TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Lietuviai vėl atranda vėtrunges

2013 01 14 5:56
Nidoje, marių pakrantėje, yra apie 50 autentiškų dydžių vėtrungių galerijos po atviru dangumi, jų eksponatai kasmet atnaujinami. /Neringos merijos nuotrauka

Pasaulyje analogų neturintis lietuviškas simbolis - įmantriausios pamario vėtrungės - grįžta po 100 metų pertraukos. Ir užima vietą greta Lietuvą garsinančio gintaro ir lino dirbinių.

Gražias ir spalvingas, kruopščiais raižiniais išpuoštas žvejų naudotas vėtrunges kaip unikalius suvenyrus graibsto užsieniečiai, vis daugiau jų išsiveža emigrantai. Valstybinis turizmo departamentas planuoja patentuoti vėtrungės modelį ir jį naudoti rinkodaroje.

"Tokių vėtrungių kaip mūsų neturi niekas visame pasaulyje. Specialius atpažinimo ženklus ant laivų kabino ne viena tauta, bet tik Kuršių marių žvejai sugalvojo tuos ženklus paversti akį džiuginančiais meno kūriniais. Tai rodo, kokį didžiulį estetikos suvokimą turėjo mūsų protėviai XIX amžiuje", - LŽ sakė senovinio Kuršių marių laivo kurėno kapitonas, Lietuvos jūrų muziejaus (LJM) laivybos istorikas Romas Adomavičius.

Vėtrungių meistrai tikina, kad šis nepelnytai primirštas, o šiuo metu vėl atgaivinamas simbolinis atributas vis labiau įsigyjamas ne tik kaip suvenyras, prisiminimas, bet ir kaip specifinė gyvenamosios aplinkos puošmena. Gaminamos net vienetinės vėtrungės, tik konkrečios šeimos simboliais išraižytos.

Vėtrungių gamyba - kruopštus, itin kūrybingas ir specifinis darbas. /Vaido Bliūdžiaus nuotrauka

Vikingų pėdsakai

Tik mūsų pajūriui būdingų spalvingų, raižytų vėtrungių priešistorė siekia XIX amžių. Mat 1844 metais anuometinis laivybos Kuršių mariose inspektorius Ernstas Vilhelmas Berbomas išleido įsakymą, privalomą visiems marių žvejams. Tais laikais aplink Kuršių marias buvo 133 kaimai, kuriuose gyveno žvejai.

Norint kontroliuoti žūklę mariose, vietos valdžios įsakymu visi žvejai privalėjo paženklinti savo laivus kukliais stačiakampio formos ženklais su skirtingų dviejų spalvų geometriniu piešiniu. Juodą ir baltą spalvas gavo vakarinis marių krantas, Klaipėda, geltoną ir mėlyną - pietinis (dabartinė Kaliningrado sritis), o raudoną ir baltą - rytinis žemyno krantas (dabartinis Šilutės rajonas).

Specialūs ženklai privalėjo kaboti ant plokščiadugnių Kuršių marių laivų kurėnų stiebų viršūnių, kad inspektoriai iš tolo žinotų, ar žvejys laimikį gaudo savo kaimui skirtuose vandenyse.

Tačiau ženklai buvo neišvaizdūs, skardiniai, todėl kelias paras mariose praleidžiantys žvejai ėmė puošti tas lenteles ir ilgainiui joms suteikė tikrų mažosios architektūros, meno kūrinių formas, kurios būdingos tik kuršmarių kraštui. Manoma, kad nei E.V.Berbomas, nei žvejai dviračio neišradinėjo ir simboliką, kiekvienam žvejų kaimui priskiriamą geometrinę figūrą, tiesiog pasiskolino iš vikingų. Šie legendiniai jūreiviai buvo gana dažni svečiai Kuršių mariose ir savo žemėlapiuose žymėdavo tam tikrus kaimus bei atstumus tarp jų geometrinėmis figūromis, kurios ir buvo panaudotos.

Tad vėtrungė nebuvo šiaip gražus medžio drožinys, skirtas vėjo krypčiai rodyti, bet ir informavo, iš kokio kaimo yra atplaukęs laivas.

Unikalios pamario vėtrungės - ne šiaip vėjarodžiai, o sunkiai iššifruojamas simbolis, žmogaus svajonių ir kasdienybės kodas. /Deniso Nikitenkos nuotrauka

Vėtrungė - biografija

Istorikai pasakoja, kad XIX amžiuje valdžios atstovai ant laivų stiebų viršūnių buvo nurodę kabinti savotiškus "pasus" ir dabartinės Lenkijos teritorijoje esančių Aismarių žvejams. Vėtrungių analogų esama ir Venecijoje. Tačiau, istoriko R.Adomavičiaus teigimu, kitose vietovėse žmonės nepuošė tų ženklų ir nepavertė jų unikaliais meno kūriniais.

"Tad galima daryti išvadą, kad mūsų protėviai išties pademonstravo estetikos suvokimą, medžio drožybos meistriškumą, fantaziją. Iš esmės jie ėmė drožinėti iš dyko buvimo paromis sėdėdami valtyje ir laukdami laimikio... Vėliau net konkuruodavo tarpusavyje, kurio vėtrungė bus spalvingesnė, gražesnė, įmantresnė. Tačiau tai darė tik lietuviai, bent jau tokia yra istorinė medžiaga", - LŽ sakė jis.

Vėtrungės buvo puošiamos ne bet kaip: priekinėje jų dalyje vaizduojami stichijų simboliai, strėlės, plunksnos. Priekinės dalies viršuje dažnai vaizduojamas namas. Aukščiausioje vėtrungės dalyje buvo įprasta vaizduoti religinius simbolius, gyvūnus, augalus, pilis, laivus.

Pavėjinė, galinė vėtrungės dalis - ypatinga: ji buvo skirta laivo savininko ir jo šeimos asmeninei informacijai. Ši dalis pasižymėjo ypatingu puošnumu ir raižybos gausumu. Žvejys joje vaizduodavo tai, kas jam brangiausia, ką jis vertingiausio paliko krante, apie ką svajojo. Pavyzdžiui, kryžius apskritime reiškė, kad žvejys vedęs, o įvairūs brūkšniai bei linijos - vaikų skaičių. Tad šioje dalyje - asmeniški žmogaus simboliai, išgyvenimai.

Vėtrungėms tapus išties unikaliais akį traukiančiais kūriniais, XX amžiaus pradžioje jie tapo nuostabiu suvenyru. Mat tik XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje Kuršių nerija ėmė garsėti kaip kurortinė teritorija, ėmė kurtis pirmosios poilsinės, o vėtrungės tapo vietinių verslininkų turistams pardavinėjamu atributu.

Vėliau, po Antrojo pasaulinio karo, vėtrungės tarsi išnyko. Lietuvai atgavus nepriklausomybę taip pat prireikė kone dvidešimtmečio, kad šis savitas pamario ir pajūrio krašto simbolis imtų skverbtis į viešąjį gyvenimą. Nemažą reikšmę atgaivinant vėtrungių kultūrą turėjo ir Nidos dailininko Eduardo Jonušo iš Vokietijos gauta sena knyga, kurioje net 200 skirtingų vėtrungių piešinių. Šis iškilus Neringos menininkas aštuntajame dešimtmetyje leidybai buvo parengęs net paties perpieštų autentiškų vėtrungių albumą, tačiau ši knyga niekada nepasirodė dėl sovietiniais metais leidybą kontroliavusio "Glavlito". Mat tikrintojai vėtrungėse įžvelgė bažnytėles, kryžių ženklus ir reikalavo juos pašalinti. Autoriai to daryti nesutiko, tad albumas buvo pasmerktas.

Gamina ir vaikai

Šiuo metu vėtrungės gaminamos, parduodamos ir naudojamos įvairiausiais tikslais. Suvenyrinių, menininkų sukurtų, tačiau lazeriu išpjaustytų kone juvelyrinių, ant stalo ar lentynos padedamų vėtrungių galima nusipirkti Klaipėdoje, Nidoje, Juodkrantėje. Neringoje, pajūryje, pamario krašte yra keletas meistrų, kurie dirbtuvėse gamina natūralaus dydžio, apie 1,5 metro ilgio vėtrunges rankomis.

Populiarinant vėtrunges pajūrio mokyklose vyksta net specialios pamokos, Kuršių nerijoje - edukaciniai užsiėmimai. Pasak LJM atstovės Nikos Puteikienės, prieš porą metų edukaciniai užsiėmimai apie vėtrunges buvo rengiami ne tik pajūryje, bet ir Žemaitijos miesteliuose. "Dabar iki gegužės kas savaitę į muziejų atvykstantys moksleiviai sužino apie vėtrungių istoriją, patys jas spalvina, gamina. Vėtrungių gamybos plenerai vyksta ir per Jūros šventei skirtą renginį", - LŽ sakė ji.

Neringos mokyklose apskritai vaikams skiriamos atskiros pamokos apie vėtrunges. Tokia pati praktika - ir Klaipėdoje, "Vėtrungės" gimnazijoje. "Klasių vadovų pareiga vaikus apšviesti, papasakoti apie šį unikalų ne tik mūsų krašto, bet ir Lietuvos atributą. Per mokslo metus vaikams (berniukams) nuo devintos klasės vyksta ir speciali darbų pamoka, kurioje savo rankomis gaminamos ir spalvinamos vėtrungės", - LŽ sakė Klaipėdos "Vėtrungės" gimnazijos direktoriaus pavaduotoja neformaliam švietimui Indrė Rimkienė.

Nidoje įsikūrusios kelionių agentūros "Maretravel" direktorė Rita Zinkevičienė viena pirmųjų pradėjo rengti atskirus vėtrungių gamybos, puošybos užsiėmimus turistų grupėms. "Išties žmonės žino, kad yra tokia vėtrungė, bet net neįsivaizduoja, kiek joje istorijos, simbolikos, kultūrinio, net mitologinio lobyno esama! Prieš porą metų mes ėmėme rengti savotiškus vėtrungių gamybos plenerus svečiams ir iš Lietuvos, ir iš užsienio. Be išimties visiems šis darbas būna labai įdomus, naujas, netikėtas. Užsieniečiai negali atsigėrėti vėtrungėmis, o jei dar patys ir pasigamina, grįžta kaip su deimantu", - pasakojo verslininkė.

Mįslė, bet įmenama

Nors kaip būtų paradoksalu, bet nepaisant šviečiamosios veiklos apie vėtrunges lietuvaičiai beveik nieko nežino. O vokiečiai - priešingai. Anot Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro (TIKC) darbuotojų, daugiausia suvenyrinių vėtrungių parduodama būtent vokiečiams, ir jie žino, ką perka. "Keista, bet jie neklausia, kas čia? O lietuviai beveik neperka, nebent jie yra apsiskaitę. Prekiauti vėtrungėmis pradėjome tik praėjusią vasarą", - sakė uostamiesčio TIKC specialistė Lina Markauskienė.

Tačiau visiškai kitokia situacija, kalbant apie specialiai užsakomų vėtrungių gamybą. Pasak garsiausio Lietuvoje laivų vėtrungių meistro iš Švėkšnos Vaido Bliūdžiaus, vėtrungių gamyba jo dirbtuvėse nesustoja niekada. "Vėtrunges gaminame apie 15 metų, bet dabar jų poreikis išties išaugęs. Vėtrungėmis puošiasi ne tik Neringa, bet ir kiti kraštai. Dariau vėtrunges lietuviams, gyvenantiems Italijoje, Vokietijoje, Vilniuje. Visi jas iškelia ant aukštų medinių stiebų prie savo namų. Vieni paženklina, iš kur jie kilę, kiti, kur jiems labai gera atostogauti. Kabo vėtrungė su Juodkrantės ženklu ir Klaipėdoje, Melnragėje. Vėtrungės išdidžiai kabo šalia namo tarsi valstybės vėliavos", - LŽ sakė vėtrungių meistras.

Ne dienos darbas

Klaipėdoje, Nidoje turizmo informacijos vietose galima už 60 litų įsigyti keliasdešimt centimetrų dydžio vėtrungę (rinkinuką), kurią patiems reikia nusispalvinti. Pačiam išsidrožti gražuolę autentišką vėtrungę ne taip jau ir paprasta. "Viena šeima, vyras ir žmona, pjaustė ir dažė nedidelę vėtrungę keturias dienas", - prisiminė R.Zinkevičienė.

Ne dienos darbas pagaminti autentiško dydžio vėtrungę ir pačiam meistrui V.Bliūdžiui, kuris yra "etatinis" mokytojas vėtrungių pleneruose Nidoje, Smiltynėje. "Matote, vėtrungė - labai sudėtingas raižinys, kuris dar ir savo "dūšią" turi. Man toks darbas trunka savaitę. Dabar dar ir restauruojame senas vėtrunges, nes jos - gana trapus meno kūrinys. Ne veltui autentiškų XIX ir XX amžių pradžios vėtrungių išliko vos dvi", - sakė jis.

V.Bliūdžius tikino gaminantis ir vienetines tam tikroms šeimoms skirtas vėtrunges, kuriose išdrožiami tik tai šeimai brangūs simboliai. "Tokia dovana darosi populiari, nors ir nepigi - 1,5 metro ilgio unikali vėtrungė atsieina apie 700 litų. Manau, gražu būtų ir jaunavedžiams padovanoti jiems skirtą vėtrungę, rodančią kryptį, kelią, linkinčią gero vėjo. Apskritai žmonės atranda vėtrunges ne tik kaip kadaise naudotą laivų aksesuarą ar suvenyrą, kabinamą kieme, bet ir kaip mistifikuotą asmeninį simbolį", - teigė jis.

Žada patentuoti

Tad ar atėjo metas, kai pajūrio vėtrungė stos šalia tokių plačiai žinomų ir išreklamuotų Lietuvos identiteto simbolių kaip gintaras, lino dirbiniai, medžio raižiniai, verpstės ir panašiai? Taps simboliu, kuris naudojamas prisistatant užsieniečiams? Anot Valstybinio turizmo departamento atstovės spaudai Gerdos Butkuvienės, vėtrungė išties yra dėmesio vertas Lietuvos simbolis, kuris specialiai pernai gruodį per surengtą Lietuvos turizmo 20 metų minėjimą buvo pasirinktas kaip apdovanojimų statulėlė išskirtiniausiems Lietuvos ir užsienio turizmo projektams.

R.Zinkevičienė departamento užsakymu sukūrė specializuotas ir šiuolaikines vėtrunges su kruopščiai atrinktais reprezentatyviais turizmo simboliais: gandru, dviračiu, Gedimino pilimi, verpste, Onos bažnyčia, saksofonu ir kt. "Šią vėtrungės simboliką departamentas ketina patentuoti ir kryptingai panaudoti turizmo rinkodaroje: leidyboje, suvenyrų atributikoje ir kt." - LŽ sakė G.Butkuvienė.

Atsimerkė ir rusai

Vėtrungių kultūros apraiškų kol kas labai nedaug "raudonojoje zonoje" - Šilutės rajone. Esą šilutiškiai nepagrįstai įsitikinę, kad vėtrungės - Neringos reikalas.

Vėtrungės visiškai nepopuliarios, nežinomos, praktiškai negaminamos ir Kaliningrado srityje aplink kuršmares, tačiau rusai jau pradėjo kurpti planus, kaip atgaivinti šį unikalų simbolį ir savo krašte.

Pasak Neringos vicemero Viganto Giedraičio, turizmo funkcionieriai iš Kaliningrado srities itin domisi Neringos vėtrungėmis ir prašo istorinės medžiagos apie vėtrungių kultūrą jų krašte.

"Jie irgi suvokia, kad niekas nei Europoje, nei pasaulyje neturi tokių vėtrungių. Esame matę tik iš Rybačio kaimo atplaukusį kurėną su jų simbolika, ir viskas. O juk dabartinės Kaliningrado srities žvejai taip pat puošėsi vėtrungėmis, gal net gražesnėmis, nes jie buvo turtingesni. Visgi informacijos apie vėtrunges dar turime labai mažai, tik pastaraisiais metais jos grįžta iš užmaršties. Žmonės mūsų vėtrunges vis labiau pamėgsta", - pripažino vicemeras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"