Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Legendinei jachtai ieškoma pamainos

 
2017 03 10 12:30
Kreiserinė lenktyninė jachta „Lietuva” pastatyta 1976-aisiais Gdanske./Klubo "Ostmarina" archyvo nuotrauka
Kreiserinė lenktyninė jachta „Lietuva” pastatyta 1976-aisiais Gdanske./Klubo "Ostmarina" archyvo nuotrauka

Penktą dešimtmetį skaičiuojančiai garsiausiai šalies jachtai „Lietuva“ veikiausiai teks atsisveikinti su vandenų stichija ir tapti muziejiniu eksponatu. Klaipėdos politikai mano, kad šimtus tūkstančių eurų skirti jos remontui nebeverta, ir svarsto apie naujo burlaivio įsigijimą artėjančio valstybės šimtmečio 2018-aisiais proga.

Koks bus pasaulį apiplaukusios ir vienu Sąjūdžio šauklių vadinamos jachtos likimas, neaišku. Klausimų kyla ir dėl naujo burlaivio, reprezentuojančio šalį kaip jūrinę valstybę, įsigijimo – ar tai turėtų padaryti valstybė, ar uostamiestis?

„Bet kuriuo atveju šis buriavimo sezonas mūsų jachtai bus paskutinis, nes žūtbūt reikės remontuoti korpusą, o tai gali kainuoti apie 200 tūkst. eurų“, – „Lietuvos žinioms“ sakė „Lietuvos“ kapitonas Osvaldas Kudzevičius.

Paskutinė įgula

Kreiserinė lenktyninė jachta „Lietuva“ pastatyta 1976-aisiais Gdanske (Lenkija). Tais pačiais metais jachtų parodoje ją įsigijo Lietuvos žuvų pramonės susivienijimas. Tuo metu tai buvo didžiausia jachta Pabaltijyje.

Labiausiai burlaivis išgarsėjo Sąjūdžio laikais, 1989-aisiais. Politinių pokyčių išvakarėse greičiausios lietuvių jachtos „Lietuva“, „Dailė“ ir „Audra“, pasidabinusios trispalvėmis, perplaukė Atlanto vandenyną. Žygis „Lietuvos garbei ir vienybei“ driekėsi nuo Klaipėdos iki Niujorko ir atgal bei yra lyginamas su Baltijos keliu.

1992–1993 metais jachta apiplaukė Žemės rutulį. Buriuotojus geranoriškai sutiko pasaulio valstybės. Žygio dalyviai, vieni pirmųjų gavę lietuviškus pasus, į užsienio šalis būdavo įleidžiami ir be vizų.

Anot „Lietuvos“ kapitono O. Kudzevičiaus, Klaipėdos miesto savivaldybei dabar priklausanti jachta nėra itin sena, tačiau ji ištisus dešimtmečius labai intensyviai naudota.

„Pagal jūrmylių skaičių jachta pasaulį yra apiplaukusi turbūt kokius 8–9 kartus. Kasmet laivą parengiame sezonui, tačiau šis gali būti paskutinis, nes korpusas labai susidėvėjęs ir jam reikia kapitalinio remonto. Jachtos remontui ir edukaciniams projektams iš savivaldybės gaudavome lėšų, bet jų nepakanka. Visi pinigai būdavo išleidžiami laivo techninei būklei palaikyti, o jį prižiūri savanoriai“, – pasakojo O. Kudzevičius.

Šį mėnesį, kaip ir kasmet, renkama ir rengiama nauja, jau keturioliktoji moksleivių bei jaunimo nuo 15 iki 25 metų įgula. Prieš mokydamiesi buriavimo paslapčių, nuotykių ieškotojai savo rankomis ruošia laivą nuleisti į vandenį – poliruoja korpusą, atlieka įvairius kosmetinio remonto darbus.

Osvaldas Kudzevičius: „Bet kuriuo atveju šis buriavimo sezonas mūsų jachtai bus paskutinis.“

„Pastarąjį kartą rimtos finansinės pagalbos sulaukėme 2009 metais, kai uostamiesčio savivaldybė ir Vyriausybė skyrė beveik 58 tūkst. eurų naujam stiebui ir jo dalims, takelažui. Mūsų sporto klubas „Ostmarina“ yra tik burlaivio naudotojas, o savininkė – savivaldybė, todėl ji ir spręs, koks bus jachtos tolesnis likimas. Jei bus nuspręsta į ją nebeinvestuoti, tada reikėtų pagalvoti apie tinkamą laivo saugojimą, nes po atviru dangumi jis negali būti laikomas“, – dėstė kapitonas.

Dilema dėl pirkinio

Šią savaitę į pasitarimą susirinkusi Klaipėdos miesto valdžia pranešė, kad atėjo laikas „Lietuvą“ išleisti į „užtarnautą poilsį“ ir galvoti apie naujos jachtos įsigijimą.

Norint kapitališkai suremontuoti burlaivio korpusą, reikėtų apie 200 tūkst. eurų./Deniso Nikitenkos nuotrauka
Norint kapitališkai suremontuoti burlaivio korpusą, reikėtų apie 200 tūkst. eurų./Deniso Nikitenkos nuotrauka

„Sprendimas dėl naujo laivo galėtų būti dedikuotas valstybės šimtmečiui. Manau, kad tai tiek emociškai, tiek dalykiniu požiūriu būtų racionalu ir teisinga“, – sakė uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

Tuo metu jo pavaduotojas Artūras Šulcas „Lietuvos žinias“ tikino, kad apie konkrečius sprendimus kalbėti dar anksti, bet pradėti diskusijas būtina.

„Akivaizdu – kad ir kiek investuotum į mūsų legendinę jachtą, vis viena iš zaporožiečio jos nebepaversi mersedesu. Turime galvoti apie naujo laivo įsigijimą. Teisingiausia būtų, jei pinigus skirtų jūrine šalimi save vadinanti valstybė, tačiau matome, kad dabartinei valdžiai labiau rūpi žagrės nei jūriniai reikalai“, – ironizavo politikas.

Todėl, anot jo, gali būti, kad naują jachtą pirktų Klaipėdos savivaldybė. „Žinoma, sulauktume daug kritikos dėl tariamo lėšų švaistymo, bet tada apskritai nebesvaičiokim apie jūrinių tradicijų puoselėjimą. Dabar sudarysime darbo grupę, bendradarbiausime su buriuotojais, visais, kam rūpi jūrinės tradicijos. Reikės nuspręsti ir tai, kokiu tikslu laivas būtų perkamas: reprezentacijai, edukacijai, sportui“, – kalbėjo A. Šulcas.

O. Kudzevičiaus žiniomis, 10 metų senumo tokio paties dydžio ir tipo kaip „Lietuva“ jachta gali kainuoti nuo 600 tūkst. eurų. Pastatyti naują laivą atsieitų apie 2–2,5 mln. eurų.

Osvaldas Kudzevičius: „Bet kuriuo atveju šis buriavimo sezonas mūsų jachtai bus paskutinis."/Deniso Nikitenkos nuotrauka
Osvaldas Kudzevičius: „Bet kuriuo atveju šis buriavimo sezonas mūsų jachtai bus paskutinis."/Deniso Nikitenkos nuotrauka

„Mano manymu, naujoji jachta turėtų būti skirta ne vien lenktynėms, bet ir edukacijai. Tuomet būtų galima tęsti gražią jaunųjų buriuotojų ugdymo tradiciją“, – pažymėjo jis.

Savo ruožtu parlamentaras klaipėdietis Eugenijus Gentvilas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad leisti pinigus naujai jachtai tiek valstybei, tiek Klaipėdai esą neverta. „Tai gal už valstybės lėšas dar kaimo turizmo sodybą nupirkime ir vežkime lankytojus ten? Manau, racionaliau būtų sudaryti sąlygas verslui plėtoti buriavimą, statyti naujus jachtklubus, investuoti į infrastruktūrą, susijusią su vandens turizmu, sportu, o ne pirkti brangų laivą“, – sakė jis.

Būtina išsaugoti

Ne mažiau klausimų kyla ir svarstant, ką daryti su „Lietuva“ po šio buriavimo sezono? Anot A. Šulco, laivas privalo būti pagerbtas, įprasmintas, nes yra susijęs su labai svarbiais šaliai, uostamiesčiui įvykiais. Vienas variantų – tartis su Lietuvos jūrų muziejumi (LJM) ir jachtą paversti lankomu eksponatu.

Paklausta, ką mano apie tokias perspektyvas, LJM direktorė Olga Žalienė tikino, jog muziejus mielai apsiimtų globoti legendą, tačiau tam reikėtų ir atskiro finansavimo.

„Tos jachtos po atviru dangumi nepastatysi. Reikia, kad ji būtų apsaugota nuo kritulių, kitų išorės veiksnių. Be to, būtina investuoti į denio remontą, nes jis pūva ir, jei nieko nebus daroma, sunyks. Reikėtų lėšų ir ekspozicijoms įrengti, pritaikyti laivą lankyti, apžiūrėti. Turi būti pasiektas bendras susitarimas, nes „Lietuvą“ būtina išsaugoti, tai išties legenda“, – teigė ji.

Muziejaus vadovė didžiule klaida vadintų neryžtingumą ir sprendimą „Lietuvą“ tiesiog palikti likimo valiai.

„Kalbėsiuosi su Smiltynės jachtklubo vadovybe, gal jie nuo kitų metų priimtų jachtą bent laikinai saugoti. Tas uostelis buvo „Lietuvos“ namai, todėl labai simboliška, jei ji ten būtų. O kalbant apie ilgalaikį eksponavimą, manau, kad mūsų muziejaus erdvės Kopgalyje nėra vienintelis variantas. Jachta galėtų likti ir žemyne, pavyzdžiui, kruizinių laivų terminale“, – sakė ji.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"