Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
GIMTASIS KRAŠTAS

Lietuvai jūrų kadetų nereikia

 
2017 06 08 14:00
Kuo toliau, tuo labiau jūrinės tradicijos Lietuvoje tampa vien skambia fraze. Deniso Nikitenkos nuotrauka

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) jau ketvirtus metus trypčioja vietoje, atsainiai žiūri į bet kokius pasiūlymus Lietuvoje steigti Jūrų kadetų mokyklą.

Klaipėdos miesto valdžia yra pasirengusi sėsti prie derybų stalo ir siūlyti įvairius tokios įstaigos finansavimo, veiklos modelius, tačiau ŠMM valdininkai nesivargina net atsakyti į jiems siunčiamus kvietimus.

Todėl uostamiesčio politikai yra pasiryžę kitąmet steigti savo Jūrų kadetų mokyklą, kurią galėtų lankyti vien klaipėdiečių vaikai. Anksčiau buvo ketinama, bendradarbiaujant su ŠMM, įkurti regioninę arba nacionalinę kadetų mokyklą. Pajūrio politikams nesuvokiama, kodėl spjaunama į pilietiškumo, patriotiškumo kalve galinčios tapti įstaigos steigimą.

Skirtingi modeliai

Pirmoji po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Jūrų kadetų mokykla nuo 2006-ųjų iki 2014 metų veikė Juodkrantėje. Ji buvo įsteigta pagal vienos iš Jungtinės Karalystės karališkųjų mokyklų modelį. Tačiau įstaiga žlugo, nes nesugebėta pastatyti bendrabučio moksleiviams.

Kadetų mokykloje vaikai mokėsi nuo 5 iki 10 klasės. Pirmaisiais metais jų buvo 20, 2007-aisiais – jau 50. Vėliau kadetų vis mažėjo. 2014 metais jų buvo vos 12. „Kritus“ Juodkrantei, galvas dėl naujos kadetų mokyklos ėmė kelti kitos pamario savivaldybės: Klaipėdos miesto ir Šilutės rajono. Tačiau ir praėjus trejiems metams reikalai nepajudėjo iš mirties taško.

Pirmoji po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Jūrų kadetų mokykla nuo 2006-ųjų iki 2014 metų veikė Juodkrantėje.Redakcijos archyvo nuotrauka

Šilutiškiai bandė apeliuoti, esą geriausia vieta kadetų mokyklai būtų atoki Rusnės sala, bet šis pasirinkimas iškart ėmė kelti abejonių. Pirma, Rusnėje nėra išvystytos infrastruktūros, reikalingos tokiai įstaigai, pati vietovė – pernelyg izoliuota, kaimiška. O svarbiausia kliūtis norint įgyvendinti šilutiškių planus yra finansavimas. Mat rajono valdžia norėtų, kad kadetų mokykla Rusnėje būtų valstybinė, tad ją išlaikyti turėtų ŠMM ir Krašto apsaugos ministerija. Savivaldybė įsipareigotų tik rasti patalpas ir pedagogus.

O Klaipėda pernai atliko pirmuosius namų darbus – pagal miesto tarybos patvirtintą švietimo tinklo pertvarkos planą numatytos ir minėtai mokymosi bazei reikalingos patalpos, ir bendrabutis vaikams apgyvendinti. Uostamiesčio politikai sugalvojo ir galimus ugdymo įstaigos valdymo modelius: ŠMM galėtų skirti vadinamąjį mokinio krepšelį, o visu kitu rūpintųsi Klaipėdos miesto savivaldybė. Uostamiesčio kadetus išlaikytų vietos savivaldybė, o atvykusius iš kitų miestų ir rajonų – valstybė. Norėta, kad mokykloje galėtų mokytis visi šalies vaikai, ne vien klaipėdiečiai.

Beje, ŠMM koridoriuose kalbama, kad Šilutės variantas esąs neįgyvendinamas, nes visa finansinė našta užgultų valstybę, todėl neoficialiai pripažįstama, jog didesnių šansų steigti kadetų mokyklą turi Klaipėda.

Ministerija – kurčia

Nauja viltis, kad pagaliau kadetų mokyklos steigimo Klaipėdoje klausimas pajudės iš mirties taško, įsižiebė pasikeitus valdžiai ŠMM, nes per ministrės Audronės Pitrėnienės kadenciją nieko nepadaryta.

„Dėl jūrų kadetų mokyklos steigimo Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai ne kartą yra diskutavę su ŠMM vadovybe ir atsakingais specialistais, šiuo klausimu planuoti tolesni susitikimai, bendros darbo grupės sudarymas, tačiau minėtos mokyklos kūrimo klausimas iki šiol neišspręstas“, – tokią žinutę uostamiesčio savivaldybės administracija perdavė dabartinei ŠMM vadovybei. Raštas, kuriame oficialiai prašoma artimiausiu laiku ministerijai patogioje vietoje organizuoti susitikimą, kurio metu būtų galima numatyti realius veiksmus dėl kadetų mokyklos Klaipėdoje steigimo, išsiųstas šių metų vasario mėnesį.

„Du mėnesius laukėme atsakymo, tačiau ministerijos valdininkai nesugebėjo atsakyti. Dabartinė ŠMM vadovybė nesureagavo į mūsų kvietimą pradėti dalykinius pokalbius, pagaliau suburti veiksiančią darbo grupę, nors valdiška įstaiga net formaliai turi atsakyti per 20 darbo dienų. Po dviejų mėnesių paskambinome priminti, tuomet valdininkai paprašė... raštą persiųsti iš naujo“, – pasakojo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė.

„Lietuvos žinioms“ pasiteiravus, ką mano apie Jūrų kadetų mokyklos steigimo galimybę ir kodėl ignoruojami klaipėdiečių kvietimai bendradarbiauti, ŠMM atstovai pateikė nekonkretų atsakymą: „ŠMM svarsto situaciją dėl Jūrų kadetų mokyklos Lietuvoje. Svarbu rasti geriausią sprendimą, kad tokioje mokykloje būtų užtikrintas kokybiškas mokymasis, stabilus mokinių skaičius ir finansavimo šaltiniai. Šiuo metu nagrinėjami įvairūs variantai, diskutuojama su kitomis suinteresuotomis institucijomis, kokią įtaką valstybei ir regionui padarytų mokyklos steigimas, kokius partnerius būtų svarbu įtraukti į mokyklos ateities gyvenimą.“

Lankytų tik vietiniai

Įvertindami ne vienus metus nesikeičiančią padėtį, klaipėdiečiai pradėjo svarstyti galimybę nutraukti bandymus apeliuoti į valstybės paramą, dalyvavimą steigiant kadetų mokyklą. „Kadangi dialogas su ŠMM nevyksta, nors mes ne vienus metus rodome iniciatyvą, norėjome jau šį rudenį įsteigti kadetų mokyklą, bet šią datą nukėlėme į 2018-uosius, jie turėtų tapti lūžio metais. Nors esame įsitikinę, kad Jūrų kadetų mokykla turėtų būti prieinama visiems šalies arba bent Vakarų Lietuvos regiono vaikams, tačiau be ŠMM dalyvavimo mums nebeliks nieko kito, tik steigti municipalinę Jūrų kadetų mokyklą, kurią turės teisę lankyti tik klaipėdiečių vaikai“, – apgailestavo N. Laužikienė.

Didžioji Britanija šiandien turi 220 kadetų mokyklų, Rusija – 51, jų yra ir Švedijoje, ir Nyderlanduose, ir Lenkijoje.

Jei mokykla būtų skirta visiems 5–12 klasių šalies vaikams, joje galėtų mokytis 500–700 kursantų. Municipalinės mokyklos atveju kursantų būtų gerokai mažiau. Preliminariai būtų remiamasi itin senas tradicijas turinčios Jungtinės Karalystės karo laivyno berniukų brigados (Navy Lads Brigade) sukurta ir tarptautinės jūrų kadetų praktikos pakoreguota filosofija, kurios pagrindu derinamas bendrasis ugdymas ir ikiprofesinės jūreivystės, laivininkystės mokymas. Mokymosi aplinka būtų praplėsta mokymo baze, atliekama praktika vidaus vandenyse ir atviroje jūroje.

„Tad neabejojame, kad tikslingiausia tokią mokyklą steigti Klaipėdoje, nes jos geografinis išsidėstymas šiuo požiūriu labai palankus: čia ir Kuršių marios, ir Dangės upė, ir Baltijos jūra. Turime ir universitetą, todėl steigiant kadetų mokyklą būtų galima pasitelkti jo intelektinį potencialą bei pasinaudoti esama infrastruktūra: mokslinių tyrimų laivu „Mintis“, mokomuoju burlaiviu „Brabander“, jachta „Odisėja“ ir kt.“, – pranašumus vardijo Klaipėdos miesto merijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorė.

Ugdytų elitą

Neseniai uostamiesčio merijoje vyko diskusija: įvairių sričių specialistai analizavo Jūrų kadetų mokyklos steigimo Klaipėdoje aplinkybes. Į renginį neatvykus ŠMM vadovybei, vienu pagrindinių leitmotyvų tapo iškeltas klausimas, ar Lietuva yra jūrinė valstybė, ar tik valstybė prie jūros? Pateikti ir tikrų jūrinių šalių pavyzdžiai: Didžioji Britanija šiandien turi 220 kadetų mokyklų, Rusija – 51, jų yra ir Švedijoje, ir Nyderlanduose, ir Lenkijoje.

Klaipėdietis Seimo narys Gintaras Vaičekauskas apgailestavo, kad jūrinės tradicijos centrinei valdžiai tėra skambi frazė. „Klaipėdoje privalo būti Jūrų kadetų mokykla, kitaip galėsime pretenduoti į agrarinės valstybės „titulą“. Dėl kadetų mokyklos steigimo nieko nepadarė ankstesnė ŠMM valdžia, o dabartinė, deja, perėmė blogos praktikos estafetę“, – „Lietuvos žinioms“ sakė parlamentaras.

Klaipėdos miesto tarybos narys istorikas Arvydas Cesiulis pabrėžė, kad Jūrų kadetų mokykla reikalinga ne tik dėl jūrinių tradicijų puoselėjimo, bet ir ugdant pilietišką, patriotišką jaunimą. „Nemažai šiuolaikinių jaunuolių tampa apatiški, nemotyvuoti ir tik laukia, ką jiems duos valstybė. Vyrauja vartotojiškos pažiūros, o Tėvynė, patriotizmas stumiami į pašalius. Visuomenė serga, o švietimo sistema seniai išgyvena gilią krizę. Todėl sukarinta, discipliną ugdanti mokykla galėtų gerokai prisidėti prie kitokio jaunimo ugdymo. Jis ilgainiui galėtų tapti tikruoju Lietuvos elitu“, – „Lietuvos žinioms“ teigė istorikas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"