Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Legalus alkoholis – ir iš po skverno

 
2017 06 27 16:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Kai kuriems kaimų gyventojams netrūksta „verslumo“. Vos šiemet imta garsiau kalbėti apie galimus legalios prekybos alkoholiu suvaržymus, jie rado būdą iš to uždirbti – pradėjo nelegalią prekybą legaliais svaigalais, pagamintais tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Valdininkai aiškina nebežinantys, kaip kovoti su šiuo reiškiniu, o politikai didelių bėdų neįžvelgia, nors ir siūlosi skubiai taisyti įstatymus, jei tik to reikia.

Naujos tendencijos

Lazdijų rajono Būdviečio seniūnas Arūnas Kundrotas „Lietuvos žinioms“ pripažino, kad seniūnijos teritorijoje yra bent vienas asmuo, kuris, prisipirkęs svaigalų, jais nelegaliai prekiauja, kai visos kaimo parduotuvės jau būna uždarytos. „Kiek man žinoma, alkoholį jis parduoda ne visiems, o tik gerai pažįstamiems žmonėms ir tokia veikla užsiima ne nuolat“, – pasakojo seniūnas.

Kad klesti nelegali prekyba alkoholiu, viešai yra pripažinusi ir Klaipėdos rajono Veiviržėnų seniūnė Edita Sluckienė. Anot jos, kai kurie gyventojai prisiperka įvairiausių alkoholinių gėrimų ir juos nelegaliai pardavinėja, kai baigiasi legalios parduotuvės darbo valandos. Esą kai kuriuose kaimuose yra net po 2–3 tokius nelegalius prekybos taškus, o nuolatiniai jų klientai – paaugliai ir vaikai. Seniūnė tikino apie nelegalių „kromelių“ egzistavimą informavusi policijos pareigūnus.

Taip yra pasielgęs ir Būdviečio seniūnas A. Kundrotas. „Tarėmės, ką daryti. Suprantu, kad reikia atlikti „užpirkimą“, o tai beveik neįmanoma – pardavėjas svaigalus parduoda tik gerai pažįstamiems asmenims. Vargu ar jie sutiks dalyvauti tokioje policijos operacijoje“, – kalbėjo jis.

Atsiveža iš užsienio

Nors ir nedidelis alkoholinių gėrimų brangimas šiemet jau padarė įtaką juos vartojančių gyventojų elgesiui. Žmonės, gyvenantys pasienyje su Lenkija ar Latvija, svaigalais vis dažniau apsirūpina šiose kaimynėse šalyse. Tuo metu alkoholio kontrabandos iš Rusijos bei Baltarusijos, Muitinės departamento duomenimis, mažėja. Pirmąjį praėjusių metų ketvirtį į mūsų šalį bandyta nelegaliai įvežti 1145 litrus alkoholio, šiemet – 143 litrus.

Todėl manoma, kad dažniausiai nelegalus alkoholis su rusiškomis ar baltarusiškomis etiketėmis yra ne įvežtas iš tų šalių, o nelegaliai pagamintas kur nors Lietuvoje iš denatūruoto etilo alkoholio. Jis labiau paplitęs Vidurio ir Rytų Lietuvoje.

Šiaurės Lietuvos gyventojai nemažai alkoholinių gėrimų įsiveža iš Latvijos.

Biržų rajono Papilio seniūnas Renas Čygas „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad šiemet tvarkydami viešąsias erdves seniūnijos darbuotojai randa kaip niekada daug tuščios latviškų alkoholinių gėrimų, ypač alaus, taros. „Nors esame pasienio seniūnija, ankstesniais metais taip nebūdavo. Galiu įtarti, kad latviškas alus jau tapo populiaresnis už mūsiškį“, – sakė jis.

Tuo metu Pietų Lietuvos gyventojai alkoholinių gėrimų atsiveža iš Lenkijos. Tiesa, pasak Kalvarijos savivaldybės Liubavo seniūno Ginto Baliulio, nors Lenkijoje alkoholiniai gėrimai ir yra kiek pigesni nei Lietuvoje, didelio kainų skirtumo nėra, tad svaigalai kaimynėje šalyje dažniausiai perkami saviems poreikiams. „Kol kas man neteko girdėti, kad kas nors mūsų seniūnijoje būtų bandęs iš to uždarbiauti“, – prisipažino jis.

Nelegaliai alkoholį pardavinėjančius gyventojus pričiupti sunku, nes įsigyti svaigalų jie siūlo tik gerai pažįstamiems asmenims.

Praranda populiarumą

Ne vienas „Lietuvos žinių“ kalbintas seniūnas minėjo, kad pastaraisiais metais kaimuose gali būti vis mažiau gyventojų, kurie užsiima nelegaliu naminės degtinės gamybos verslu. „Gal tokių ir yra, bet jie nesiviešina ir vargu ar atsisakys savo užsiėmimo“, – svarstė Kalvarijos savivaldybės Liubavo seniūnas G. Baliulis.

Tuo metu Kalvarijos savivaldybės teritorijoje gyvenanti Viktorija J. „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad iš tiesų Lenkijos prekybos centruose įsigyto pigesnio alaus kaime vargu ar parduosi, nes jei ir norėsi bent kiek užsidirbti, privalėsi jo kainą kone sulyginti su kaimo parduotuvėse legaliai parduodamo alaus kaina. „Esu labiau linkusi manyti, kad tie, kurie nelegaliai pardavinėja alkoholį, iš tiesų siūlo ne pirktą parduotuvėse, o nežinia kieno, kur ir iš ko pagamintą“, – svarstė moteris.

Būdviečio seniūno A. Kundroto tikinimu, tikra naminė degtinė net ir Dzūkijoje jau yra retenybė. „Net nežinau, kas tai daro mūsų seniūnijos teritorijoje“, – atviravo jis.

Gana sėkmingai naminės degtinės gamintojų gretas retina policijos pareigūnai. Šį mėnesį Klaipėdos rajone vieno gyventojo namuose buvo aptikta beveik 7 litrai, kaip įtariama, naminės degtinės, o praėjusią savaitę Jurbarko rajone buvo sulaikyti du vyrai, virę naminukę.

Problemų nemato

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė teigė abejojanti, ar iš tiesų į Lietuvą gali plūsti kur kas didesni alkoholinių gėrimų kiekiai iš Lenkijos ir Latvijos. „Pati gyvenu pasienio su Latvija regione ir dažnai važiuoju į Latviją apsipirkti. Tačiau nemačiau didesnio mūsų tautiečio susidomėjimo latviškais alkoholiniais gėrimais“, – sakė ji.

Nors politikė nelygino alkoholinių gėrimų kainų Latvijos ir Lietuvos parduotuvėse, ji tikino nemananti, jog jų skirtumas yra toks, kad vertėtų dėl vieno butelio važiuoti į Latviją.

„Kelią nelegaliai prekybai legaliu alkoholiu turi užkirsti tiek teisėsaugos pareigūnai, tiek seniūnai. Jei dabartiniai teisės aktai nenumato pakankamai galių, tegul pasiūlo, ką ir kaip keisti, kad tokių „kromelių“ neliktų“, – aiškino A. Širinskienė.

DALINTIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"