TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Legendiniams vargonams vis dar lemta tylėti

2013 04 13 6:00
Kad pradėtų skambėti Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos vargonai, reikia dar bent 600 tūkst. litų. / Erlendo Bartulio (LŽ) nuotrauka

600 metų jubiliejų gegužės pradžioje švęsiančioje pagrindinėje Kauno bažnyčioje vargonai tyli jau ketverius metus. Kada legendinis instrumentas bus prikeltas naujam gyvenimui, neaišku.

Kad pradėtų skambėti Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos vargonai, reikia dar bent 600 tūkst. litų. Dar ilgai per mišias bus grojama primityviais elektroniniais vargonais.

Vertingiausi Lietuvoje vargonai Kauno katedroje pradėti statyti 1882-aisiais, baigti - 1896 metais. Jų autorius - Juozapas Radavičius, sukūręs ne vienoje šalies šventovėje esančius vargonus, tačiau visi jie kauniškiams neprilygsta savo verte ir sudėtingumu. Trys manualai, pedalai, 63 registrai - tokie yra didžiausi Lietuvoje istoriniai vargonai. Jie priskiriami ir vienam didžiausių romantinio stiliaus instrumentų, esančių Baltijos jūros rytinės pakrantės regione.

Kauno katedros vargonai nutilo prieš ketverius metus, nes jų dumplės jau "švilpdavo", o vargonininkai stengėsi kai kurių klavišų nespausti, mat jie arba neskambėdavo, arba leisdavo ne tuos garsus, kurių tikimasi. Todėl rankų darbo dramblio kaulo klavišus turintį instrumentą buvo nuspręsta restauruoti.

Pirmajam etapui iš įvairių šaltinių surinkta apie 0,5 mln. litų. Tačiau restauratoriai teatnaujino seniausią vargonų dalį. Jų sudedamoji dalis - kadaise dumples išjudindavęs ratas, kurį turėdavo sukti ne vienas žmogus.

"Pinigų viskam neužteko, todėl buvo padaryta tik dalis darbų", - sakė Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros parapijos klebonas Evaldas Vitulskis. Jis pasakojo, jog lėšų unikaliam instrumentui prikelti bandyta gauti ir iš Europos Sąjungos fondų, tačiau visi rašyti projektai nepatvirtinti. Paramą skyrė tik Kultūros paveldo departamentas.

"J.Radavičiaus kurtų vargonų Lietuvoje yra, bet jie neturi net panašios vertės, palyginti su tais, kurie išlikę Kaune", - LŽ tikino vargonininkė, Kauno religinės muzikos centro vadovė Dalia Jatautaitė.

Ji priminė, kad daugiau kaip 50 metų vertingą instrumentą prižiūrėjo ir juo grojo Pranciškus Beinaris. Po 2007 metais amžinojo poilsio atgulusio vargonininko katedroje šeimininkavo dar keletas senovinių instrumentų žinovų, nebemokėjusių prižiūrėti vargonų, todėl perspėjusių, kad jiems būtinai reikalinga restauracija.

"Vargonuose svarbiausia dumplės ir vamzdžiai. Jų katedroje stovinčiame instrumente - beveik 4000", - pasakojo D.Jatautaitė. Ji pridūrė, kad laikas nenaudojamą ir dulkantį įrenginį veikia neigiamai. Anot D.Jatautaitės, atnaujinti vargonams reikėtų beveik 2 mln. litų, tačiau darbus būtų mėginama atlikti už maždaug trečdaliu mažesnę sumą.

Šiuo metu katedros tikintieji yra paaukoję 16 tūkst. litų vargonams tvarkyti. 100 tūkst. litų numačiusi skirti Kauno miesto savivaldybė, 50 tūkst. litų - Kauno arkivyskupijos kurija.

"Jei gautume trūkstamų lėšų, galėtume tikėtis, kad kitąmet ilgai tylėję vargonai vėl suskambės", - sakė D.Jatautaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"