TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Lietuviška sala vokiečių žemėje

2007 12 20 0:00
Šalia gimnazijos pilies - Vokietijos lietuvio J.Radtke sukurtas "Geležinis vilkas".
Autorės nuotrauka

Šioje teritorijoje sveikinamasi: "Labas." Valgykloje sakoma: "Skanaus." Dėkojant Dievui kalbama lietuviška malda. Per pamokas jie atsakinėja lietuviškai. Mokosi Vasario 16-osios gimnazijoje Vokietijos Hiutenfeldo miestelyje, esančiame maždaug už 60 km nuo Frankfurto prie Maino.

Smagiausia, kad gimnaziją lankantiems jauniems vokiečiams ir jų tėvams patinka švęsti Kalėdas pagal lietuviškas tradicijas. Prieš vakaronę jie rūpinasi, ar yra kalėdaičių, ar visiems jų užteks. Kai ateina laikas dalytis kalėdaičiais, linkėti viso ko geriausio, vokiečiai tai daro su didžiausiu entuziazmu. Hiutenfeldo miestelio seniūnas per šių metų kalėdinį vakarą šypsojosi: "Ši tradicija - gražiausias lietuvių išradimas!"

Du kalėdiniai vakarai

Kai viešėjau Vasario 16-osios gimnazijoje, čia buvo surengti du kalėdiniai vakarai. Iš pradžių koncertavo mokyklos bendrabutyje gyvenantys lietuviai moksleiviai. Repetavo, prikepė skanėstų ir, sukvietę bendraamžius bei suaugusiuosius, parodė nuotaikingą programą. Gimnazistai prašė, kad ir pedagogai parengtų koncertinį numerį. Šie atlikdami linksmą dainą surengė nedidelį spektaklį - gimnazijos direktorius Andrius Šmitas vaidino senelę. Moksleiviams visada labai smagu scenoje matyti savo mokytojus, juos pasitinka šūksniais ir ovacijomis. Todėl kitam kalėdiniam vakarui, vykusiam Hiutenfeldo miestelio salėje, pedagogai parengė dar vieną smagią dainą. Čia buvo susirinkę apie 400 žmonių: lietuvių ir vokiečių moksleiviai, pedagogai, svečiai. Koncertas ir vakarienė truko apie keturias valandas. Kalėdinės giesmės buvo giedamos lietuvių ir vokiečių kalbomis.

Scenoje pasirodė dauguma įvairiose klasėse besimokančių gimnazistų. Skambėjo lietuviškos, vokiškos, prancūziškos ir angliškos dainos, buvo šokama, grojo gimnazijos orkestras ir ansamblis. Pabaigoje Kalėdų senelis iš didelių maišų dalijo dovanas. Šiai šventei buvo ruošiami ilgai, daug repetuojama, skoningai puošiama salė. Liko įspūdis, kad kalėdines šventes šventė viena labai didelė šeima.

Kaip kaime

Pačiame Hiutenfelde ramu kaip kaime. Nuo gimnazijos pilies kaip spinduliai driekiasi gatvės. Pagrindine miestelio arterija dunda vilkikai, krovininiai ir lengvieji automobiliai. Mažesnėmis gatvelėmis pravažiuoja tik viena kita vietos gyventojo vairuojama mašina, žingsniuoja pavieniai praeiviai. Namų languose ir kiemuose - kalėdiniai papuošalai: žiburiuoja spalvotų lempučių girliandos, kabo žaisliukais pagražinti vainikai, miniatiūriniai Kalėdų seneliai ropščiasi per langus ir balkonus arba sėdi rogėse priešais lauko duris. Visur labai švaru ir tvarkinga.

Hiutenfelde kiekvienas sutiktas vokietis pasisveikina: "Guten Tag". Tik pro šalį dviratį mynusi laiškanešė su manimi pasilabino angliškai: "Hello". Matyt, gerai pažįstančiai visus vietinius moteriai iškart buvo aišku, kad esu svetimšalė.

Kurmiai mėgsta futbolą

Gimnazijos teritorijoje šurmulys būna per pertraukas ir pasibaigus pamokoms. Pilį, mokyklos pastatą ir bendrabučius supa senų medžių parkas. Yra tvenkinys, jame - nedidelė sala. Vasarą šią vietą mėgsta antys. Po medžius karstosi voveraitės. Kartais iš laukų atskuodžia zuikių. Parke įrengtos krepšinio, tinklinio ir futbolo aikštės. Lietuviai labiausiai mėgsta krepšinį, bet vokiečių kurmiams itin patinka futbolo aikštė - joje daugiausiai rausiasi.

Netoli pilies stovi geležinis vilkas, šią ir dar kelias skulptūras sukūrė Vokietijos lietuvis Julius Radtke.

Seka Lietuvos įvykius

Viešėdama gimnazijoje pastebėjau, kad lietuvių gimnazistai ir mokytojai smalsiai seka Lietuvos įvykius, vieni kitiems pasakoja, ką matė per televiziją ar skaitė internete. Man net nereikėjo prisėsti prie kompiuterio, lietuviškos teritorijos gyventojai pranešdavo karščiausias naujienas iš tėvynės. Su toli gyvenančiais šeimos nariais ir bičiuliais gimnazistai bendrauja internetu. Vienas didžiausių naujųjų komunikacijų gerbėjų - garbaus amžiaus kunigas Jonas Dėdinas, gimnazijos koplyčioje sekmadieniais laikantis mišias.

Gimnazijos bendrabučio gyventojai ir pedagogai žiūri televizijos kanalą "LTV World". Bet patinka ne viskas. "Gerai būtų, kad nesikartotų tos pačios laidos per savaitę du, tris, o kartais ir daugiau kartų, - sakė berniukų bendrabučio vedėjas Edmundas Jankūnas. - Vis dėlto nuo šių metų pradžios ši televizija iš esmės pagerėjo, ypač pažintinės ir informacinės laidos."

Beveik du šimtai gimnazistų

Vasario 16-osios gimnazijoje mokomasi nuo penktos iki tryliktos klasės. Dėstoma lietuvių ir vokiečių kalbomis. Šiuo metu Vasario 16-osios gimnaziją lanko 195 moksleiviai - 93 lietuviai ir 102 vokiečiai. Bendrabutyje apsistoję apie pusę šimto gimnazistų. Dauguma lietuvių moksleivių gyvena Vokietijoje su tėvais arba yra atvykę iš Lietuvos. Dvi mergaitės - iš Pietų Amerikos, gimnazijoje jos tobulina lietuvių kalbos žinias. "Kiti į pamokas atvažiuoja iš namų, nes netoli gyvena", - sakė 25 metus gimnazijai vadovaujantis direktorius A.Šmitas, čia dirbantis 26 metus.

Šiuo metu 13 a klasėje mokosi septyni berniukai. Visi jie, gimę ir augę Lietuvoje, šiuo metu gyvena Vokietijoje. Gimnazistai teigė, kad į šią šalį atvyko nemokėdami vokiečių kalbos. "Vasario 16-osios gimnazija - vienintelė vieta Vokietijoje, kur galima būti tarp lietuvių ir bendrauti gimtąja kalba", - sakė jie. Kitais metais tryliktokai baigs gimnaziją, todėl jau dabar svarsto apie tolesnius mokslus. Du gimnazistai norėtų studijuoti architektūrą, vienas - verslo vadybą, kiti dar nėra visiškai apsisprendę. Apie aukštąjį mokslą galvoja visi baigiamosios klasės moksleiviai.

Penkiolikmetė Greta Kvedarauskaitė į gimnaziją atvyko iš Klaipėdos. Vokietijoje gyvena močiutė, todėl šioje šalyje mergaitė lankosi nuo vaikystės. "Norėjau naujovių, močiutė pasiūlė mokytis Vasario 16-osios gimnazijoje, - pasakojo klaipėdietė. - Čia baigiau devintą klasę, dabar lankau dešimtą. Studijuoti norėčiau Vokietijoje arba Anglijoje. Manau, kad baigusi šią gimnaziją, turėsiu daugiau galimybių." Gražiai dainuojanti mergaitė teigė, kad savo ateitį svajoja sieti su muzika. Ji savarankiškai išmoko skambinti gitara, Klaipėdoje dainavo chore. Dabar koncertuoja ir kaip solistė. "Pastarąjį kartą dainavau Frankfurte, per lietuvių bendruomenės renginį", - sakė Greta. Per abu kalėdinius vakarus ji taip pat koncertavo.

21 metų Karolina Nieva Tamosiunas gyvena anapus Atlanto, lietuviškoje gimnazijoje Vokietijoje ji nori geriau išmokti lietuviškai. "Esu vienturtė. Gimiau ir augau Argentinoje, - su švelniu akcentu kalbėjo ji. - Mano seneliai - lietuviai. Aš pati sumaniau atvažiuoti į Vasario 16-osios gimnaziją. Čia išmokau lietuviškų dainų ir šokių. Dabar jau geriau kalbu lietuviškai. Dar moku ispaniškai ir angliškai. Vokietijoje pirmą kartą mačiau sniegą, bet žiemą man šiek tiek per šalta. Gimnazijoje viskas patinka, ypač žmonės. Praėjusią vasarą buvau Lietuvoje. Netrukus važiuosiu namo į Argentiną."

Didžiausi rūpesčiai

"Kai pradėjau dirbti, gimnazija buvo labai prasiskolinusi, - prisiminė A.Šmitas, kai susėdome pasikalbėti direktoriaus kabinete. - Dėl mažų atlyginimų, už kuriuos sunku pragyventi, buvo sunku rasti mokytojų. Lietuviai ateidavo padirbėti metams ar dviem. Taip pat samdydavome vokiečių studentus. Kai pavyko įtikinti vokiečius, kad padidintų paramą gimnazijai, galėjome pasikviesti mokytojų ir susimokėti skolas. Tada, devintajame dešimtmetyje, prasidėjo geresni laikai."

1984 metais kilo gaisras, nusiaubęs gimnazijos pilį. Sudegė biblioteka, baldai, labai nukentėjo pastatas. Manoma, kad ugnis įsiplieskė nuo elektros laidų palėpėje, bet tikrosios gaisro priežasties nepavyko nustatyti. "Dėkui Dievui, niekas nesusižeidė ir nežuvo, tai yra svarbiausia", - teigė A.Šmitas.

Pilies remontui reikėjo daug lėšų, jų paskolino Vokietijos valdžia, katalikų Bažnyčia, bankas. Parėmė dosnūs išeivijos lietuviai. Tam tikrą sumą išmokėjo draudimo kompanija. Berniukai, anksčiau gyvenę pilyje, buvo įkurdinti gyvenamosiomis patalpomis paverstose klasėse. Pamokoms buvo suręstas vadinamasis barakas - medinis pastatas. Tuo pačiu metu buvo remontuojama pilis ir statomas berniukų bendrabutis. Ir pamokos vyko.

Vienintelė galimybė išlikti

Kai Lietuvoje buvo atkurta nepriklausomybė, gimnazijai vėl atėjo nelengvas metas. "Anksčiau lietuvių išeivija labai remdavo. Dabar iš JAV ar Kanados pinigų beveik nebegauname, nes dauguma aukų keliauja į Lietuvą", - sakė gimnazijos direktorius. Vokietijos valdžia nebuvo linkusi remti lietuviškos mokyklos, nusprendusi, kad tai daryti turi laisvos Lietuvos valdžia.

Tokių pat sunkumų atsirado ir Vokietijoje veikusioms latvių bei vengrų gimnazijoms. "Jie tarpusavyje susipyko dėl koncepcijos, - teigė A.Šmitas. - Tarkim, latviai ginčijosi, ar gimnazija turi būti tik latviška, ar pusiau vokiška." Buvo norima, kad gimnazija išliktų tik latviška, todėl vokiečiai nutraukė paramą. Atsiradus finansinių problemų, 1996 metais latvių gimnazija buvo uždaryta.

"Mūsų gimnazija buvo reorganizuota: nusprendėme priimti ir vokiečių moksleivius. Lietuvių gimnazistams niekas nepasikeitė, jie mokosi kaip ir iki šiol, - aiškino A.Šmitas. - Vengrams nepavyko gauti valstybės pripažinimo, trūko pinigų, jie irgi tarpusavyje nesutarė, kokia turi būti gimnazija, galiausiai ir ji buvo uždaryta. Mes irgi turėjome nepatenkintų. Bet situacija buvo tokia: gimnaziją reikia arba uždaryti, arba rasti, kas finansuos. Kai valstybė mus pripažino, galėjome gauti pinigų iš valdžios - krepšelį kiekvienam mokiniui."

Plečiamas akiratis

Taip Vasario 16-osios gimnazijoje greta lietuviškų klasių atsirado ir vokiškos. Kartu su lietuviais mokytojais dirba ir vokiečiai. Pradinę mokyklą baigę vokiečių vaikai į šią gimnaziją patenka konkursu.

"Mes turime gerą vardą. Pirma, mūsų mokykla maža. Vokiškose gimnazijose mokosi po vieną ar du tūkst. moksleivių. Antra, šiuo metu Vokietijoje lankyti tarptautinę mokyklą yra modernu. Labai gerai plėsti vaikų akiratį, nes galima susipažinti su kitu kraštu, - vietos gyventojų norą leisti vaikus į lietuvių gimnaziją aiškino A.Šmitas. - Kai kurie vokiečių vaikai mokosi ir lietuvių kalbos, rengiami vienerių metų kursai. Organizuojamos ekskursijos į Lietuvą, kai vyksta Dainų šventės, į jas kartu važiuoja ir vokiečių moksleiviai. Pernai jie buvo vaikų stovykloje Lietuvoje. Vokiečiai drauge su lietuviais dalyvauja gimnazijos renginiuose - Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios minėjimuose, Joninėse, Kalėdų karnavale - taip susipažįsta su lietuvių tradicijomis. Mūsų gimnaziją baigę vokiečiai būna jautrūs Lietuvai."

Istorija

1947 metais Vakarų Vokietijoje veikė 26 lietuviškos gimnazijos, 14 progimnazijų, 5 profesinės ir 112 pradžios mokyklų. Prasidėjus emigracijai į kitas Europos šalis, JAV, Kanadą ir Australiją mokyklos viena po kitos užsidarė. Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) valdyba nusprendė įsteigti vieną gimnaziją su bendrabučiu. 1950 metais Dypholco kareivinėse įvyko gimnazijos atidarymas. 1951-aisiais švenčiant Lietuvos nepriklausomybės dieną jai buvo suteiktas Vasario 16-osios vardas. 1953 metais VLB nupirko Renhofo pilį ir penkių hektarų parką Hiutenfelde.

1950 metais gimnaziją lankė 50 mokinių, per dvejus metus jų skaičius išaugo iki 200. 1954 metais gimnaziją perkėlus į Hiutenfeldą, joje mokėsi 156 mokiniai. Septintajame dešimtmetyje jų skaičius svyravo nuo 80 iki 100. Mažiausiai gimnazistų mokėsi 1970-1984 metais - nuo 60 iki 70. Vėliau mokinių daugėjo, nes gimnazijoje mokėsi ne tik Vokietijos lietuvių vaikai, vis daugiau jaunuolių atvykdavo iš JAV, Kanados, Australijos ir kitų kraštų, o nuo 1990 metų atvyksta ir iš Lietuvos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"