Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Lenkijos prekybininkai nukonkuravo Lietuvos pasienio parduotuves

 
2017 05 12 10:00
pixabay.com nuotrauka

Marijampolės ir Alytaus rajonuose šiuo metu sunkiai pavyktų rasti šeimą, išsiverčiančią be nuolatinių kelionių Lenkiją, kurioje įsigyjama įvairiausių prekių patraukliomis kainomis. Ši vis labiau plintanti praktika į neviltį varo pasienio miestuose ir kaimuose įsikūrusius prekybininkus. Neatlaikę konkurencijos jie vienas po kito uždaro savo parduotuves.

Vakariniame Marijampolės pakraštyje esančiame Mokolų mikrorajone du dideli prekybos centrai jau kurį laiką tušti. Vienas jų, pastatytas prie pat kelio į Vilkaviškį, nutraukė veiklą prieš beveik porą metų.

„Kadaise ten veikė prekybos tinklui „Norfa“ priklausanti parduotuvė. Šalia buvo vaistinė, gėlių parduotuvė, užuolaidų salonas, dirbo prekiautojai naujais ir dėvėtais drabužiais, batais. Tačiau maisto prekių parduotuvę iškėlus į kitą miesto mikrorajoną, ištuštėjo ir likusios prekybos centro patalpos, niekas į jas nebeįsikelia“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo netoliese gyvenanti marijampolietė.

Tame pačiame Mokolų mikrorajone dar ilgiau – apie penkerius metus – tuščias stovi ir kitas prekybos centras. Jame anksčiau porą metų veikė „Rimi“ parduotuvė.

Nenaudojamo pastato iki šiol nepavyksta parduoti.

Smulkiai prekybai skirtų tuščių patalpų galima rasti vis dar šiame mikrorajone dirbančiame „Iki“ prekybos tinklui priklausančiame centre.

Čia veikusios nedidelės drabužių, gyvūnų prekių parduotuvės buvo uždarytos.

Neatlaikė konkurencijos

Beveik du dešimtmečius tai vienoje, tai kitoje Marijampolės miesto dalyje iš pradžių dėvėtų, o vėliau naujų drabužių parduotuvę turėjusi verslininkė Irena K.

„Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad iki 2008–2009 metų ekonomikos krizės ir dar kelerius metus po jos verslas klestėjo. Marijampoliečiai pirko drabužius net finansiškai sunkiausiu laikotarpiu.

„2014–2015 metais pastebėjome, kad pradėjo sparčiai mažėti lankytojų. Būdavo dienų, kai ateidavo vos vienas ar du pirkėjai. Teko atleisti samdomą darbuotoją ir prekiauti pačiai. Tačiau tai neišgelbėjo – vargais negalais sulaukiau pensinio amžiaus ir uždariau parduotuvę“, – kalbėjo buvusi verslininkė.

Marijampolietė neslėpė, kad daugiausia įtakos tam turėjo vis didėjantis vietos žmonių pomėgis apsipirkti kaimynėje Lenkijoje. Mat nuvažiuoti iš Marijampolės iki Suvalkų trunka vos kiek daugiau nei pusvalandį. Tuo metu kiti „Lietuvos žinių“ kalbinti miestiečiai sakė manantys, kad vietos prekyba nyksta ir dėl demografinių procesų – Marijampolėje per ketvirtį amžiaus gyventojų sumažėjo beveik 15 tūkstančių.

Pastaraisiais metais marijampoliečiai perka Lenkijoje ne tik maisto produktus ar drabužius, bet ir baldus, statybų, remonto, buities prekes. Vis dažniau gretimoje šalyje užsakoma net paminklų ant artimųjų kapų. Mat juos pagaminti, atvežti ir sumontuoti kainuoja kone perpus pigiau negu Lietuvoje.

Galimybės didelės, poreikiai – ne

Grėsmingas tendencijas jaučia ne tik Marijampolės krašto, bet ir Dzūkijos prekybininkai. Kaip teigė ne vienus metus prekybos srityje dirbanti Rimantė, alytiškių nusiteikimas apsipirkti Lenkijoje negali neturėti įtakos Dzūkijoje įsikūrusių parduotuvių apyvartai.

Kazio Kazakevičiaus (LŽ) nuotrauka

„Pirkėjų labai sumažėjo, todėl traukiasi ir parduodamų prekių kiekis, parduotuvių pajamos“, – tikino ji. Kartu Rimantė pabrėžė, jog tai lėmė ne tik alytiškių kelionės į Lenkiją, bet ir naujo prekybos tinklo atėjimas į Lietuvos rinką. Dėl pirkėjų stygiaus Alytuje buvo uždaryti keli prekybos centrai, vienas jų – šiemet, ką jau kalbėti apie smulkias parduotuves.

Iš Marijampolės pakraštyje pastatyto prekybos centro pasitraukus vienam prekybos tinklui, jame neliko ir smulkiųjų prekiautojų.

Vis dėlto Alytus pagal gyventojų ir prekybos centrų skaičiaus santykį iki šiol buvo vienas daugiausia tokių prekybos vietų turintis miestas šalyje. Ir tai – ne pabaiga. Pagal jų išdėstymo planą Alytuje dar galėtų būti pastatyta per dvidešimt 1000 kvadratinių metrų ploto prekybos centrų. Tačiau vargu ar jie bus statomi, kai nelabai kam yra apsipirkti dabartiniuose.

Nori PVM lengvatų

„Lietuvos žinių“ kalbintas UAB „Marijampolės prekyba“, turinčios šešias parduotuves Marijampolėje ir gretimuose kaimuose, direktorius Alvydas Pridotkas pripažino, kad regiono pirkėjų pomėgis apsipirkti Lenkijoje daro poveikį jų verslui jau ne vienus metus. Tačiau vietos verslininkai nelabai ir gali pakeisti situacijos. Esą parduodamų prekių kainas lemia gamintojai, tiekėjai, kitos aplinkybės.

„Mes, pardavėjai, ne kažin ką galime padaryti. Tai – politikų prerogatyva, tik jie gali mažinti pridėtinės vertės mokesčio tarifus“, – pažymėjo A. Pridotkas.

Panašios nuomonės laikosi Kauno pramonės ir prekybos rūmų Marijampolės filialo direktorius Evaldas Ulevičius. Anot jo, jokiomis administracinėmis priemonėmis pirkėjų srauto į Lenkiją sustabdyti nepavyks, nes Lietuva, stodama į Europos Sąjungą, įsipareigojo garantuoti laisvą žmonių ir prekių judėjimą.

„Vienintelis būdas – ekonominis suinteresuotumas. Jei gyventojai mato, kad pirkdami Lenkijoje sutaupys trečdalį lėšų, ten jie ir pirks. Tačiau kainos priklauso ne vien nuo verslo, bet ir nuo mokesčių bazės, o ją lemia politikų sprendimai“, – aiškino E. Ulevičius.

Išimčių nedarys

Seimo Ekonomikos komiteto (EK) pirmininkas Virginijus Sinkevičius „Lietuvos žinioms“ pabrėžė, kad tokios verslininkų viltys – bergždžios. „Pirmiausia reikėtų paanalizuoti Lietuvos pardavėjų taikomas pelno maržas. Gal jas sumažinus kristų ir kainos, tada gyventojai būtų linkę pirkti prekes vietoje. Įvedus eurą matėme, kaip smarkiai pakilo kainos. Tik dabar prekybininkai kiek atsitraukė, kai pradėjo lyginti jas su Lenkijoje parduodamų prekių kainomis“, – kalbėjo parlamentaras.

V. Sinkevičius prisiminė bananų kainas. Jie iki tol, kol į Lietuvą atėjo vokiečių prekybos tinklas, kainavo kone 2 eurus už kilogramą, paskui atpigo beveik perpus. Dabar retai kada kilogramas bananų kainuoja daugiau kaip 1 eurą.

Apie pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumažinimą visoms ar kai kurioms prekių grupėms EK pirmininkas siūlė pamiršti. Esą tai negarantuotų jų pigimo. Anot parlamentaro, lengvatos nauda „nugultų“ pardavėjams į kišenes.

„Jokių prekybininkų garantijų, kad sumažinus PVM mažės ir kainos, neišgirdome. Priešingai, jie pasakė, jog kainos vis vien po truputį didėtų. Todėl valstybė negali daryti jokių išimčių“, – tvirtino V. Sinkevičius. Ir pridūrė, kad Lenkijoje mažesnes kainas lemia ne tik gerokai didesnė rinka, bet ir kur kas didesnė konkurencija. Deja, Lietuvoje jos kol kas nėra.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"