TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Laukiniai kapų plėšikų vakarai

2014 11 13 6:00
Šie juodieji archeologai metalo ieškikliais ieškojo vertybių senovės kapinyne ir užklupti paspruko. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotraukos

Lietuvą galima laikyti vadinamųjų juodųjų archeologų rojumi, nes mūsų šalies teisinė bazė sudaro jiems šiltnamio sąlygas.

Šį savaitgalį LŽ žurnalistui nusikaltimo vietoje pavyko užfiksuoti du vyriškius, apsiginklavusius metalo ieškikliais, kastuvais ir plėšiančius tūkstančio metų senumo kuršių kapinyną. Vandalams turėtų grėsti baudžiamoji atsakomybė.

Šie Lietuvos istorijos naikintojai paspruko, tačiau dar kartą išjudino šalies profesionalių archeologų ir paveldosaugininkų bendruomenę. Vis garsiau kalbama, kad Lietuvoje būtina griežtinti bausmes už nelegalius kasinėjimus, o paveldosaugininkus galbūt net apginkluoti. Šiuo metu archeologinių vertybių pasisavinimas nė nelaikomas sunkiu nusikaltimu, paveldo sergėtojai negali bausti kapų plėšikų įvykio vietoje, todėl niekdariai siautėja.

Nufotografuoti paspruko

Nuo vadinamųjų juodųjų archeologų bene labiausiai kenčia Vakarų Lietuva, mat jos didžiojoje dalyje teritorijos gyveno kuršiai. Šie baltų vikingai ir jų protėviai į mirusiųjų kapus gausiai dėdavo ginklų, papuošalų, kurie šiais laikais juodojoje rinkoje ypač vertinami, tad ir ieškomi kapinynuose.

Savaitgalį LŽ žurnalistui pavyko užfiksuoti du juoduosius archeologus, įsisukusius į atokų ir sunkiai pasiekiamą kapinyną Kretingos rajone, netoli kuršių I-XIII a. Negarbos piliakalnio. Respublikinės reikšmės paveldosauginiame kapinyne žiojėjo keliasdešimt duobučių, o šalia jų - iškasti ir palikti metaliniai daiktai. Matyt, nesudomino vadinamųjų archeologų. Pačiame kapinyne su metalo ieškikliais darbavosi du vyrai, aplinką stebėjo mergina, slepianti veidą po gobtuvu. Užklupti ir nufotografuoti nusikaltimo vietoje visi trys skubiai sėdo į netoliese paliktą mašiną ir paspruko. Prieš tai pasiteiravus, ką jie čia veikia, metalo ieškikliu, kastuvu ir kuprine „apsiginklavęs“ jaunas vyras paskubomis išlemeno: „Vaikštinėjam.“

Kapinynas, kuriame rausėsi paveldo niokotojai, žinomas dar nuo XIX amžiaus. Jame rasta net II-IV a. Romos monetų, bet daugiausia – vikingų laikotarpio karių įkapių: ietigalių, kalavijų, papuošalų.

Skamba makabriškai, tačiau 1940 metais paveldosaugininkų ataskaitoje pažymima, kad minėtame kapinyne vienas kaimietis per dieną iškasė apie 70 kg kuršių papuošalų. Kentėjo kapinynas ir per Pirmąjį pasaulinį karą, kai vokiečių okupantai vertė jį kasinėti apylinkių valstiečius. Vertingi archeologiniai radiniai nebuvo nei registruojami, nei aprašomi, o tiesiog kraunami į dėžes ir gabenami į Berlyno muziejus.

Ant to paties kapinyno XVIII-XX a. stovėjo ir Kretingos grafo Juozapo Tiškevičiaus dukrai Marijai Tiškevičiūtei (1871-1943 m.) priklausiusi dvaro sodyba. Net ir jos gyventojai darkė kuršių amžinojo poilsio vietą: kasė bulviarūsius ir krovė į kišenes iš kapų ištrauktus žalvarinius, varinius, bronzinius papuošalus.

Tad kapinyno istorija – itin spalvinga ir turtinga. Jis yra labai atokioje vietoje, todėl apie visiškai atsitiktinį žmonių su metalo ieškikliais apsilankymą čia negali būti nė kalbos. Akivaizdu, kad juodieji archeologai tiksliai žinojo, kur ieškoti ir ką galima rasti kapinyne. Metalo ieškikliais jie dirbo įžūliai, atvirai ir drąsiai - prietaisas čaižiai pypsėjo pamiškės laukymėje.

Barbarus labiausiai vilioja turtingiausios baltų genties – kuršių – papuošalai ir ginklai.

Viešumas - irgi ginklas

Šis konkretus atvejis išjudino paveldosaugininkų ir profesionalių archeologų bendruomenę. Apie nusikaltimą pranešus Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritoriniam padaliniui, jo vyriausiasis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas apžiūrėjo vandalizmo vietą, užregistravo iškastas ir paliktas duobes bei kreipėsi į policiją. Bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, vertinama paveldo objektui padaryta žala ir bandoma identifikuoti kapų plėšikus.

„Sulaikius asmenį, ieškantį metalo ieškikliu archeologinių vertybių paveldosauginiame objekte, gresia bauda nuo 500 iki 3 tūkst. litų. O nustačius, kad padaryta žalos istorijai, gresia ir baudžiamoji atsakomybė, kalėjimas iki 5 metų. Rudeniop juodieji archeologai suaktyvėja, nes pradeda nykti žolė ir ieškikliais lengviau ieškoti metalinių vertybių. Kretingos rajonas šiuo atžvilgiu yra probleminis, mat jame, atokiose vietose, itin gausu baltų kapinynų. Čia ypač didelė kuršių paminklų koncentracija, todėl su kapų plėšikais susiduriame kasmet“, - LŽ pasakojo L. Kavaliauskas.

Tačiau net ir vyriausiasis inspektorius, jei būtų pričiupęs juoduosius archeologus nusikaltimo vietoje, beveik nieko nebūtų galėjęs padaryti. „Bausti vietoje neturiu teisės. Tai galėtų padaryti tik atvykę policijos pareigūnai, vėliau - teismas. Bet kol policija atvažiuotų, nusikaltėliai pabėgtų. Vienintelis būdas juos drausminti - fiksuoti, fotografuoti. Jei pavyktų nufotografuoti ir vandalų mašinos numerius, darbas jų ieškant gerokai palengvėtų. Visa kolizija, kad metalo ieškiklių galima įsigyti legaliai, tačiau ieškoti jais vertybių draudžiama. Kai kada net teismus pralaimime, jei nepavyksta to įrodyti, nes žmonės mėgsta aiškinti, esą šiaip vaikščiojo ir ieškojo pamestų asmeninių metalinių daiktų“, - neslėpė paveldosaugininkas.

L. Kavaliauskas ragino visus, neabejingus mūsų krašto istorijai, paveldui, nepraeiti pro šalį pamačius žmones su metalo ieškikliais, ko nors ieškančius laukuose, miškeliuose, paupiuose, nes galbūt jie bando plėšti kokį senovės kapinyną arba kitą paveldosaugos objektą. „Reikėtų kviesti policiją, nufotografuoti vandalus, jų mašiną. Štai neseniai pilietiški žmonės padėjo sučiupti juoduosius archeologus Trakų apylinkėse. Labai greitai atvyko policijos pareigūnai ir suėmė plėšikus, ieškojusius vertybių paveldosaugos objekte“, - tvirtino jis.

Štai tokias iškastas duobutes paliko juodieji archeologai, šalia mėtėsi nevertingi metaliniai daiktai.

Siūlo apginkluoti

Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas LŽ rėžė tiesiai: dabar juodųjų archeologų siautėjimas nekontroliuojamas. „Kol paveldosaugininkai nesiims prevencijos, kontrolės funkcijų vykdymo, kaip, pavyzdžiui, aplinkos apsaugos inspektoriai, tol kapų plėšikų nepavyks sustabdyti. Juk sugriežtinus teisės aktus aplinkosaugininkai itin sėkmingai ėmė darbuotis, vieną po kito „semti“ brakonierius. O paveldosaugininkai? Jie net tarnybinių uniformų neturi, negana to, patys gali būti sumušti vandalų. Reikia, kad paveldo sargai taip pat būtų ginkluoti ir vietoje galėtų sulaikyti, bausti juoduosius archeologus", - siūlė ne vieną išplėštą kapinyną Kretingos rajone savo akimis regėjęs J. Kanarskas.

Istoriko manymu, į atokius kapinynus būtina nuolat rengti reidus, bendradarbiauti su jėgos struktūromis, policija, pasieniečiais. „Dabar mes tik nunarinę galvas konstatuojame, kad iškasė, išplėšė... O turi vykti prevencija. Tie, kurie po paveldosaugos objektus vaikšto pasiėmę metalo ieškiklius, yra ne iš kelmo spirti. Štai Apuolės kapinyną 1989 metais plėšė net Rytų dvikovas įvaldęs kariškis“, - prisiminė jis.

L. Kavaliauskas pripažino, kad susidurti akis į akį su dviem trimis kapų plėšikais gūdžioje vietoje, neturint nei ginklo, nei įgaliojimų, būtų keblu.

L. Kavaliauskas pripažino, kad susidurti akis į akį su dviem trimis kapų plėšikais gūdžioje vietoje, neturint nei ginklo, nei įgaliojimų, būtų keblu. „Galėtum ir kastuvu per galvą gauti... Prieš keliolika metų su policininkais buvome sutarę, kad jie patruliuodami užsuks į kapinynus, senovės gyvenvietes, piliakalnius. Sutarėme, bet per daugiau kaip dešimtmetį negavome nė vieno signalo...“ - kalbėjo paveldosaugininkas.

Vienas klaipėdietis archeologas LŽ sakė, kaip pernai netoli uostamiesčio matė laukais slampinėjančius tris vyrus su metalo ieškikliais. „Kaip tik toje vietoje, kur yra senovės žmonių kapinynas. Paskambinome telefonu 112 ir paaiškinome situaciją. Operatorė patylėjo ir pasakė, kad perskambins. Po kurio laiko taip ir padarė. Paklausėme, ar bus atsiųstas patrulis, nes objektas šalia plento ir lengvai pasiekiamas. Operatorė sujungė su policija, pareigūnai patikino, kad atvyks, bet ir po pusvalandžio patruliai nepasirodė, o kapų plėšikai netrukus pasišalino“, - teigė archeologas.

Dr. Gintautas Zabiela: "Reikia stiprinti paveldo sergėtojų galias, plėsti jų įgaliojimus."

Nėra net lentelių

Klaipėdos piliavietės archeologiniams tyrimams vadovaujantis dr. Gintautas Zabiela taip pat nepūtė miglos: dabar klesti netvarka. „Vienas ar du inspektoriai prižiūri penkis rajonus, nors viename rajone yra daugybė kapinynų. Paveldosaugininkų ir juodųjų archeologų jėgos nelygios. Reikia stiprinti paveldo sergėtojų galias, plėsti jų įgaliojimus. Mes, archeologai, kalbame apie tai jau visą dešimtmetį, bet niekas nesikeičia. Vis fiksuojame paveldo, mūsų šalies istorijos, kultūros nuostolius, o juodieji archeologai jaučiasi nebaudžiami ir toliau siautėja“, - konstatavo jis.

G. Zabiela užsiminė ir apie chaosą respublikinės ar vietinės reikšmės kultūros paveldo objektų ženklinimo srityje: ženklų arba visiškai nėra, arba jie nuplėšti, sunaikinti, vos identifikuojami. „Todėl metalo ieškikliu naudojęsis žmogus teisme gali sakyti: „Nežinojau, kad tai paveldosauginė teritorija.“ Paveldosaugininkai kol kas bejėgiai suvaldyti situaciją“, - pabrėžė G. Zabiela.

Beje, prie kuršių kapinyno, kuriame kasinėjo LŽ žurnalisto užfiksuoti juodieji archeologai, taip nebuvo jokios paminklinės lentelės.

Per menkas nusikaltimas

LŽ susisiekus su KPD Kontrolės skyriaus vyriausiuoju valstybiniu inspektoriumi Renaldu Augustinavičiumi, šis taip pat pripažino liūdną realybę. „Juodųjų archeologų veikla, vertybių ieškojimas paveldosaugos objektuose turėtų būti kriminalizuotas. O klausimas, ar galėtų KPD inspektoriai tapti jėgos struktūromis, yra sudėtingas. Nežinau nė vieno pavyzdžio ir užsienyje, kad paveldo sargai būtų prilyginami reindžeriams kaip aplinkosaugininkai. Mat pagal taisykles paveldosaugininkų pagrindinis darbas - ne gaudyti nusikaltėlius, o ieškoti priemonių, kaip išsaugoti paveldą, - aiškino R. Augustinavičius. - Tačiau reikia griežtinti tvarką dėl vertingų archeologinių radinių pasisavinimo - keisti teisės aktus, pirmiausia Baudžiamąjį kodeksą. Juk dabar pagal jį plėšikavimas kapinynuose prilyginamas nesunkiam ir apysunkiam nusikaltimui. Ką tai reiškia? Negalima vykdyti slapto sekimo, nusikalstamos veikos imitavimo, atkrinta kriminalinė žvalgyba. Taip galimybė atskleisti juoduosius archeologus ir juos nubausti sumažėja iki minimumo“, - pripažino jis.

Pavyzdžiui, LŽ užfiksuotų juodųjų archeologų prie Negarbos piliakalnio atveju būtų visai nesunku per mobiliojo ryšio stotis atsekti, kokių telefono numerių savininkai konkrečią dieną, konkrečiu laiku buvo tame kapinyne. „Gal tai ir bus padaryta...“ - svarstė R. Augustinavičius.

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"