TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Lietuva kas gintarą kinams

2014 09 11 6:00
Teigiama, kad Lietuvos gintaro ištekliai yra per menki, todėl siūloma jį kasti nebent pažintinio turizmo tikslais. Deniso Nikitenkos nuotraukos

Po daugiau nei šimtmečio Lietuvos teritorijoje esančiose Kuršių mariose vėl ketinama pramoniniu būdu išgauti Baltijos auksu vadinamą gintarą. Spėjama, per 100 tonų. Toks sumanymas vertinamas labai prieštaringai. Nuogąstaujama, kad Baltijos auksu vadinamą mineralą rizikuotume tiesiog prarasti, mat jį masiškai didžiulėmis kainomis supirktų kinai.

Atviro gintaro klodų žvalgybos konkurso nuostatai jau rengiami, o kasti strategine žaliava mūsų valstybėje net nelaikomą mineralą galima būtų pradėti kitąmet. Specialistams kyla klausimas, ar Lietuva, ėmusi eksploatuoti savo palyginti menkus gintaro telkinius, tebegalėtų vadintis gintaro šalimi. Taip pat manoma, kad net ir ėmus kasti gintarą mariose dalį jo reikėtų palikti neliestą plėtojant pažintinį turizmą mineralo gavybos vietoje.

Priežastis - Rusija

Kad Kuršių marių dugne, kelių metrų gylyje po žeme yra gintaro klodai, paaiškėjo dar XIX amžiaus viduryje gilinant farvaterį ties Juodkrante. Gintaro gyslą nuo 1862 metų beveik tris dešimtmečius eksploatavo vokiečių verslininkai Friedrichas Wilhelmas Stantienas ir Moritzas Beckeris. Tačiau vėliau vertingas mineralas pramoniniu būdu mariose nebebuvo išgaunamas.

1993-1994 metais ir 1997-aisiais geologai žvalgė marių dugną ir nustatė keletą perspektyvių gintaro žaliavos klodų. Minimas vienas apie 112 tonų gintaro telkinys ties Juodkrante ir dar keturi perspektyvūs kitose vietose. Iš viso - apie 350 tonų gintaro.

Rugpjūčio pabaigoje Aplinkos ministerija pranešė, kad Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) artimiausiu metu skelbs detalios gintaro išteklių žvalgybos konkursą. Prieš tai buvo atliekamos tik fragmentinės parengiamosios žvalgybos.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas tiesiai šviesiai pareiškė, kad pradėti eksploatuoti savo klodus reikia dėl užsidariusios gintaro žaliavos rinkos šalia esančioje Rusijoje.

"Gintaro žaliava Lietuva sieks apsirūpinti pati. Iki šiol jos gaudavome importuodami iš gintaro išteklių turtingos Kaliningrado srities, bet dėl politinės padėties pablogėjus prekybiniams ryšiams su Rusija visiškai nutrūko ir prekyba gintaru. Tikimės, kad šią problemą pavyks išspręsti savo jėgomis", - sakė jis.

Pagal Žemės gelmių įstatymą gintaras priskiriamas vertingiems mineralams, kuriems naudoti leidimas gali būti išduotas tik konkursu. Detalios gintaro išteklių žvalgybos konkursą surengs LGT, o konkurso laimėtojas galės kreiptis dėl leidimo tuos išteklius naudoti. LŽ duomenimis, į LGT jau kreipėsi keletas verslo grupių, suinteresuotų gintaro gavyba.

XIX amžiuje kasant gintarą ties Juodkrante buvo rasti amuletai, kurių kopijos eksponuojamos muziejuje Palangoje.

Naudos duotų mokesčiai

LŽ pasidomėjus, ar realūs yra planai pirmą kartą nuo XIX amžiaus pabaigos mūsų šalyje iš marių dugno kasti gintarą, LGT direktorius Jonas Satkūnas tikino, kad gintaro žaliavos išgavimas įmanomas jau 2015 metais.

„Dabar peržiūrime ir ruošiame aplinkos ministrui tvirtinti patobulintus Naudingųjų iškasenų išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo konkurso nuostatus. Juos pakoregavus bus skelbiamas detalios gintaro žvalgybos konkursas, o jį laimėjusi firma paprastai turi ir žaliavos gavybos pirmumo teisę. Į mus kreipėsi keletas firmų, todėl ir turėjome reaguoti. Kol kas kalbame apie vieną 84,4 hektaro ploto telkinį ties Juodkrante, kur, spėjama, yra 112 tonų gintaro“, - sakė jis.

Šis gintaringos Kuršių marių dugno žemės plotas laikomas perspektyviausiu. Jei po detalios žvalgybos verslininkai neatsisakytų planų kasti Baltijos auksą, lauktų gana sudėtingos biurokratinės procedūros.

„Reikės atlikti poveikio aplinkai vertinimą, supažindinti su planais visuomenę ir juos suderinti su šia, su institucijomis, gauti leidimus, įvertinti tai, kad klodas patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) teritoriją. Na, o iškastą gintarą verslininkai galėtų parduoti kam nori, nes mūsų valstybėje galioja laisvosios rinkos dėsniai. Teoriškai visas iškastas gintaras galėtų iškeliauti kad ir į Kiniją, jei kinai pasiūlys didžiausią supirkimo kainą“, - kalbėjo J. Satkūnas.

Paklaustas, kokia nauda iš vertingojo ir Lietuvoje itin reikšmingo gintaro išgavimo tektų valstybei, Geologijos tarnybos vadovas nurodė 7 mln. litų mokesčių, kuriuos verslininkai privalėtų sumokėti už 100 tonų iškasto gintaro.

„Negalime uždrausti eksportuoti gintaro, nes tai nėra strateginė Lietuvos žaliava, kaip Rusijoje, kuri valdo apie 90 proc. visos pasaulyje išgaunamo Baltijos gintaro rinkos, yra monopolininkė. Rusai per metus iškasa tiek, kiek pas mus apskritai yra spėjamo gintaro mariose“, - pripažino jis.

Įžvelgia didelę klaidą

Vieną didžiausių gintaro apdirbimo cechų Lietuvoje turinčios UAB „Pajūrio gintaras“ vadovai LŽ patvirtino, kad rusai išties nebeparduoda gintaro Lietuvai.

„ O mums su kinais neįmanoma konkuruoti, nes jie siūlo 10 kartų didesnę kainą, negu galime pasiūlyti mes“, - sakė verslininkai. Esą rusai leidžia įvežti savo žaliavą nebent Lietuvos gintaro auksarankiams meistrams papuošalams gaminti, apdirbti, tačiau produkcija turi grįžti atgal į kaimynę šalį.

Pasaulio gintaro tarybos narys ir kelių unikalių gintaro galerijų Vilniuje ir Nidoje savininkas Kazimieras Mizgiris LŽ rėžė drąsiai.

„Juk vadinamės gintaro šalimi, šis mineralas yra mūsų prekės ženklas, juo mes prisistatome pasauliui, juo didžiuojamės ir garsėjame. Dabar visą iškastą gintarą parduosime kinams. Jiems tai - vienas iš dviejų šventais laikomų akmenų, ir kinai masiškai superka gintarą ateities kartoms. Pasotinti 1,5 mlrd. vartotojų rinką yra nerealu, gintaro jiems visada reikės. O mes kišime rankas į savo ir taip palyginti skurdžius gintaro klodus dėl kelių milijonų litų mokesčių?“ - stebėjosi K. Mizgiris.

Jo manymu, į gintarą valstybė negali žvelgti kaip į paprasčiausią naudingąją iškaseną. „Verslininkai verkia, kad trūksta žaliavos, tačiau su tomis 100 tonų mes „neužkišime“ jų, nepatenkinsime poreikio. Kitas dalykas: Rusijoje anksčiau ar vėliau baigsis Baltijos aukso gyslos. Užuot saugoję savąsias, ketiname pulti jas neprotingai eksploatuoti“, - svarstė K. Mizgiris.

Jo teigimu, klausimų kelia ir gintaro gavybos kontrolė, mat verslininkai esą visada stengiasi deklaruoti mažesnį kiekį, nei išties iškasė, kad išvengtų dalies mokesčių. „Turime pavyzdžių Rusijoje, kur gintaras iš kasyklų metų metais masiškai buvo vagiamas, neteisėtais būdais eksploatuojamas“, - sakė jis.

Žaliava kičui gaminti?

Sumanymą pramoniniu būdu iš Kuršių marių išgauti mineralą skeptiškai vertino ir dvi monografijas apie Lietuvos priešistorės gintarą parašiusi garsi archeologė dr. Audronė Bliujienė.

„Marių ir Baltijos jūros dugną, ieškodami gintaro telkinių, ne kartą žvalgė Lietuvos geologai. Prieš du dešimtmečius buvo paskelbtas ir ekonominis tų spėjamų telkinių įvertinimas. Konstatuota, kad gintaro yra, reikėtų detalesnių žvalgymų. Tačiau tas gintaras - smulkutis, neturintis didelės ekonominės vertės: kubiniame metre jo tėra nuo 25 iki 200 gramų. Mineralo kiekiai pasklidę palyginti didelėse teritorijose, netolygiai“, - LŽ atskleidė mokslininkė.

Kartu ji pridūrė, jog detalūs žvalgymai tikrai būtų naudingi, nes patikslintų anksčiau gautą informaciją.

„Gal naujų duomenų atsiras. Vis dėlto jei paaiškėtų, kad tas gintaras - smulkus, pamąstykime, koks jo likimas laukia? Galėtume patenkinti labai neproporcingai išsipūtusią gintaro žaliavos apdirbimo pramonę Lietuvoje tik trumpą laiką. Ką darytų verslininkai su smulkiu gintaru? Jį lydytų, maltų, presuotų, gamintų kičinius gintaro paveikslus ir „gintaro kiaušinius“. Kitaip - nukentėtų mūsų šalies įvaizdis“, - prognozavo ji.

A. Bliujienės teigimu, visai kitokia situacija būtų, jei Lietuvos gintaringuose kloduose glūdėtų stambesni grynuoliai, tačiau tokių duomenų kol kas nesama.

„Faktas, kad Juodkrantės telkinį norintys eksploatuoti verslininkai parduotų žaliavą tiems, kurie mokėtų daugiausia. Gintaro kasyba aiškiai rodo vieną svarbų faktą: absoliuti dauguma žaliavos yra eksportuojama. Kitaip tariant, gintaro gavyba pelninga tik jo išgavėjams ir pardavėjams, kad ir kas jie būtų. Puikiai žinome, kad mokiausi šioje rinkoje yra kinai. 90 proc. iškasto gintaro Kaliningrado srityje iškeliauja į Kiniją ir kitas šalis“, - sakė mokslininkė.

Ji siūlė labai atsargiai ir toliaregiškai vertinti realius planus kasti gintarą iš marių dugno. „Žala gamtai gali būti didesnė už naudą, gautą kasant gintarą. Turėtume atsižvelgti ir į šį aspektą“, - perspėjo A. Bliujienė.

Šansas turizmui

Gintaro gavybos Kuršių mariose skeptikai atkreipė dėmesį į vieną svarbų niuansą - galimybę panaudoti tokį objektą turizmui.

„Gintaro gavybą mariose pateisinčiau vienu atveju: Lietuvos garsinimui, turizmo plėtrai. Gintarą galėtų kasti, bet per metus - kokius 200-300 kilogramų. Ir plukdyti į gavybos platformą turistus. Turėtume pasaulyje unikalų ir itin patrauklų turistinį objektą“, - sakė K. Mizgiris.

Su tuo sutiko Valstybinio turizmo departamento (VTD) direktorė Raimonda Balnienė. Ji LŽ sakė, kad galimybė stebėti gintaro gavybos, kasimo, žvejojimo eigą - itin patraukli atrakcija tiek Lietuvos, tiek užsienio turistams.

„Tuo įsitikinome pradėję Pasaulinio gintaro kelio projektą. Daug kas kreipiasi į mus ieškodami tokių turistinių-edukacinių pramogų. Ragintume neprarasti unikalios galimybės gintaro Kuršių mariose išgavimo projektą pritaikyti turizmo reikmėms ir taip gauti papildomų pajamų“, - teigė ji.

Anot VTD vadovės, šis turistinis objektas galėtų tapti nauja gintaro salele Pasauliniame gintaro kelio žemėlapyje.

Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė, LŽ paklausta, ar nevertėtų į gintaro gavybos konkurso sąlygas įrašyti privalomą punktą dėl turizmo galimybių, su tuo sutiko.

„Labai gera ir įdomi idėja. Jei išties gintarą kasantiems verslininkams būtų prievolė neišsemti viso klodo ir palikti jame kelias tonas gintaro turizmui plėtoti, parodomajam kasimui, gautume didesnę pridėtinę vertę. Šis siūlymas tikrai bus svarstomas ministerijoje“, - tikino ji.

Dabar apie jokias turizmo galimybes baigus gintaro klodo eksploataciją bent jau dokumentuose neužsimenama. Tai patvirtino ir J. Satkūnas.

Kuršių nerijos išimtis

Geologas dr. Ginutis Juozapavičius yra nurodęs, kad ties Juodkrante esantis telkinys patenka į KNNP teritoriją, todėl jo eksploatuoti esą negalima. Tačiau tokia išvada gali būti ir neteisinga. Anot KNNP direktorės Aušros Feser, gintarui yra taikoma išimtis.

„Pagal mūsų parko tvarkymo planą negalima jo teritorijoje kasti naudingųjų iškasenų, išskyrus gintarą ir sapropelį. Tačiau atkreipiu dėmesį, kad tokia veikla negalės būti nesuderinta ir su mūsų direkcija, ir su visuomene. Labai daug kas priklausys nuo technologijų, kurias ketinama taikyti“, - LŽ sakė ji.

Parko vadovė priminė, kad KNNP direkcija jau keletą metų plėtoja idėją kreiptis į tarptautinius fondus ir gauti lėšų Gintaro įlankai atgaivinti.

„Norime ten įrengti gintaro gavybos, pačios įlankos istorijos ekspozicijas. Svarstoma ir galimybė pastatyti demonstracinę XIX amžiaus gintaro kasimo mašiną. Tai, kad ketinama realiai mariose ties Juodkrante išgauti gintarą, galėtų tik papildyti ir mūsų planus. Atsirastų galimybė parodyti turistams, kaip kasamas gintaras tikrame jo telkinyje. Tačiau privalėtų būti įvestos kasmetinės iškasamo gintaro kvotos“, - pažymėjo A. Feser.

Gali rasti lobį

Beje, gintaro gavybos planai atvėrė ir savotišką spėlionių Pandoros skrynią dėl šansų dar kartą aptikti akmens amžiaus gintaro dirbinių mariose.

Mat kasant gintarą XIX amžiuje netyčia užčiuopta ir senovinė, neolito laikų alkvietė. Spėjama, kad prieš tūkstančius metų žyniai iš apylinkių keliavo būtent į neriją ir aukojo dievams, protėviams aukas.

Buvo rastas beveik 500 visame pasaulyje unikalių ir Kuršių neriją išgarsinusių gintaro dirbinių, amuletų lobis, dar žinomas kaip Klebso rinkinys. Tiesa, ne visi dirbiniai rasti ties Juodkrante. Tad gali būti, kad prieš šimtmetį besidarbavę vokiečiai surinko ne visus neolito žmonių paliktus gintaro amuletus, papuošalus, ir dalis jų dar liko glūdėti mariose ties Juodkrante.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"