TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Lietuva įrenginėja šlapynę

2015 10 28 8:09
Proferosius Petras Punys teigė, jog šlapynės terminas, kuris yra pelkės sinonimas, Lietuvoje imtas vartoti 1993-aisiais. commons.wikimedia.org nuotrauka

Kėdainių rajone, buvusio Terespolio dvaro laukuose, įrenginėjama pirmoji šlapynė Lietuvoje. Šią daugiau nei 300 tūkstančių eurų vertės šlapynę, kuri kitaip dar vadinama pelke, finansuoja ES ir Norvegijos finansiniai fondai.

Netrukus Lietuvoje turėtų atsirasti pirmoji šlapynė. Pabrėžiama, kad tai – prabangos įrenginys skirtas nuo taršos apsaugoti šalies vandenis. Viliamasi, kad prasigyvenus Lietuvai tokių šlapynių turės dauguma stambiųjų šalies ūkių.

Pavyzdinis įrenginys

Kėdainių rajono žmonės šiandien kviečiami talkininkauti rajone šlapynės įrengimo darbuose. Aplinkos apsaugos agentūra pabrėžia, jog Gudžiūnų seniūnijos ribose atsirasianti šlapynė bus pavyzdinis įrenginys, skirtas apsaugoti šalies vandenis nuo taršos, todėl norima, kad kuo daugiau žmonių susipažintų su jos svarba. Tikimasi, kad geriausia pažintis ir bus talka. Tačiau Gudžiūnų seniūnijos seniūnas Regimantas Valiauskas teigia, jog ir pats nelabai įsivaizduoja, ir kiti žmonės mažai težino, kas toji šlapynė, todėl susidomėjimo talka nejusti. Į šią talką seniūnas žada siųsti ir gaunančiuosius pašalpas bei visuomenei naudingus darbus dirbančius bedarbius.

R.Vasiliauskas teigė, jog apie Gudžiūnų seniūnijos ribose įrengiamą šlapynę konkrečiau sužinojo gavęs Aplinkos apsaugos agentūros pasirašytą raginimą dalyvauti talkoje. „Ir anksčiau mačiau, kad buvusio Terespolio dvaro laukai kasinėjami, važiavau teirautis, kas ten bus. Kai darbininkai paaiškino, jog įrengia pelkę, pamaniau, kad juokauja. Tačiau gavęs Aplinkos apsaugos agentūros raštą įsitikinau, kad pelkė tikrai įrengiama, tik vadinama ji šlapyne“, – sakė seniūnas. Už aplinkosaugą atsakinga Kėdainių rajono savivaldybės specialistė Alina Mėlinauskienė LŽ prisipažino apie rajone įrengiamą šlapynę nežinojusi, su ja darbai nederinti.

Lietuvai – prabanga

Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės vertinimo departamento direktorius Mindaugas Gudas LŽ teigė, jog šlapynė įrengiama siekiant sumažinti Lietuvos vandenų, tarp jų – ir Baltijos jūros taršą. „Lietuva jau turi pasistačiusi pakankamai daug nuotekų valymo įrenginių, tad pagrindinis vandenų teršėjas liko žemės ūkis“, – pabrėžė departamento direktorius. Jis teigė, jog upių, ežerų bei pačios Baltijos jūros vandenis užteršia iš laukų su lietaus vandeniu patenkančios trąšos bei augalų apsaugos priemonės. Pasak M. Gudo, siekdamos, kad šių cheminių medžiagų patektų kuo mažiau, turtingosios ES šalys jau yra įsirengusios šlapynių. Remiama ES bei Norvegijos finansinių fondų, įrengti pirmąją šlapynę ėmėsi ir Lietuva.

Ši daugiau nei 300 tūkstančių eurų kainuojanti šlapynė atsiras patvenkus Dotnuvėlės intaką Stalę. Vienintelės Lietuvoje šlapynės atidarymas numatytas šį pavasarį.

Šlapynę Kėdainių rajone įrengiančią bendrovę konsultuojantis Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius Petras Punys LŽ pripažino, jog tai – prabangos objektas. Kėdainių rajone statomos šalpynės su priklausiniais plotas – daugiau nei pusantro hektaro, tad, pasak profesoriaus, nebuvo lengva rasti ūkininką, kuris sutiktų bandomajai šlapynei paskirti tiek turimos žemės. Profesoriaus P. Punio teigimu, tokios šlapynės, kurių dugne renkasi gamtai kenksmingos medžiagos, sovietmečiu nebuvo įrengiamos, todėl Lietuvai jos vis dar naujovė, nors išsivysčiusiose ir gamtą saugančiose pasaulio šalyje šlapynės žinomos senokai.

„Kol kas mūsų ūkininkams tokie statiniai yra pernelyg brangūs, tačiau tikiu, kad Lietuvai prasigyvenus pasistatyti šlapynes taps privaloma“, – teigė profesorius. Pasak jo, giliausia Kėdainių rajono šlapynės vieta bus apie porą metrų, tačiau jos vandenyje maudytis nerekomenduojama. „Oda po tokių maudynių gal ir nenusmuks, bet vis dėlto šlapynėse geriau nesimaudyti“, – sakė profesorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"