TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Liepsnų nuniokotą cerkvę gelbsti solidi parama

2013 07 10 6:00
Dalį apdegusių vertybių dar galima prikelti naujam gyvenimui. Kauno sentikių bendruomenės nuotraukos

Vertingas kultūros paveldo objektas Kaune - gegužės pabaigoje nuo gaisro nukentėjusi Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė - sulaukė solidžios paramos. Šviesaus atminimo dr. Bronislovo Lubio žmona Lyda Lubienė iš asmeninių lėšų skyrė 1 mln. litų. Būtent tokios sumos gali prireikti liepsnų nuniokotam pastatui ir vertybėms atkurti.

„Esu tikintis žmogus ir cerkvės atkurti aukoju skatinama savo žmogiško tikėjimo. Sentikių bendruomenė laikosi tik iš geranoriškų rėmėjų, tikinčiųjų bendruomeniškumo ir pagalbos vienų kitiems. Tikiuosi, mano iniciatyva padės greičiau atkurti cerkvę ir išlikusias kultūrines vertybes, leis darniai Kauno sentikių bendruomenei greičiau susiburti į jai brangius maldos namus“, - kalbėjo ponia L.Lubienė.

L.Lubienė toliau puoselėja mecenatystės tradicijas, kurias pradėjo dr. B.Lubys, garsėjęs dideliu dosnumu kultūrai, švietimui ir visuomenei. Šį pavasarį veiklą pradėjo Dr. Bronislovo Lubio labdaros ir paramos fondas. Jo valdybos pirmininkė yra L.Lubienė.

Vertina indėlį

Komentuodamas L.Lubienės sprendimą skirti solidžią paramą Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvei atkurti, kultūros ministras Šarūnas Birutis pabrėžė palaikantis ir vertinantis mecenatų indėlį. „Tai rodo mūsų valstybės ir verslo partnerystę bei formuoja gražias mecenavimo tradicijas“, - LŽ sakė jis.

Žinia apie paramos skyrimą itin svarbi, nes nuo gaisro nukentėjusi Kauno sentikių cerkvė nėra paskelbta kaip valstybės saugoma, o tik įrašyta į kultūros vertybių registrą. Todėl, pasak Kultūros ministerijos atstovų, gauti nuoseklesnio restauravimo, konservavimo darbų finansavimą iš Paveldotvarkos programai skirtų lėšų gali nepavykti dėl kai kurių įstatymų nuostatų.

„Tačiau tam tikrų galimybių esama. Tikėkimės, kad jomis bus pasinaudota. Nuo liepos 1 dienos įsigaliojo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pataisos, kurios leidžia valstybės biudžeto lėšomis finansuoti ir nepaskelbtų valstybės saugomomis kultūros vertybių apsaugos techninių priemonių įrengimą. Tuo tikslu sentikių bendruomenė turėtų pateikti paraišką Kultūros paveldo departamentui 2014 metais“, - rašoma Kultūros ministerijos LŽ atsiųstame rašte.

Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė Kaune iškilo 1905 metais.

Skaičiuoja žalą

Per gaisrą nukentėjo Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvės stogas, vidus ir pastate buvusios vertybės - apdegė savitas altorius, senovinės, šimtus metų skaičiuojančios knygos, originalios XIX amžių menančios ikonos. Visa tai priešpaskutinę pavasario dieną skendo liepsnose, dūmuose ir galiausiai vandenyje, kai ugniagesiai malšino įsiplieskusį gaisrą. Visiškai sudegė 15 vertingų ikonų, dar nemažai jų nukentėjo, bet gali būti restauruotos.

Ugnies padarytą žalą skaičiuoja Kultūros paveldo departamento (KPD) sudaryta komisija, ji lankėsi cerkvėje jau du kartus. Tikslūs nuostoliai kol kas neįvardijami. Tai žadama padaryti rugsėjo mėnesį.

„Visai sudegė 15 ikonų ir 5 kryžiai. Pagal aprašus vertiname likusias 79 kultūros vertybes. Vienos ikonos išsilaikiusios geriau, kitos - labai blogai: yra pajuodusios, daug kur atšokę dažai. Kai kurios ikonos apdegusios taip, kad nebeliko tapybos, tik apanglėjusios lentos. Kai bus atlikti tyrimai, aprašyti defektai, sudaryta restauravimo sąmata, reikės atkurti pirminę šių meno ir kultūros vertybių būklę“, – LŽ aiškino KPD vyriausioji valstybinė inspektorė Dalia Krūminienė.

Anot jos, sudegusios ikonos bus perpieštos iš naujo pagal sentikių reikalavimus. Jau žinoma, kad restauravimo darbus atliks Prano Gudyno restauravimo centro specialistas Mantas Matuiza.

Svarbus objektas

Kai cerkvėje kilo gaisras, suveikė signalizacija. Į įvykio vietą nuskubėję apsaugos darbuotojai rado užrakintas duris, bet dūmų tuomet nebuvo matyti. Kai liepsnos įsisiautėjo, ugniagesius iškvietė netoliese dirbantys kauniečiai. Kai kurias vertybes tikintieji dar spėjo išgelbėti iš ugnies.

Kaip pasakojo D.Krūminienė, šiuo metu cerkvėje valomi suodžiai, tvarkomas jos interjeras. „Tarpukariu tai buvo vienas svarbiausių sentikių kultūros objektų. Toks jis yra ir šiomis dienomis“, - tikino pašnekovė.

KPD vyriausiosios valstybinės inspektorės žodžiais, cerkvė – reikšmingas įdomios architektūros, 1905 metais statytas objektas. Jos eksterjeras labiau būdingas Lietuvai nei Rusijai. „Kol darbavomės cerkvėje ir rinkome duomenis, į ją plūdo daugybė tikinčiųjų. Vadinasi, abejoti cerkvės reikšmingumu bendruomenei nereikėtų“, - pažymėjo D.Krūminienė.

Paveldo ekspertų grupė kol kas negali pasakyti, kiek kainuos visi meno vertybių restauravimo darbai, tačiau, jų manymu, vienos ikonos restauravimas gali siekti net 20 tūkst. litų ir trukti apie du mėnesius. Tai priklauso nuo jos dabartinės būklės.

Laukia leidimo

„Gaisras mums - itin skaudus įvykis. Vos prieš metus buvo baigta septynerius metus trukusi cerkvės rekonstrukcija. Tai daryta daugiausia iš parapijiečių aukų“, – LŽ pasakojo Kauno sentikių religinės bendruomenės pirmininkas Fiodoras Ponomariovas.

Tikinčiųjų lėšomis buvo sutvarkytas cerkvės stogas, kupolas, atliktas pastato vidaus remontas, įrengtas altorius, atnaujintos ir įstiklintos ikonos. Būtent įstiklinimas padėjo išvengti dar didesnių gaisro nuostolių, todėl daugelį cerkvėje saugotų vertybių įmanoma atkurti.

Ankstesnei šventovės rekonstrukcijai buvo naudojamos ir lėšos, gautos iš Kauno miesto savivaldybės bei Vyriausybės, tačiau jos sudarė mažąją dalį investicijų. Daugiausia pinigų paaukojo parapijiečiai.

Pasak F.Ponomariovo, šiuo metu rengiama techninė remonto darbų dokumentacija. Projektas jau suderintas su paveldosaugininkais ir pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijai. „Norint viską atkurti tikrai reikės milijono litų. Nežinia, kada darbai būtų pajudėję iš vietos, jei ne reikšminga L.Lubienės parama. Dėkingumui išreikšti trūksta žodžių“, - kalbėjo Kauno sentikių vadovas.

Jis tvirtino, kad cerkvės atstatymo darbai, palyginti su kitais objektais, yra brangesni, nes dėl pastato išskirtinumo ir reikšmingumo galima samdyti tik sertifikuotas įmones, o ne paprastas statybos kompanijas.

Kauno sentikių bendruomenės nuotrauka

Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė Kaune iškilo 1905 metais.

Dalį apdegusių vertybių dar galima prikelti naujam gyvenimui.

F.Ponomariovas: "Dėkingumui išreikšti trūksta žodžių.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"