TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Laivybos Nemunu idėja traukiama iš stalčiaus

2016 01 09 6:00
Senoji Kauno upių prieplauka. alkas.lt nuotrauka

Dzūkai vizijose regi Nemunu plaukiojančius laivus nuo pat Druskininkų iki Kauno, sustojant Alytuje bei Birštone, o galbūt net ir iki Nidos.

Tačiau kol kas Nemunas netinkamas tokiai laivybai – jis pernelyg seklus, tad upės dugną reikėtų valyti.

Dešimtys tūkstančių keleivių

Kaip būtų galima pritaikyti Nemuno ruožą nuo Lietuvos ir Baltarusijos valstybės sienos iki Kauno laivininkystei, galvoti buvo pradėta prieš daugiau kaip penkiolika metų. VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biuro direktorius Gintaras Skamaročius LŽ pasakojo, kad jau tuomet vandens maršrutas, kuris iš Lenkijos Augustavo kanalu, vėliau – Nemunu atvesdavo iki pat Gardino (Baltarusija), buvo itin patrauklus turistams. Deja, sustiprinus valstybės sienos priežiūrą, buvo panaikintos galimybės vandens turistams Nemunu pasiekti Druskininkus. Prireikė ne vienų metų, kol praėjusių metų pabaigoje prie Nemuno Druskininkų savivaldybėje buvo atidarytas naujas Švendubrės sezoninis upių pasienio kontrolės punktas.

Planuojama, kad jis veiklą pradės gegužę ir ją vykdys iki rugsėjo pabaigos. Per šį punktą Nemunu baidarėmis, kateriais ar pramoginiais laiveliais Lietuvos ir Baltarusijos sieną galės kirsti visų šalių piliečiai, turintys reikiamus dokumentus ir negabenantys prekių, o tik asmeninio naudojimo daiktus.

G. Skamaročiaus teigimu, kasmet Augustavo kanalu į Gardiną atplaukia kelios dešimtys tūkstančių turistų iš Lenkijos. Ir tik nuo Lietuvos priklauso, ar tie turistai keliaus toliau Nemunu į mūsų šalį, ar apsisuks ir grįš į Lenkiją.

Skaičiuojama, kad kasmet vasarą susidarytų maždaug 20–30 tūkst. plaukiančiųjų Nemuno ruožu tarp Lietuvos ir Baltarusijos valstybės sienos bei Kauno.

Nearti dirvonai

Jau porą vasarų Kauno turizmo informacijos centro iniciatyva viena privati bendrovė rengia turistų plukdymą iš Kauno į Birštoną ir atgal. Kaip LŽ teigė centro direktorius Sigitas Sidaravičius, šis sumanymas pateisino lūkesčius. „Plaukimą organizuojančiai bendrovei teko ne kartą keisti laivo plaukimo grafikus, dažniau plukdyti keleivius, nes visi norintieji plaukti tiesiog netilpdavo – tokia didelė buvo šių kelionių paklausa“, – sakė S. Sidaravičius.

Tiesa, pradėjus organizuoti plaukimą iš Kauno į Birštoną, būta abejonių bei skepticizmo, tačiau plaukiančiųjų skaičius pernai siekė 12–14 tūkst., todėl tai sudomino ir verslo atstovus – prieplaukoje Birštone imtos siūlyti ir kitos paslaugos, pavyzdžiui, dviračių nuoma.

„Kelionės laivais Lietuvos upėmis tampa vis populiaresnės ir pritraukia vis daugiau ne tik užsienio turistų, bet ir Lietuvos gyventojų, kurie nori pamatyti mūsų kraštą tokį, kokio negali matyti važiuodami sausumos keliais“, – teigė S. Sidaravičius.

Pasak Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo Tautvydo Tamulevičiaus, Alytaus miestui laivyba Nemunu itin svarbi, nes tai būtų dar viena regiono turizmo infrastruktūros jungtis nuo Birštono iki Druskininkų, į Alytų pritraukianti daugiau turistų. Juolab kad įrengtų prieplaukų jau yra ne tik miesto, bet ir Alytaus rajono ribose. Tačiau atnaujinta laivyba Nemunu būtų naudinga ne vien turizmo plėtrai, galbūt atsirastų galimybių upe į Kauną ar kitur gabenti ir krovinius. „Dar geriau būtų, jei iš Alytaus laivu būtų galima nuplaukti net iki Kuršių marių“, – teigė T. Tamulevičius.

Teks palūkėti

Tačiau sumanymui atverti laivininkystei Nemuno upę nuo pat Druskininkų iki Kauno ar net iki Nidos trukdo gana žemas šios upės vandens lygis bei vietomis ant dugno susikaupę akmenys. Todėl prieš pradedant aktyvesnę laivininkystę, Nemuno dugną reikėtų valyti.

VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Antanas Ivanauskas LŽ tegė, kad išvalyti Nemuno dugną ruože nuo Druskininkų iki Kauno bent jau šiemet ar ateinančiais 2017 metais dar nenumatyta. „Mūsų prioritetai 2016–2017 metais – pastatyti Kauno Marvelės postą ir išvalyti Nemuno upės dugną iki pat Klaipėdos. Tad kitai daliai Nemuno dėmesį galėsime skirti po 2017-ųjų metų“, – kalbėjo A. Ivanauskas.

Pasak jo, jei ir būsimos vasaros bus tokios pat sausringos kaip praėjusioji ir išliks toks pat žemas vandens lygis, vien Nemuno dugno išvalymo tam, kad šios upės ruože nuo Druskininkų iki Kauno būtų pradėta laivyba, gali nepakakti. Tuomet, A. Ivanausko teigimu, liks vienintelis būdas išlaikyti laivybą – statyti upės patvankas, t. y. kai kuriose vietose dirbtinai sukelti upės vandens lygį ir kaupti vandenį, reikalingą laivybos metu.

Rankų nenuleis

Tačiau VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biuro direktorius G. Skamaročius atkerta, kad laukti, kol bus valoma Nemuno vaga, neketinama. Plaukiojimo Nemunu sezonas turėtų prasidėti jau pavasarį. „Prasidėjus šiam sezonui, dalis turistų galėtų iš Gardino plaukti iki Kauno. Tiesa, galbūt ne visais ruožais ir gal pakeisdami plaukimo priemones“, – LŽ sake jis.

Anot G. Skamaročiaus, plaukiant Nemunu nuo Druskininkų iki Merkinės bei Birštono, vietomis iš laivelių gli tekti persėsti į baidares ar kai kuriuos ruožus apvažiuoti automobiliu. Mat didesni turistiniai laiveliai, kurių grimzlė didesnė nei 75 cm, toli gražu ne visur galės išplaukti. Kitur galbūt bus galima plaukti katamaranais, baidarėmis, kitais laiveliais, kurių grimzlė iki 30–40 centimetrų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"