Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Lazdijų rajonas: gera ir gyventi, ir ilsėtis

 
2017 05 09 12:00
Šiemet Lazdijuose atidengtas paminklas vienam partizaninio judėjimo vadų - Adolfui Ramanauskui-Vanagui.
Šiemet Lazdijuose atidengtas paminklas vienam partizaninio judėjimo vadų - Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos archyvo nuotrauka

Prie trijų valstybių – Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos – sankirtos įsikūręs Lazdijų rajonas šiandien tarsi atgimsta: gražėja miestai bei miesteliai, didėja turistinius objektus lankančių žmonių srautai, ekonomiškai stiprėja vietos ūkininkai, o naujų plėtros galimybių atveria rajono teritoriją kertantis geležinkelis „Rail Baltica“.

Augant ekonominei gerovei neužmirštama ir praeitis – ne be reikalo Lazdijų rajonas laikomas vienu patriotiškiausių visoje Lietuvoje. To šaknys slypi krašto istorijoje, menančioje daugiau kaip šimtmetį trukusią kovą už savo šalies valstybingumą, jos nepriklausomybės išsaugojimą.

Į jubiliejų – prisimenant praeitį

Gegužės mėnesį Lazdijai švęs 420-ąsias įkūrimo metines. Būtent prieš tiek laiko – 1597 metų gegužės 17 dieną – karalius Zigmantas Vaza Lazdijams suteikė Magdeburgo miesto teises. Ši data laikoma miesto gimtadieniu. Dokumente, kuriuo Lazdijams buvo suteikta miesto privilegija, nupieštas ir miesto herbas. Jame pavaizduotas briedis, o apačioje – trys raktai raudoname fone. Herbas buvo atkurtas 1994 metais ir nuo to laiko vėl tapo ne tik miesto, bet ir visos rajono savivaldybės, kurios administracinis centras yra Lazdijai, simboliu.

„Miesto jubiliejui skirti renginiai truks 420 valandų – iki didžiausios mūsų krašte šventės, pirmąjį birželio savaitgalį rengiamos tarptautinės Pasienio fiestos. Šiemet ji taip pat bus skirta Lazdijų jubiliejui“, – pasakojo Lazdijų rajono meras Artūras Margelis.

Per miesto gimimo metinių minėjimą, kuris vyks septyniolika dienų, ketina pasirodyti kiekviena mokykla ir biudžetinė įstaiga. Taip pat rengiamas trumpų vaizdo filmų apie Lazdijus konkursas, mokslinės konferencijos, skirtos krašto praeičiai.

Seniausi rajono praeitį įamžinantys objektai ir žymiausios archeologinės vertybės – 24 stūksantys piliakalniai, iš kurių didžiausi – Prelomciškės, Paveisininkų ir Rudaminos. Jie mena tuos laikus, kai Lazdijų rajono teritorijoje gyveno drąsi ir karinga jotvingių gentis. Šių piliakalnių praeitis apipinta legendomis. Pasakojama, kad ant Rudaminos piliakalnio 1240 metais kunigaikštis Ringaudas pastatė pilį ir čia Lietuvos karaliumi buvo vainikuotas Mindaugas. Giraitės kaime yra žmonių apdainuotas Giraitės piliakalnis. Jame, kaip teigiama, palaidotas Lietuvos kunigaikštis Šarūnas. Šį piliakalnį, pasak legendos, supylė kareiviai, sunešę žemę savo kepurėmis, kalno viduryje padarę rūsį ir jame palaidoję kunigaikštį, o įėjimą užvertę didžiuliu akmeniu. Jis išlikęs iki šių dienų.

Įdomus archeologijos paminklas – Vainežerio gynybiniai įtvirtinimai. Net šiandien tyrinėtojai pateikia kelias jų atsiradimo versijas. Minima, kad gynybiniai įtvirtinimai yra likę nuo XVII amžiaus kariuomenės stovyklos laikų, kai buvo kovojama su švedais.

Rajone gausu istorinių vietovių, menančių neramius vėlesnius laikus Dzūkijos žemėje. Kapčiamiesčio senosiose kapinėse palaidota 1831 metų sukilimo dalyvė Emilija Pliaterytė. Už drąsą mūšiuose, kovojant dėl Lietuvos laisvės, jai buvo suteiktas kapitonės laipsnis. Caro armijai numalšinus sukilimą, kovotojai traukėsi į Lenkiją. Kelyje E. Pliaterytė susirgo ir mirė.

Seirijų seniūnijoje yra net trys vietos, primenančios 1863 metų sukilimą. Tai – laukas ir kaimas, kur 1863 metais vyko Povilo Suzino vadovaujamų sukilėlių mūšis su caro kariuomene. Netoliese, Šilo miške, palaidoti 32 žuvę sukilėliai. Akuočių kaime yra kapas-rūsys, kuriame tuomet buvo slepiami šaudmenys.

Patriotiškumas – iš širdies į širdį

Lazdijų rajone žinomos 7 vietovės (Lazdijai, Būdvietis, Seirijai, Kapčiamiestis, Krosna, Šventežeris, Navikų kaimas), kuriose palaidoti Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyviai, žuvę 1918–1922 metais. „Savanorių atminimą įamžinome atminimo lentose. Jos įrengtos prie bažnyčių šventorių“, – „Lietuvos žinioms“ teigė A. Margelis.

Anot mero, atminimo ženklai svarbiausiems Lazdijų krašto rezistencijos 1944–1953 metais įvykiams atminti pastatyti Šeštokų geležinkelio stotyje, Naujosios Kirsnos, Rudaminos, Krosnos, Vytautiškių, Bilvyčių kaimuose, taip pat Kalniškės miške. Jos kalvos mena pirmas sunkias pokario laikų Lietuvos partizanų kovas su sovietiniais okupantais. 1945 metų gegužės 16 dieną tarp Lietuvos partizanų būrio, vadovaujamo puskarininkio Jono Neifalto-Lakūno, ir NKVD pasienio pulko kilo mūšis. Kalniškės miško kalvoje apsupti kovotojai atkakliai priešinosi kelis kartus gausesniam NKVD kariuomenės pulkui. Tąkart žuvo 44 partizanai. Kasmet gegužę Kalniškės mūšio vietoje vyksta minėjimai, skirti rezistencinių kovų dalyviams ir jų artimiesiems pagerbti.

„Su mūsų kraštu glaudžiai susijęs vienas pasipriešinimo kovų vadų – Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Šiemet, bendradarbiaudami su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru, šio vado atminimui įamžinti Lazdijų centre pastatėme paminklą, jo vardu pavadinome miesto aikštę. Gimtajame Bielėnų kaime A. Ramanauskui-Vanagui atidengėme koplytstulpį“, – vardijo Lazdijų rajono meras. Anot jo, ketinama įamžinti ir kai kurių kitų žymių žmonių atminimą.

Kaip pripažino A. Margelis, įrengiant atminimo lentas, statant kitus atminimo ženklus, minint įvairias sukaktis, nešant Lietuvos trispalvę per visas rajono seniūnijas, bendruomenes stengtasi, kad renginiuose dalyvautų kiek galima daugiau jaunimo. Taip jauni žmonės susipažįsta su krašto praeitimi, be to, ugdomi tikrais patriotais. Prie to prisideda Lazdijų rajono jaunųjų šaulių veikla. Savivaldybė ją kiek išgalėdama remia – skiria lėšų neformaliam vaikų ugdymui Šaulių ir Krašto apsaugos savanorių organizacijose, aprūpina jaunuosius šaulius uniformomis.

„Šitaip prisidedame prie vaikų pilietiškumo ugdymo. Juk taip jau sutvarkyta, kad vos gimęs žmogus pradeda susipažinti su gyvenamąja aplinka, su tuo, kas buvo iki jo. Panašiai yra ir dėl valstybės. Vaikai turi žinoti, kas ją sukūrė, kas Lietuvos didvyriai. Todėl mūsų rajone jaunųjų šaulių yra gal net daugiau negu kai kuriose apskrityse“, – tvirtino Lazdijų rajono meras. Jis spėjo, kad, ko gero, laisvės ir nepriklausomybės idėjų puoselėjimas bei perdavimas ateities kartoms ne brukant, o tiesiog – iš širdies į širdį, užkoduotas krašto praeityje, jo gyventojų iš kartos į kartą perduodamuose laisvės siekio genuose.

Ir pailsėti, ir susipažinti

Tačiau Lazdijai garsėja ne vien patriotiškumu. Manoma, kad žmonės šio krašto teritorijoje gyveno jau prieš 4–6 tūkst. metų. Nuo neatmenamų laikų čia buvo įsikūrusi lietuviams ir prūsams gimininga baltų gentis jotvingiai. Jie vertėsi ariamąja žemdirbyste, žvejojo, medžiojo. Tos tradicijos neišnyko ir vėliau, kai krašte apsigyveno lietuviai, yra gyvybingos ir šiandien. Nors čia vyrauja mažo derlingumo žemės, vietiniai visą laiką atkakliai vertėsi žemdirbyste. Todėl išsaugojo gražią, pramonės nesužalotą gamtą.

Lazdijų rajonas užima 130 tūkst. hektarų teritoriją, tačiau tik 46 tūkst. ha jos sudaro dirbama žemė. 42 tūkst. ha ošia miškai, kurie pastaraisiais metais tapo nemažos dalies rajono gyventojų pragyvenimo šaltiniu, – vasaromis jie gerai uždirba rinkdami uogas ir grybus. Plečiasi ir medienos apdirbimo įmonės.

Lazdijų rajone yra daugiau kaip pusantro šimto ežerų. Didžiausi jų – Dusia, Metelys, Seirijis. Rajonas turtingas nuostabių kraštovaizdžių. Dalį teritorijos užima Veisiejų ir Metelių regioniniai parkai, pastaruoju metu tapę turistų traukos objektais. Beveik visoje rajono savivaldybėje yra tinkamos sąlygos poilsiui ir turizmui plėtoti.

„Lazdijų rajone įsikūrę maždaug šimtas kaimo turizmo sodybų, ir jų nuolat daugėja. Kalbu apie tas, kurios užsiima komercine veikla. O kur dar sodybos, priklausančios privatiems asmenims ar kokioms nors bendrovėms ir skirtos vien jų savininkų ar darbuotojų poreikiams tenkinti. Tad šiltuoju metų laiku mūsų krašte gyvenimas labai suintensyvėja“, – tikino A. Margelis.

Pastaraisiais metais Lazdijų rajoną aplankančių turistų srautai didėja, tačiau žemės ūkis, mero teigimu, tikrai nebus pamirštas. Ateityje šios dvi kol kas labai skirtingos sritys gali ir susilieti – pailsėti su tėvais atvykę vaikai iš miestų dažnai nebūna matę nei gyvo galvijo, nei arklio, tad jiems smalsu pamatyti karvę, sužinoti, kaip ji melžiama, gal net pajusti ką tik pamelžto pieno skonį.

Naujos perspektyvos

Lazdijų rajono vadovo nuomone, jų kraštas, regis, netaps vien agroturistinis. Išliks ir žemdirbystės ūkiai, ypač gyvulininkystės, kuriai čia teikiama prerogatyva, nes rajono teritorija kalvota, turi daug nenašių žemių, netinkamų grūdinėms kultūroms auginti. Kur kas naudingiau jas paversti pievomis, skirtomis galvijams ganyti. „Jų skaičius mūsų rajone kasmet didėja. Tai viena perspektyviausių žemės ūkio šakų, ypač mėsinių galvijų auginimas. Jų augintojai susibūrę į kooperatyvą, o savivaldybė yra įkūrusi viešąją įstaigą, ir išlaiko ją tam, kad galėtų užsiimti galvijų auginimo idėjos plėtojimu“, – aiškino Lazdijų rajono meras.

Nors augalininkystė – taip pat rentabili žemės ūkio šaka, pasak A. Margelio, dar geriau, kai vietoje galima panaudoti augalininkystės produktus kaip žaliavą ir gauti didesnės vertės produktą „arčiau stalo“, – taip atsiranda naujų darbo vietų. Todėl jau svarstomos galimybės Lazdijų rajone apdoroti vietinių žemdirbių išaugintą galvijieną – įkurti mėsos perdirbimo įmonę.

Meras prisipažino turintis vilčių, kad bus įgyvendinta ir kita verslininkų idėja, kuriai rajono taryba jau pritarė, – buvusioje pasienio punkto teritorijoje įkurtas paukščių inkubatorius. Tam skirtas pastatas jau stovi, bet keičiasi jo savininkai. „Tikiuosi, pardavimo ir pirkimo procesas ilgai neužtruks, pastatas bus panaudotas pagal sumanytą paskirtį“, – vylėsi pašnekovas.

Laisvės, nepriklausomybės idėjų puoselėjimas ir perdavimas ateities kartoms ne brukant, o tiesiog – iš širdies į širdį, užkoduotas krašto praeityje, jo gyventojų laisvės siekio genuose.

Rajono perspektyvos siejamos ir su Mockavos terminalo statyba. Šiuo metu vyksta itin didelės apimties darbai – tiesiama nauja geležinkelio atšaka, turinti ir europinę, ir rusiškąją vėžes, statomos naftos produktų talpyklos. „Daugelį metų vien planuose egzistavęs Mockavos terminalas tampa mūsų rajono realybe. Darbus baigti planuojama dar šiais metais. Tai – didžiausios privačios investicijos Lazdijų rajone. Be to, yra ketinimų toliau plėtoti terminalą – dar pastatyti muitinės sandėlius ir taip sukurti ištisą kompleksą“, – atskleidė meras.

Geležinkelis „Rail Baltica“ davė rajonui ir daugiau naudos – krovinių perkrovimo terminalas jau veikia Šeštokuose. „Tokios investicijos kuria naujas darbo vietas, o to labai reikia mūsų rajonui“, – pridūrė A. Margelis.

Lazdijai – tiltas į Europą

Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Lazdijai, paprastas provincijos rajono centras, tapo svarbiu pasienio miestu – pirmuoju tiltu į Europą. Per juos į Vakarus riedėjo automobiliai, rajono teritorija dundėjo traukiniai – tiek krovininiai, tiek keleiviniai. Rajono vadovai siekia, kad Šeštokuose sustotų ir keleivinis traukinys Kaunas-Balstogė (Lenkijoje). „Manome, jog toks poreikis būtų – yra nemažai žmonių, kurie norėtų atvažiuoti traukiniu į Šeštokus ir kelionę po Lazdijų rajoną tęsti dviračiais“, – teigė meras.

Plačiai atverti vartai į Vakarus Lazdijų rajonui, jo gyventojams tapo postūmiu glaudžiai bendradarbiauti su kaimynės Lenkijos savivaldybėmis, ypač su greta esančiu lietuviškuoju Punsku, taip pat su Seinais, Augustavu. „Rengiame projektus savivaldybių lygmeniu, taip pat bendradarbiauja įvairios įstaigos, atskiri ūkininkai“, – pasakojo A. Margelis.

Jis minėjo, kad Lietuvos narystė Europos Sąjungoje (ES) ir galimybės pasinaudoti jos teikiama parama rajonui labai pravertė. Tiek pačiuose Lazdijuose, tiek kituose miestuose, miesteliuose buvo tvarkoma infrastruktūra – atnaujinami šaligatviai, vandentiekio ir kanalizacijos trasos, renovuojami kultūros namai, mokyklos. ES paramos naudą po daugiabučiuose atliktos renovacijos savo kailiu pajuto ir tų namų gyventojai. Todėl žmonėms gyventi tapo ne tik saugiau, patogiau, bet ir pigiau – juk mažiau išleidžiama būstams šildyti.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lazdijai, paprastas provincijos rajono centras, tapo svarbiu pasienio miestu – pirmuoju tiltu į Europą.

Šiemet ES lėšų skirta dar vienam Šeštokų gyventojams svarbiam projektui – pėsčiųjų viadukui virš geležinkelio „Rail Baltica“. Kai darbai bus baigti, šeštokiškiai turės galimybę iš vienos miestelio pusės patekti į kitą ne pavojingai kirsdami neleistinose vietose geležinkelį, o kur kas saugiau.

Pilietinės visuomenės link

Lazdijų rajono miestai, miesteliai ir kaimai kasmet tampa vis patrauklesni gyventi, nors žmonių juose mažėja. Mat jaunimas migruoja į didmiesčius, ir tai vyksta visuose šalies regionuose. „Tokios tendencijos mūsų nedžiugina. Tačiau ne savivaldybių jėgoms paveikti šiuos procesus, jei visos valstybės mastu nesiimama priemonių žmonių emigracijai stabdyti“, – pripažino Lazdijų rajono meras A. Margelis. Jis pabrėžė, kad šalies politikai nuolat akcentuoja regioninės politikos svarbą, tačiau kol kas kalbos skiriasi nuo darbų.

Šiuo metu Lazdijų rajone veikia 3 gimnazijos, 7 pagrindinio ugdymo mokyklos, 2 mokyklos-darželiai. Uždarytos kaimo mokyklos tampa daugiafunkciais centrais, kuriuose po vienu stogu įsikuria vaikų ikimokyklinės ir priešmokyklinės grupės, bibliotekos, buriasi bendruomenės. Rajone tai padeda išlaikyti jaunas šeimas.

Beje, Lazdijų krašte vis aktyvesnės tampa kaimo bendruomenės. Kai kurios jų savo reikmėms perima ištisus savivaldybei priklausančius pastatus ir ten plėtoja kokią nors veiklą – organizuoja įvairius edukacinius užsiėmimus, kultūrinius renginius. Viena aktyviausių – Varnėnų kaimo bendruomenė, įkūrusi edukacinį vaistažolių sodą, kuriame auga 72 rūšių vaistažolės. Sodo lankytojai supažindinami su vaistažolėmis, jų teikiama nauda. Kaime taip pat įrengtos žaidimų, tinklinio aikštelės ir kitos zonos laisvalaikiui leisti. Penkios bendruomenės užsiima socialine veikla, yra įkūrusios vaikų dienos centrus.

„Aktyvios kaimų bendruomenės – pilietinės bendruomenės išraiška. Sovietmečiu tai atrodė tarsi grėsmė valdžiai, o dabar – vienas didžiausių vietos valdžios pagalbininkų. Todėl skatiname bendruomenių veiklą ir skiriame lėšų jų projektams, nes mums svarbu, kad pinigai pasiektų Lazdijų kraštą, kad būtų kuriamas geresnis gyvenimas“, – pabrėžė Lazdijų rajono meras.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"