TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Laisvės kovas menanti sodyba laukia idėjų

2014 02 15 6:00
Neapsisprendžiama, kokia veikla turėtų būti vykdoma partizanų ryšininkų Sajų sodyboje. Daivos Baronienės (LŽ) nuotrauka

Šįmet švenčiant Vasario 16-ąją Radviliškio rajone galėjo vykti iškilmingas Sajų sodybos, prieš 65 metus suteikusios pastogę Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją kūrusiems partizanų vadams, atidarymas. Tačiau stingant idėjų Valstybės atkūrimo dieną garsioji sodyba pasitinka sutrūnijusiomis sienomis ir užkaltais langais.

Radviliškio rajono Grinkiškio seniūnijos Balandiškių kaime stovinti partizanų ryšininkų Sajų sodyba išgarsėjo dėl to, kad 1949-ųjų vasario mėnesį joje lankėsi tuo metu Lietuvoje veikusių partizanų rinktinių vadai. Yra teigiančiųjų, kad būtent Sajų sodyboje buvo sukurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos tekstas, savo reikšme prilyginamas Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios aktams. Simboliška tai, kad Laisvės kovos sąjūdžio deklaracija pasirašyta būtent 1949-ųjų vasario 16-ąją.

Šiai sodybai atkurti prieš metus buvo skirta 330 tūkst. litų. Tačiau darbai nepajudėjo. Teigiama, jog kol kas atstatyti sodybos nėra prasmės, nes nežinoma, kas joje bus.

Nemato perspektyvos

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas, tris kadencijas dirbęs rajono meru Vytautas Simelis LŽ teigė, kad savivaldybė 2009-aisiais partizanų ryšininkų Sajų sodybą nupirko iš buvusių savininkų ir ėmė rūpintis jos atkūrimu. Savivaldybės iniciatyva padarytas šios sodybos techninis projektas, jai atstatyti Kultūros paveldo departamentas (KPD) pernai skyrė 300 tūkst. litų, dar 30 tūkst. litų buvo skirta iš Radviliškio rajono savivaldybės biudžeto. „Neabejoju, kad jau būtume galėję kviesti žmones į sodybos atidarymo šventę, bet atstatyti ją sutrukdė nesutarimai tarp Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) ir Šiaulių visuomenininkų, kurie taip pat imasi žygių, kad būtų atkurta Sajų sodyba“, - sakė V.Simelis. Anot jo, šiauliečiai menininkai Sajų sodyboje prieš keletą metų surengė įspūdingą Vasario 16-osios koncertą ir ragina joje įkurti pasipriešinimo judėjimą atspindintį interaktyvų muziejų. V.Simelio teigimu, Radviliškio rajono savivaldybė sumanymui pritaria, tačiau neįsivaizduoja, kur gauti lėšų muziejui išlaikyti. „Be to, vos už kelių kilometrų nuo Sajų sodybos esančiame Minaičių kaime, kur buvo pasirašyta Laisvės kovos sąjūdžio deklaracija, jau įkurtas tą patį laikotarpį atspindintis muziejus“, - sakė paveldosaugos specialistas.

Įžvelgė riziką

KPD direktorė Diana Varnaitė LŽ priminė, kad partizanų ryšininkų Sajų sodyba dar 2005-aisiais paskelbta valstybės saugomu nacionalinės reikšmės objektu, tad šis statusas įpareigoja tinkamai ja rūpintis. „Šiai sodybai atstatyti skirta pinigų, tačiau LGGRTC specialistams suabejojus, ar tikrai jos vertė Lietuvai tokia didelė, kaip bandoma pateikti, o Radviliškio rajono savivaldybei nenurodžius, kaip konkrečiai Sajų sodyba būtų naudojama visuomenės reikmėms, jos atkūrimą nutarta atidėti“, - sakė D.Varnaitė. Departamento direktorė teigė, kad prie Sajų sodybos atstatymo klausimo bus sugrįžta tuomet, kai atsiras svarių idėjų, kaip ji gali būti naudinga Lietuvai.

Tuo metu LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė neslėpė nuoskaudos, kad jos vadovaujama įstaiga sulaukė priešiškumo, nes surinko duomenų, jog Sajų sodyba nėra itin svarbi Lietuvos istorijai. „Sajų sodyboje būta nedidelio bunkerio, joje 1949-ųjų vasarį galėjo apsilankyti vienas kitas partizanų vadas, bet kad ten būtų susirinkę visi vadai ir kūrę Laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją, sunkiai tikėtina“, - sakė T.B.Burauskaitė. Jos teigimu, šį faktą liudija ir išsamūs tyrimai, ir elementari logika. „Tikrai negalėjo partizanų vadai rinktis atviroje vietoje, ant kalno pastatytoje, iš visur matomoje mažutėje trobelėje“, - tikino LGGRTC vadovė. T.B.Burauskaitė perdavė savo vadovaujamos įstaigos nuomonę, kad būtų protingiausia Sajų sodybos vietoje įkurti memorialą, o ne muziejų.

Apeliuoja į sąmoningumą

“Lietuva pamina patį brangiausią savo paveldą, t. y. tai, ant ko pastatyta mūsų valstybė“, - sakė iniciatyvinę grupę Sajų sodybai išsaugoti subūręs skulptorius Gintautas Lukošaitis. Jis teigia nenustojantis svajoti apie tai, kad atstatytoje sodyboje veiktų edukacinis centras, iš jos eitų laisvės kovų maršrutai, kuriais galėtų žygiuoti istorija besidomintys žmonės, sodyboje vyktų festivaliai bei stovyklos. „Mes, pilietines iniciatyvas kuriantys visuomenininkai, surėmę pečius, manau, net ir savo lėšomis atstatytume šią sodybą. Tačiau mums rūpi, kad ją tinkamai naudoti būtų svarbu ir pačiai valstybei“, - pabrėžė G.Lukošaitis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"