TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Legendinė Palangos vila atvers duris

2016 08 23 6:00
Vila „Anapilis” jau baigiama restauruoti - kurorte atgims dar vienas Tiškevičių epochos perlas. Jurgitos Vanagės nuotrauka

Po daugiau nei pusantrų metų trukusių darbų jau šį mėnesį pagaliau bus baigta restauruoti pamėkliškomis istorijomis garsėjanti Palangos vila „Anapilis“.

„Kurorte atgims dar vienas istorinis, kultūrinis grafų Tiškevičių XIX amžiuje pastatytas objektas. Kelis dešimtmečius stovėjęs neremontuotas pastatas nepuošė Palangos. Džiaugiuosi, kad mums pavyko šį pastatą prikelti naujam gyvenimui“, – sakė kurorto meras Šarūnas Vaitkus.

Pačios vilos restauracijos ir pritaikymo visuomenei projekto išlaidos siekia apie 875 tūkst. eurų.

Buvusiame didikų vasarnamyje įsikurs naujas Palangos kurorto muziejus. Pirmame aukšte, didžiojoje salėje, planuojama rengti kamerinius koncertus, konferencijas, kitus renginius.

Galės didžiuotis muziejumi

Palangoje turbūt nėra kito tokio mitais ir legendomis apaugusio pastato kaip „Anapilis“. Apie 1898 metus pastatytas Šveicarijos užmiesčio vilų stiliaus medinis vasarnamis iš pradžių vadintas jo savininkės Sofijos Horvataitės-Tiškevičienės (1839–1919) vardu „Villa Sophie“. Kilminga moteris ten mėgo leisti laiką šiltomis dienomis.

Vaiduoklišką pavadinimą „Anapilis“ namas įgijo XX amžiaus pirmoje pusėje dėl įvairių apie jį sklandančių legendų. Buvo kalbama, neva grafienė S. Tiškevičienė savo gyvenimo saulėlydžiu pasinėrė į spiritizmo seansus, viloje kviesdavo vėles iš anapusinio pasaulio. Seni palangiškiai pasakodavo apie mįslingą veidrodžių kambarį, kurį grafienė neva buvo įsirengusi bokštelyje virš palėpės. Dvasios esą patekdavusios į patalpą ir dėl veidrodžių nebegalėdavusios ištrūkti.

Siekdama puoselėti dvarų kultūrą ir išsaugoti Tiškevičių atminimą, Palangos merija ėmėsi iniciatyvos atgaivinti akyse nykstančią vilą.

Anot „Anapilio“ restauracijos ir pritaikymo visuomenės poreikiams projekto koordinatorės Renatos Bertužytės, oficialiai vilos restauravimo darbai bus baigti šio mėnesio pabaigoje.

„Daug pastangų įdėta prikeliant vasarnamį naujam gyvenimui. Buvo gauta Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo lėšų: apie 80 proc. pinigų skyrė Lichtenšteino Kunigaikštystė, Norvegijos Karalystė ir Islandija. Likusią „Anapilio“ atgaivinimo pinigų sumą skyrė Palangos miesto savivaldybė. Išskirtinis objektas ir neeilinis atvejis mūsų šalyje“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ji.

Pokalbininkė pabrėžė ir tai, jog restauruotoje viloje bus įkurtas naujas istorinis muziejus, o tai taip pat itin retas įvykis šiais laikais Lietuvoje.

„Kiek naujų muziejų dabar įkuriama? Palanga galės didžiuotis, kad tokį turės. Pirmą kartą apžiūrėti restauruotą vilą žmonės galės rugpjūčio 25-ąją: vyks vadinamoji atvirų durų diena. Oficialiai „Anapilio“ atidarymas numatytas rugsėjo 23 dieną, per kurorto „Stalo šventę“, – dėstė ji.

Didžiojoje salėje planuojama rengti kamerinius koncertus, konferencijas, kitus renginius. /Šarūno Vaitkaus nuotrauka

Restauravimo niuansai

„Anapilį“ prikėlusios bendrovės „Pamario restauratorius“ vadovas Aldas Kliukas „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad teko susidurti su rimtais iššūkiais.

„Pats objektas, jį restauruojant, nebuvo itin sudėtingas, nes išliko daug autentiškų jo elementų. Visgi pastatas – medinis. O medis pūva, trūnija… Reikėjo daug kantrybės ir kruopštumo norint viską atkurti, rekonstruoti. Daug pastangų įdėjome restauruodami laiptus pastato viduje. Žinoma, meistrams iššūkis buvo atkurti medinius fasado puošybos elementus, kurių viloje gausu. Tai – drožiniai iš medžio. Viskas puikiai pavyko“, – pasakojo A. Kliukas.

Rengia staigmeną

Palangos kurorto muziejaus direktorius Jūratis Liachovičius „Lietuvos žinioms“ atskleidė ne vieną pikantišką detalę, kuri ateityje gali laukti „Anapilio“ lankytojų.

„Vila išties apipinta legendomis… Pernai restauratoriai grafienės S. Tiškevičienės mėgtame bokštelyje aptiko iki tol Lietuvoje neregėtus vėjo vargonus. Jie galėjo būti įrengti prieš šimtmetį, apie juos žinota tik iš nuogirdų. Tokius skardinius būgnelius, paslėptus po lentomis ir įrengtus iš keturių pusių, prie kiekvieno stoglangio, rado restauratoriai. Jie pagamino tų „vargonų“ kopijas ir įstatė autentiškose vietose, tačiau… Vilos aplinka dabar yra gerokai pasikeitusi: auga išlakios pušys. Todėl tie prietaisai lyg ir neveikia. Gal vėjo gūsių trūksta, nes juos blokuoja pušynas“, – svarstė muziejaus direktorius. Todėl neatmetama galimybė grafienės bokštelyje sukurti garsinę iliuziją: technologinėmis priemonėmis skleisti galimą „vargonų“ gaudesį, kad lankytojai pajustų mistiškąją dvasią.

Jūratis Liachovičius: "Palangai seniai trūko kurortinės epochos atspindžių muziejininkystės fronte.” /Deniso Nikitenkos nuotrauka

„Žinoma, kol kas tai tik – planai. Esame pateikę paraišką Europos Sąjungos fondams, nes muziejui įkurti taip, kaip norime, reikia apie 300 tūkst. eurų. Kalbu ir apie ekspozicijas, ir apie edukacines priemones“, – teigė J. Liachovičius.

Preliminariai pats naujasis Palangos kurorto muziejus duris lankytojams turėtų atverti kitų metų kovo mėnesį.

„Esame jau sukaupę apie 5 tūkst. eksponatų, susijusių vien su Palanga, jos kurortine epocha. Norėčiau padėkoti krašto patriotams, nes labai daug senovinių daiktų muziejui buvo tiesiog padovanota. Palangiškiai traukė juos iš palėpių ir nešė mums. O pirmuoju etapu muziejuje bus eksponuojamos vadinamosios depozitinės istorinės vertybės“, – pasakojo muziejaus vadovas.

Jis paaiškino, kad istoriniai, su Palanga susiję artefaktai bei daiktai bus pasiskolinti iš kitų muziejų, jau sukirsta rankomis su Šiaulių „Aušros“, Mažosios Lietuvos istorijos, prieškario prezidentūros Kaune muziejais.

„Viskas iš Palangos ir su ja susiję. Žinoma, laikinojoje ekspozicijoje bus ir autentiški vėjo vargonai, dalis vietinių padovanotų eksponatų. Jei gausime finansavimą, tuomet galėsime įgyvendinti savo planus atverti visuomenei tokį muziejų, koks yra mūsų vizija. Jau ne tik su depozitiniais, bet ir padovanotais eksponatais. Naują muziejų steigti, kurti nėra taip jau paprasta. Palangai seniai trūko kurortinės epochos atspindžių muziejininkystės fronte“, – entuziastingai kalbėjo J. Liachovičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"