TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Lietuva skaičiuoja karo laikų sprogmenis

2014 05 10 6:00
Šiemet Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai kaip niekada dažnai kviečiami padaryti neveiksmingus rastus sprogmenis. Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono archyvo nuotrauka 

Šiemet randamų Antrojo pasaulinio karo sprogmenų gausa muša visus rekordus. Vien per balandį ir pirmąsias gegužės dienas Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai išminuotojai 300 kartų vyko neutralizuoti nesprogusių sprogstamųjų užtaisų.

Per keturis šių metų mėnesius Sprogmenų neutralizavimo kuopos kariai sunaikino 813 užtaisų – 445 artilerijos sviedinius, 23 aviacijos bombas, 201 minosvaidžio miną, 112 rankinių granatų, 11 raketų, 6 šaunamąsias minas, 7 prieštankines minas, 1 priešpėstinę miną, 517 įvairaus kalibro šovinių, 7 amunicijos dalis.

Seni ir pavojingi

Anot Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono štabo Viešųjų ryšių skyriaus viršininko Irmanto Genevičiaus, daugiausiai iškvietimų į sprogmenų radimvietes sulaukta balandžio 29 dieną – tądien išminuotojų pagalbos prireikė net 19 kartų. Didžiausia sprogmenų neutralizavimo operacija atlikta balandžio 14-ąją Čečėtos kaime netoli Kazlų Rūdos. Tada kariuomenės išminuotojai sunaikino 109 artilerijos sviedinius. Tuo metu sudėtingiausia ir ilgiausiai trukusi operacija - dvi paras vykęs vokiečių gamybos aviacijos bombos neutralizavimas Kaune, Aleksoto mikrorajone.

Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos vadas kapitonas Arnoldas Anelauskas LŽ patikino, kad žmonės jau tapo atsargesni ir apie rastus karo laikų nesprogusius sprogmenis praneša, o ne bando juos parsigabenti į namus ar galbūt patys juos krapštinėti. „Metaliniai sprogmenų korpusai rūdija, bet sprogstamoji medžiaga netampa mažiau pavojinga. Pavyzdžiui, trotilas žemėje gali išgulėti 200-300 metų ir išliks toks pat pavojingas. Kartais iš molio ištraukęs sprogmenis nepasakytum, kad jie žemėjo išgulėjo ilgiau kaip pusę amžiaus“, - teigė A.Anelauskas. Anot jo, dažniausiai sprogdikliai yra gana geros būklės, todėl randami sprogmenys išlieka labai pavojingi.

Išminuoja ištisus plotus

Inžinerijos bataliono kariai nuo kovo pabaigos pradėjo vykdyti ir planinį standartinių sprogmenų neutralizavimą – sprogmenų ieškoti ir juos padaryti neveiksmingus konkrečiose vietovėse, o ne tik neutralizuoti rastus atsitiktinai. Šiemet pagrindinės planinės išminavimo operacijos vyksta Radviliškio rajono Kutiškių kaime. Čia išminuotojai jau rado ir neutralizavo keletą pavojingų aviacinių bombų. Tai tąsa prieš penketą metų pradėto kiek didesnės nei keturių hektarų teritorijos šalia pelkyno išminavimo. Jis buvo pradėtas 2009 metų vasarą, kai viena Kutiškių kaimo gyventoja bandė įkalti kuolą į žemę, ir šis atsimušė į metalinį daiktą. Atvykus kariškiams paaiškėjo, kad tai buvo užsilikusi Antrojo pasaulinio karo laikų aviacinė bomba. Pradėję paieškas kariai aptiko ir daugiau sprogmenų. Tada tapo aišku, kad jų po žeme – ištisas arsenalas. Vėliau Kutiškių gojelyje kariškiai surado šimtus įvairiausio tipo sprogmenų - vokiškų aviacinių bombų, jų sprogdiklių, įvairaus kalibro artilerijos sviedinių, minų.

Kariai planinį išminavimą šiemet atliks ir kitose šešiose Lietuvos teritorijose – nuo gegužės 5-osios jie triūsia Kaišiadorių rajone, vėliau jų laukia Vilniaus oro uosto prieigos, o nuo vidurvasario išminuotojai kelsis į Pabradės poligoną.

Darbo - dešimtmečiams

Inžinerijos bataliono specialistai sudarė potencialiai nesprogusiais karo laikų sprogmenimis užterštų Lietuvos teritorijų sąrašą, kuriame 222 vietovės. Jų plotas – beveik 14 tūkst. hektarų. Ypač daug tokių teritorijų yra Vilkaviškio, Šakių rajonuose, Klaipėdos mieste ir rajone, Kauno mieste ir rajone.

Šakių rajono savivaldybės administracijos vyresnysis specialistas civilinei saugai Robertas Kazimieras Čiulkinys LŽ teigė, kad vien į jų rajoną išminuotojai kasmet skuba po 50-70 kartų. Mat baigiantis Antrajam pasauliniam karui, per šį kraštą fronto linija driekėsi beveik pusę metų. „Pas mus sprogmenų pribarstyta daug, bet kol kas randami tik pavieniai, dažniausiai – dirbant lauko darbus ar kasinėjant žemę“, - sakė R.K.Čiulkinys.

Sprogmenų neutralizavimo kuopos vadas kapitonas A.Anelauskas neslėpė, kad jų sudarytas sąrašas kasmet papildomas naujomis vietovėmis, kurias reikėtų išžvalgyti ir prireikus atlikti ištisinį išminavimą. „Darbo išminuotojams pakaks ne vienam dešimtmečiui. Nesprogę sprogmenys, ypač artilerijos bombos, kai kur "įlindusios" į žemę net iki 9 metrų, o vykstant žemės erozijai, "išlenda". Patys savaime jie nesunyks, tad išlieka pavojingi“, - tikino A.Anelauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"