TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Legendinėje viloje vėl vaidensis

2015 09 10 6:00
Vila “Anapilis” restauruojama nuo žiemos pradžios. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotraukos

Pamėkliškomis istorijomis apipinta Palangos vila „Anapilis“ ją restauruojantiems statybininkams netikėtai atskleidė vieną savo paslapčių. Grafienės Sofijos Tiškevičienės mėgtame bokštelyje aptikti vėjo vargonai, kurie galėjo būti įrengti prieš šimtmetį ir apie kuriuos žinota tik iš nuogirdų.

Kitų tokių vėjo vargonų Lietuvoje nėra, tad vila tik patvirtino, kad mistiškumo aura ją gaubė ne šiaip sau.

„Mūsų restauratoriai iš pradžių net nesuprato, ką rado. Tie vadinamieji vargonai – aštuoni keisti cinko skardos būgneliai, primenantys švilpukus ir paslėpti iš visų keturių pusių aplink medinį kupolą. Matyt, jie skleidė ypatingą garsą, gaudė vėją“, – pasakojo vilą restauruojančios UAB „Pamario restauratorius“ vadovas Aldas Kliukas.

Legendų šleifas

Apie 1898 metus Palangoje pastatytas medinis Šveicarijos užmiesčio vilų stiliaus vasarnamis iš pradžių buvo vadinamas jo savininkės Sofijos Horvataitės-Tiškevičienės (1839-1919) garbei „Villa Sophie“. Ji ten mėgo leisti laiką šiltomis dienomis.

Už kelių šimtų metrų nuo jūros, netoli Jono Basanavičiaus gatvės, stovinti vila vaiduoklišką pavadinimą "Anapilis" gavo XX amžiaus pirmojoje pusėje dėl įvairių apie ją sklandžiusių legendų. Esą grafienė S. Tiškevičienė savo gyvenimo saulėlydyje pasinėrė į spiritizmo seansus, viloje kviesdavusi vėles iš anapusinio pasaulio.

Skardinių būgnelių apačioje lentutėse išpjaustyti mistiški ornamentai, kurie primena smuiko rakto fragmentą.

Seni palangiškiai pasakodavo apie mįslingą veidrodžių kambarį, kurį grafienė neva buvo įsirengusi bokštelyje virš palėpės. Dvasios, neva patekusios į patalpą, dėl veidrodžių nebegalėdavo ištrūkti.

Sklandė kalbos, kad XX amžiaus pradžioje, S. Tiškevičienei dar esant gyvai, palangiškius vila labiausiai baugindavo vakarais ir naktimis. Ypač tada, kai didikė savo veidrodiniame kambaryje kviesdavo sielas. Vietos žmonės aplenkdavo vilą, nes nuo veidrodžių gausos iš palėpės sklisdavo itin ryški šviesa. Tikėta, kad žmogui, kurį kliudys atspindys, atsitiks nelaimė.

Vilos prižiūrėtojai yra girdėję istoriją apie grafo Tiškevičiaus dukros vėlę, klaidžiojančią po vilą ir niekaip negalinčią nurimti. Esą anksčiau grafaitė lyg ir buvo uždaryta vilos bokštelyje, lyg pati savo noru ten atsiskyrėliškai gyveno.

Kad „Anapilyje“ vaidenasi, oda šiurpsta nuo įvairiausių keistų garsų, viešai yra kalbėję net žymūs žmonės, viloje vieni nakvoti likę.

„Gūdžią žiemos naktį viloje prabudau nuo keisto garso: kažkas vaikščiojo. Bet puikiai žinojau, kad esu vienas! Patalpose nebuvo nei kačių, nei šunų. Girgždėjimą girdėjau visą naktį. Ryte sužinojau, kad greta yra kambarys, kuriame esą pasikorė grafienės tarnaitė. Neva ir pati grafienė vaikšto naktimis...” - LŽ yra pasakojęs žymus kantri dainininkas Virgis Stakėnas.

Tačiau viena aplinkybė, susijusi su vasarnamio keistenybėmis, nebuvo laužta iš piršto: savo gyvenimo pabaigoje grafienė namo bokštelyje išties paprašė įrengti vėjo vargonus. Juos, kaip manoma, bokštelio kupole restauratoriai neseniai ir aptiko.

Įrengė kopijas

Šiuo metu pušų paunksmėje stūksanti vila “Anapilis” yra virtusi didžiule statybos aikštele: visas fasadas uždengtas pastoliais, vasarnamyje triūsia darbininkai, kurie nuo pirmųjų restauravimo dienų pašnibždomis vis kalbėjo apie galimas staigmenas.

Kairėje - autentiškas cinko skardos būgnelis, dešinėje - jo kopija.

Skylė vėjui patekti į būgnelį.

....

Laukti teko aštuonis mėnesius: neseniai tikrinant šimtamečio namo konstrukcijų būklę pagrindiniame kupole, prie stoglangių buvo aptikti iki tol neregėti skardiniai būgneliai.

„Jų prieš restauravimo darbus iš išorės nė nebuvo matyti, nes tie būgneliai buvo paslėpti po lentomis. Jas nuėmę ir išvydome tai, ko niekada iki šiol nesame matę: iš keturių pusių, prie kiekvieno stoglangio, buvo įmontuota po du būgnelius. Jų radome aštuonis. Įdomiausia, kad prie būgnelių ant lentų buvo ir mįslingi raižiniai, tarsi spiralės, kurios gali priminti smuiko rakto apačią. Todėl manome, kad iš pradžių tie būgneliai buvo atviri kaip jūros kriauklės, o tik vėliau uždengti lentutėmis”, - pasakojo A. Kliukas.

Svarstoma, kad pro specialiai įrengtas angas ten patekdavo vėjas, ir kildavo garsas, kurio dabar jau neįmanoma išgauti.

„Nepavyksta rasti jokių analogų nei Lietuvoje, nei svečiose šalyse. Manome, kad aptikome būtent vėjo vargonus. Atminkime, kad prieš šimtmetį aplink vilą medžių nebuvo, todėl ši vieta buvo košiama vėjų. Tie vargonai „dirbo” nuolat, nes įrengti iš visų keturių pusių”, – mintimis dalijosi UAB „Pamario restauratorius” vadovas.

Ilgai nedelsdami restauratoriai pagamino aštuonių cinko būgnelių kopijas. Jos jau įmontuotos ten, kur jie ir buvo, tik medinės konstrukcijos pakeistos naujomis.

Vadinamieji vėjo vargonai buvo paslėpti aukštybėse, vilos kupolo stoglangiuose.

„Pagalvojome, kad bus teisinga atkurti tą mistišką instrumentą. Originalai bus perduoti Palangos kurorto muziejui, o kopijos galbūt atkartos originalų kadaise skleistą garsą. Jei tai labai trukdys muziejininkams, jų prašymu tas angas užkimšime. Dabar, žinoma, laukia didžioji intriga: kokį gi garsą tie „vargonai” skleis”, - intrigavo A. Kliukas.

Paaiškina mistiką

Gerai pajūrio grafų Tiškevičių istoriją išmanantis Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas LŽ sakė buvęs nustebęs, kad tik pasakojimuose iki šiol egzistavę vėjo vargonai išties buvo rasti.

Restauruojančios UAB „Pamario restauratorius“ vadovas Aldas Kliukas.

„Labai įdomu ir netikėta. Nėra išlikęs nė vienas tų vargonų brėžinys ar rašytinis paminėjimas. Tik senųjų palangiškių prisiminimai. Rasti skardiniai būgneliai iš dalies atskleidžia vilos vaiduokliškąją prigimtį. Gali būti, kad vietos žmonės nė neįtarė bokštelyje buvus tuos būgnelius, tik girdėdavo kažkokį nepaaiškinamą garsą, todėl prikūrė įvairiausių pasakojimų apie vaiduoklius”, – pasakojo jis.

Beje, praėjusį rudenį sarkofagas su grafienės S. Tiškevičienės palaikais buvo rastas Kretingoje, šeimos koplyčioje, esančioje senosiose kapinėse.

„Iš dalies ir išaiškėjo įvairūs pramanai apie kilmingą moterį, kuri buvo pamaldi katalikė ir negalėjo užsiiminėti spiritizmu. Matyt, inteligentija anuomet apie vargonus žinojo, juk tai buvęs naujausias mados klyksmas. O paprasti palangiškiai niekaip negalėjo paaiškinti, kas sukelia garsus prie vilos ir iš kur jie sklinda. Jei grafienė mėgo vakaroti tame bokštelyje, o jo kupole - vargonai, viskas tampa aiškiau, kodėl jai „prilipo” įvairios mistinės istorijos. Ir pačiai vilai – taip pat”, – svarstė istorikas.

Palangos kurorto muziejaus direktorius Jūratis Liachovičius LŽ sakė, kad išimtos vėjo vargonams priskiriamos konstrukcijos iš cinko yra analogų Lietuvoje neturintis radinys.

„Tikrai neteko girdėti, kad kur nors būtų rasti XX amžiaus pradžios vėjo vargonai. Šiuolaikinių yra įvairiausių, juos kuria menininkai, naudoja kaip instaliacijas, įrengia prie jūros, tačiau „Anapilyje” –šimtamečiai ir labai ypatingi. Keletą jų fragmentų kartu su autentiškais stoglangiais tikrai eksponuosime muziejuje. O kopijos… Įdomu, kaip jos veiks ir ar kels kokį nors garsą?” – smalsavo muziejaus, kuris įsikurs „Anapilyje”, vadovas.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas LŽ taip pat tikino, kad restauratorių radinys išties yra unikalus ir sensacingas. “Tie būgneliai ar vadinamieji vargonai turi būti išsaugoti. Neeilinis atvejis ir radinys visos Lietuvos mastu”, – teigė jis.

Vila “Anapilis” pradėta restauruoti šių metų pradžioje, o darbai turėtų būti baigti kitų metų vasarą. Norvegijos fondų ir Palangos merijos finansuojamų darbų sąmata - beveik 870 tūkst. eurų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"