos krepšinio čempionato Lietuvoje susidarę niūrūs stereotipai bliūkšta, o miestiečiai į centrinę miesto gatvę vėl žiūri su viltimi.

Didinga pradžia

1843 metais, Nikolajaus I įsakymu įsteigus Kauno guberniją, buvo suprojektuotas Kauno centro planas, kvartalai ir svarbiausios gatvės. Pagrindinei bulvaro tipo gatvei, kuri tapo kompozicine teritorijos dalimi, 1847 metais caras suteikė Nokolajaus prospekto pavadinimą. Iki 1961 metų Laisvės alėjos pavadinimas vis dar buvo keičiamas, tačiau jau daugiau nei penkiasdešimt metų miestiečiai bei savivaldybė gali didžiuotis Laisvės alėjos vardu. XIX a. viduryje gatvėje pasodintos liepos - šiuo metu Laisvės alėjoje auga 577 medžiai: liepos, keli kaštonai bei klevai, tapę alėjos įvaizdžio dalimi. XIX a. pabaigoje medinius vienaaukščius arba dviaukščius namus pakeitė mūriniai gyvenamieji namai, kai kur praėjo rastis ir triaukščiai namai. Tik vėliau Laisvės alėjos reljefą keitė ir penkių aukštų pastatai, kurie gatvę pavertė mažiau saulėta ir tamsesne.

Iki tarpukario Kauno senamiestis buvo vis dar vadinamas miesto prekybos centru, tačiau prieš Antrąjį pasaulinį karą Laisvės al. pastačius Centrinį paštą, Savivaldybę, "Pienocentrą" ir kitus svarbius pastatus, gatvė tapo funkciniu miesto centru. Sovietmečiu architektas Antanas Algimantas Sprindys iniciavo Laisvės alėjos pertvarkymą į pėsčiųjų gatvę. Pagal Alfredo Paulausko ir Vandos Paleckienės projektą buvo pradėti požeminės perėjos įrengimo, grindinio betono plokščių pakeitimo bei tam tikrų pastatų rekonstrukcijos darbai. 1983 metais A.A.Sprindys suprojektavo žymiausią prekybos centrą Kaune - "Merkurijų", kuris tapo daugiau nei pusantro kilometro ilgio pėsčiųjų gatvės modernumo simboliu.

Vanda Labanauskienė, jau beveik keturiasdešimt metų gyvenanti senoviniame bute Laisvės alėjos bei Mickevičiaus gatvės sankirtoje, su nostalgija prisimena gražiausias Laisvės alėjos dienas. “Tai buvo senjorų ir studentų alėja. Ant kiekvieno suoliuko pagyvenusių žmonių poros dalijosi dienos įspūdžiais, deklamavo eilėraščius, o tuo tarpu gatvė klegėjo nuo besiskubinančių į paskaitas studentų balsų, – prisimena V.Labanauskienė. – Dar verta paminėti, jog Laisvės alėja buvo ypač mėgiama žydų.”

Niūrios laisvės alėjos dienos

Krizės laikotarpiu dauguma parduotuvių bankrutavo ir nebeišgalėjo išsilaikyti brangioje miesto šerdyje. Turbūt didžiausią įtaką padarė 2007 metais atsidaręs prekybos ir pramogų centras "Akropolis". Jei krizės metu kelios prabangios parduotuvės ir galėjo nuomoti patalpas Laisvės alėjoje, tai atsidarius "Akropoliui" jos pasirinko žmonių traukos centrą, juk vien 2008 metais "Akropolį" aplankė daugiau nei 14 mln. žmonių.

Kita liūdna žinia Laisvės alėjai - 2009 metais įvykę "Merkurijaus" nugriovimo darbai. A.A.Sprindys yra sakęs, jog tik ilgainiui suprato, kad tokio centro kaip "Merkurijus" Kaunui nebereikia, nors ir buvo bandoma patalpas pritaikyti besikeičiančioms prekybos ar gyvenamųjų būstų reikmėms. Telekomunikacijų kompanijos "Dicto Citius" Tomas Taškūnas portalui lzinios.lt teigė, jog prieš pradedant nuomotis biurą "Merkurijaus" patalpose (biuras buvo įsikūręs 2004-2007 metais) visi žinojo, jog šis centras pasmerktas žlugti. "Kainos buvo niekinės, pusė patalpų net neišnuomotos. "Merkurijui" pasisekė, kad jį nupirko privatūs asmenys, nors aš tą laikotarpį vadinu "laukiniu" - kiek teko girdėti, dėl "Merkurijaus" pinigų tarp investuotojų ir mafijai priskiriamų asmenų vyko nemalonūs susirėmimai", - teigia kompanijos atstovas. Perpirkus minėtą prekybos centrą bei atsidarius "Akropoliui" tik nedidelė dalis patalpų tapo reikalinga prekybai, užsienio užsakovus domino biurai bei butai, be to, investuotojai įvardydavo "Merkurijų" bei pačią Laisvės alėją kaip nepalankią investicinę erdvę. V.Labanauskienė “Merkurijaus” nugriovimą prisimena su didžiausiu liūdesiu. “Buvo žmonių, kurie tiesiog stovėjo ir verkė. Ir dabar, pažvelgus pro langą ir matant griuvėsius, susopa širdį.” - prasitaria V.Labanauskienė.

Taigi prieš ketverius metus įžengus į kadaise ilgiausią ir žavingiausią pėsčiųjų taką miesto centre galėjai pamatyti tik pilkus monolitus, nugriautą "Merkurijų" prie vienišo Laisvės alėjos fontano, nykias vitrinas ir gan apniukusius kauniečių veidus, besiskubinančius į miesto senamiestį, vėl tapusiu Kauno kultūros ir pramogų traukos centru.

Viso gero, "batų gatve"

Visgi po 2011 metais įvykusio Europos krepšinio čempionato Lietuvoje ir finalų Kauno "Žalgirio" arenoje, Laisvės alėja po truputį keičia savo veidą. Pagrindinė centro gatvė vėl pradėjo traukti investicijas, o vietiniai verslininkai noriai kuria jaukesnę aplinką. Rašydama šį straipsnį portalo lzinios.lt korespondentė išsikėlė tris stereotipus, įkvėptus kauniečių bei vilniečių pasisakymų:

I - Laisvės alėja - "batų gatvė";

II - Laisvės alėjoje nebeliko restoranų;

III - Laisvės alėja kultūriniu atžvilgiu atsilieka nuo Kauno senamiesčio.

Pirmąjį stereotipą galima iš karto paneigti - praėjus Laisvės alėją, tesuskaičiuosi tik keturias batų parduotuves. Gera žinia tai, kad nors "Akropolis" ir už pusės kilometro, garsūs prekės ženklai kaip Marc'o Polo, "Mados linija" ar "Dolita" įsikūrė centrinėje gatvėje ir pritraukia gan didelį pirkėjų, o ypač - atvykusių turistų dėmesį.

Antrasis stereotipas paneigiamas dar lengviau - 1621 metrų Laisvės alėjoje pavyko suskaičiuoti net 31 restoraną bei kavinę ir šešias kepyklėles. Nemažai barų ir vyninių atsidarė prieš Europos krepšinio čempionatą. "La fin", "Republic" baras ar "Flamenco" vyninė sulaukė ypač didelio pelno čempionato metu, o įgavusios populiarumo miestiečių akyse, pritraukia lankytojus ir dabar.

Trečiąjį stereotipą taip pat galima paneigti - nors Kauno senamiestyje ir vyksta pagrindiniai kultūros renginiai, paskutiniuoju metu Laisvės alėja neatsilieka. Visų pirma, alėjoje įsikūrę prieš metus atnaujinti didieji Kauno teatrai - Nacionalinis dramos teatras bei Muzikinis teatras, - į kuriuose vykstančius spektaklius bilietai būna išperkami iš anksto. Mykolo Žilinsko dailės galerijoje parodos keičiamos kas kelis mėnesius - šiuo metu vyksta ”Kauno Bienalė”, pritraukusi jau seniai neregėtą skaičių lankytojų. Kiekvieną pavasarį Kauną užkariauja "Kaunas Jazz" festivalis, kurio metu alėjoje knibža žmonių, restoranuose nelieka laisvų vietų net naktį, o muzika suvienija visus kauniečius. Taip pat neseniai šalia Laisvės alėjos atsidarė "Dizaino namai" – tikimasi, jog jie taps dar vie­na jau­kia erd­ve, kur lai­ką no­riai leis ei­nan­tie­ji pa­si­vaikš­čio­ti po alė­ją.

Nors senamiestyje bei Nemuno ir Neries santakoje vyksta dauguma Kauno renginių, Laisvės alėja taip pat garsėja įvairiomis šventėmis - Gatvės muzikos bei Kauno dienomis, paradais, spalvinga Kaziuko muge. Šiuo metu Laisvės alėjoje vyksta Architektų dienos ”Laisvės impulsai”, kurių metu architektai dalijasi vizijomis bei idėjomis, kaip pagrindinę gatvę ateityje būtų galima patobulinti.

Kadaise didinga buvusi Laisvės alėja vėl pradeda atsigauti – pritraukiama vis daugiau investicijų, kauniečiai geranoriškesni ir kūrybingesni, stengiasi gražinti savo gimtąjį miestą. Pokyčių įnešė ir padidėjęs turizmas. Pigių avialinijų pasirinkto Kauno oro uosto dėka dabar turistų pilna ir senamiestyje, ir Laisvės alėjoje - viešbučiai bei restoranai miesto centre yra priversti atsinaujinti bei siekia aukštesnių reikalavimų atitikimo. Dėl padidėjusio turistų skaičiaus, Kaune, kaip ir Vilniuje ar kitame dideliame Europos mieste, pradėjo kursuoti Kaunas City Tour autobusas, prasukantis ir po žymiausias Laisvės alėjos vietas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"