TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Lietuviškos savivaldos ypatumai: rajono savivaldybė - mieste

2011 11 08 13:30

Rajono savivaldybės būstinė - miesto savivaldybės teritorijoje. Tokią keistybę galima pamatyti Alytuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Vilniuje. Užsieniečiai sako, kai tai - unikumas, niekur kitur pasaulyje šito neišvysi.

Minėtų miestų priemiesčiuose įsikūrę žmonės gyvena rajono savivaldybės teritorijoje, o naudojasi miesto savivaldybės vandentiekiu, šilumos ūkiu, keliais, viešuoju transportu, veda vaikus į miesto ugdymo ir lavinimo įstaigas.

Painus tampa atsiskaitymas, pavyzdžiui, pajamų mokestis atitenka ne tai savivaldybei, kurioje žmonės dirba, o tai, kurioje gyvena. Tenka steigti atskiras "Sodros", kitas gyventojus aptarnaujančias įstaigas ir t. t.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Vytautas Kurpuvesas tokias miestus veržiančias rajonų savivaldybes vadina žiedinėmis. "Daug nepatogumų tiek vienoms, tiek kitoms. Žiedinių savivaldybių neturėtų būti. Ne kartą raginome Vyriausybę spręsti šią problemą", - sakė V.Kurpuvesas.

Kad žiedinės savivaldybės yra nereikalingos, pritaria ir Seimo narys teisininkas Liudvikas Sabutis. Parlamentaro nuomone, jų teritorijos turėtų būti perduotos aplinkinėms savivaldybėms, pavyzdžiui, Vilniaus rajono savivaldybės teritorija - Vilniaus miesto, Širvintų, Švenčionių, Trakų ir kitoms aplink sostinę išsidėsčiusioms savivaldybėms. Analogiškai turėtų būti reformuotos ir Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus rajonų savivaldybės.

"Kam tie dabartiniai rajonai reikalingi? Antai turime puikias Druskininkų, Birštono, Elektrėnų, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybes. Nedidukė, bet gera ir Rietavo savivaldybė. Kai ji buvo steigiama, nerimauta, kad pernelyg maža - neišsilaikys, tačiau išsilaiko", - dėstė L.Sabutis.

Pasak jo, žiedinės savivaldybės - sovietmečio palikimas, kai 1947 metais buvo įsteigti kaimiškieji rajonai ir jų vykdomieji komitetai. "Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę norėta šią savivaldos problemą išspręsti, bet laiku nespėta", - apgailestavo L.Sabutis.

Mažoms - sunkiau

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro vedėjas Bronius Kleponis prisimena, kad apie žiedinių savivaldybių naikinimą buvo kalbama dar 1992 metais, kai pradėta rengti Vietos savivaldos įstatymą ir ruoštis administracinei teritorijų reformai. 1994-aisiais Seimo priimtame nutarime "Dėl LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo įgyvendinimo" buvo numatyta Lietuvoje turėti 90 savivaldybių. Šiuo metu jų mūsų šalyje - 60.

Pasak B.Kleponio, būta siūlymų dalį žiedinių savivaldybių teritorijų padalyti vadinamosioms miestų savivaldybėms, o kitą dalį - įsteigtoms naujoms savivaldybėms. Pavyzdžiui, Kauno rajone norėta įkurti Vilkijos ir Babtų, Vilniaus rajone - Nemenčinės ir Jašiūnų, Šiaulių rajone - Kuršėnų savivaldybę. Bet šie planai liko neįgyvendinti.

"Laikas - ne mažųjų savivaldybių naudai, - aiškino B.Kleponis, - nes gyventojų mažėja ir joms sunku būtų išsilaikyti iš pajamų mokesčio."

Kitas sprendimas - stambinti dabartines vadinamąsias miestų savivaldybes, prijungti prie jų žiedines. Antai kaimynė Latvija, turinti labai mažų savivaldybių, jas jungia. Lengviau tampa įgyvendinti didelius investicinius projektus, pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) paramos fondų lėšomis. Pastaraisiais metais savivaldybių skaičių sumažino ir Danija, Vokietija, Norvegija, Švedija, Austrija, Graikija, Didžioji Britanija bei kitos Europos valstybės.

Marijampolėje pavyko

Ar šis variantas būtų patogesnis vietos žmonėms? Specialistų nuomonės skirtingos. Politologas profesorius Antanas Kulakauskas mano, kad Skandinavijos pavyzdys Lietuvoje nelabai tinka. "Lietuva ne tokia stipri šalis kaip Danija. Ten atskirties tarp miesto ir kaimo beveik nėra, o Lietuvoje ji labai didelė", - pabrėžė A.Kulakauskas.

Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius profesorius Algis Krupavičius sako, kad kiekvieną savivaldybių reformavimo atvejį reikėtų nagrinėti atskirai. "Galbūt kai kuriais atvejais būtų galima kalbėti apie miesto ir rajono savivaldybių sujungimą", - svarstė jis.

A.Krupavičius priminė, kad kadaise Marijampolės miesto ir rajono savivaldybės buvo atskiros. "Jų sujungimas pasitvirtino. Taigi gal ir kitų analogiškų savivaldybių, pavyzdžiui, Alytaus, suliejimas pavyktų", - kalbėjo profesorius.

Bet kuriuo atveju, pasak jo, svarbu nedaryti šių ar kitų reformų "iš viršaus". Būtina pasitarti su vietos gyventojais ir gauti jų sutikimą. Be to, profesoriaus manymu, derėtų pagalvoti, galbūt verta decentralizuoti savivaldybių funkcijas, suteikti daugiau teisių seniūnijoms. "Gal net reikia svarstyti, kad Lietuvoje atsirastų žemesnio lygio negu savivaldybių tarybos renkamoji valdžia. Tai galėtų būti seniūnijose renkamos tarybos. Tik svarbu, kad jos turėtų pakankamai teisių", - aiškino mokslininkas.

Gąsdina mokesčiais

B.Kleponio nuomone, sujungus miesto ir rajono savivaldybes būtų sureguliuoti sveikatos apsaugos, švietimo, viešojo transporto ir kiti reikalai, sumažėtų valdininkų skaičius. "Argi tai nereiškia, kad vietos žmonėms taptų patogiau gyventi?" - retoriškai klausė B.Kleponis.

Tačiau neretai kaimiškųjų teritorijų gyventojai gąsdinami, esą sujungus rajono ir miesto savivaldybes padidėtų mokesčiai, padaugėtų problemų ir t. t. LŽ pašnekovai įsitikinę, jog taip neatsitiktų.

"Viena vertus, iš tikrųjų racionalu būtų sujungti miesto ir rajono savivaldybes. Tačiau tada valdžia galbūt nutoltų nuo vietos žmonių, dominuotų miesto reikalai, todėl nukentėtų kaimiškoji infrastruktūra", - svarstė Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas.

Tačiau parlamentaras L.Sabutis teigia, kad kalbos, esą sujungiant savivaldybes nukentėtų paprastų gyventojų interesai, tėra nenoro spręsti žiedinių savivaldybių problemą dangstymas. Ir nuo kada valdininkai rūpinasi paprastų žmonių gerove? Jeigu taip būtų, Lietuvoje seniai būtų rojus. Dabar visi žino - kuo daugiau biurokratų, tuo sunkesnė našta piliečiams, kuo mažiau valdininkų - tuo lengviau kvėpuoti žmonėms.

"Šiandien komunikacijos tokios, kad informaciją ir paslaugas galima gauti gyvenant ir atokiai nuo savivaldybės centro. Jiems svarbios konkrečios paslaugų ir panašios įstaigos, o ne savivaldybės valdininkų būstinės. Juk net ir mokesčius žmonės moka ne jose.

Vietos gyventojams nelabai rūpi, kur yra savivaldybės ar seniūnijos valdžia, nes jos vis tiek menkai padeda. Dešimt metų gyvenu Vilniaus Žvėryno mikrorajone, tačiau nematau, kad iš seniūnijos būtų kokia reali nauda - žmonės viskuo turi pasirūpinti patys", - dėstė L.Sabutis.

Siūlyti turėtų Vyriausybė

Seimas ne kartą ragino Vyriausybę ir jos įgaliotą instituciją Vidaus reikalų ministeriją (VRM) spręsti žiedinių savivaldybių klausimą. "Lietuvos Konstitucijoje parašyta, kad įstatymų projektus teikia Vyriausybė, tad jos ministrai ir turi svarstyti, kaip patobulinti teritorijų valdymą, administravimą, bei pasiūlyti mums tai įteisinti įstatymu. Tačiau kol kas Vyriausybės ir VRM iniciatyvos nematau", - apgailestavo L.Sabutis.

VRM Viešojo valdymo politikos departamento direktorius Paulius Skardžius LŽ informavo, kad pagal Europos vietos savivaldos chartiją ir Lietuvos įstatymus savivaldybių teritorinės ribos negali būti keičiamos iš anksto nepasitarus su vietos bendruomenėmis, todėl privaloma organizuoti gyventojų apklausą. "VRM, spręsdama žiedinių savivaldybių pertvarkymo klausimą, koordinavo 11 vietos gyventojų apklausų, ar reikia steigti naujas savivaldybes, panaikinti esamas ir keisti teritorijų ribas. Paaiškėjo, kad tose apklausose dalyvavę žmonės nepritaria siūlomiems pakeitimams.

Antai 2007 metais VRM organizavo Kauno rajono, Panevėžio rajono, Alytaus rajono ir Šiaulių rajono savivaldybių vietos gyventojų apklausas, ar reikia prijungti dalį šių savivaldybių teritorijų prie Kauno, Panevėžio, Alytaus ir Šiaulių savivaldybių. Apklausų rezultatai - neigiami. Kelios jų net neįvyko dėl pernelyg mažo gyventojų aktyvumo. Pavyzdžiui, svarstant žiedinės Panevėžio rajono savivaldybės reformavimą buvo dvi apklausos. Vienoje dalyvavo 24,6 proc. gyventojų, iš jų 80,3 proc. pasisakė prieš naujos Ramygalos savivaldybės steigimą; kitoje - tik 7,6 proc. žmonių, iš jų 96,7 proc. nepritarė tam, kad kai kurios Panevėžio rajono savivaldybės gyvenamosios vietovės būtų priskirtos Panevėžio savivaldybei.

Panaši situacija susiklostė ir Kauno rajone. Čia vienoje apklausoje dalyvavo 22,6 proc. gyventojų, iš jų 84,3 proc. buvo prieš Vilkijos savivaldybės steigimą; kitoje - 23,4 proc. vietos žmonių, iš jų 98,7 proc. pasisakė prieš kai kurių Kauno rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių priskyrimą Kauno savivaldybei", - vardijo P.Skardžius.

Stinga iniciatyvos?

Ministerijos departamento direktorius pasakojo, kad reformuojant savivaldybes kyla nemažai problemų dėl finansinių įsipareigojimų (skolų, paskolų), turto perdavimo ir perėmimo. Be to, savivaldybių reformai vykdyti reikėtų papildomų lėšų. "Šiuo metu ekonominė situacija sunki, todėl tokios išlaidos gali būti per didelė našta savivaldybių biudžetams", - būgštavo VRM valdininkas. Kalbama, jog tokia reforma kainuotų apie 150 mln. litų.

Savivaldybės ir bendruomenės turi teisę teikti siūlymus Vyriausybei reformuoti žiedines savivaldybes, tačiau, P.Skardžiaus žiniomis, tokių iniciatyvų kol kas negauta.

Departamento vadovas pacitavo ir Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonę: administracinio teritorinio suskirstymo pertvarkymas taptų kliūtimi panaudoti ES struktūrinę paramą, įgyvendinti regionų ir savivaldybių projektus, bendruosius bei strateginius planus.

"Tai tik atsikalbinėjimai. VRM dar nuo sovietinių laikų įprato ieškoti būdų, kaip ko nors nedaryti. Niekas nežino ir negali pasakyti, kiek ši reforma kainuotų. Ji jau seniai turėjo būti padaryta, tačiau ministerija, kuriai pridera tuo pasirūpinti, nerodo iniciatyvos", - taip VRM poziciją pakomentavo parlamentaras L.Sabutis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"