TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Lietuvos kultūros atstovai sako „Dabar arba niekada“

2013 05 09 13:23
KPD direktorė D.Varnaitė: „Kviečiame politikus išgirsti tūkstantinės kultūros bendruomenės atstovų nuogąstavimus ir poreikius bei priimti tinkamą sprendimą“. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Šiandien Nacionaliniame dailės muziejuje įvyko Lietuvos kultūros bendruomenės atstovų spaudos konferencija, skirta aptarti kultūros perspektyvas į ją investuojant Europos Sąjungos 2014 – 2020 metų paramos lėšas. 

Renginyje dalyvavo Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas Arūnas Svitojus, A.Mickevičiaus bibliotekos direktorius Petras Zurlys, Lietuvos restauratorių sąjungos vadovas Arūnas Boruta, Lietuvos archeologijos draugijos tarybos pirmininkas Vykintas Vaitkevičius, Lietuvos muziejų asociacijos pirmininkas Raimundas Balza, Lietuvos žydų bendruomenės vadovė Faina Kukliansky, Vilniaus klubo atstovas Romualdas Bakutis, bažnytinio paveldo atstovė Sigita Maslauskaitė. Dalyvių teigimu, esame ant slenksčio sprendimų, negrįžtamai paveiksiančių Lietuvos ateitį, nes artėjantis 2014 – 2020 m. struktūrinės paramos laikotarpis savo paramos dydžiu bus paskutinis, o tai, kokias strategijas priimsime, kokius projektus įgyvendinsime, lems tolesnį šalies likimą.

Konferencijos metu kalbėta, kad kultūros visuomenę optimistinėms viltims nuteikė Vyriausybės deklaruojamas prioritetas kultūrai. Vis dėlto, diskusijos viešoje erdvėje bei užkulisiuose grąžino jausmą, kad kultūra vėl atsidurs politikos paraštėse. Kultūros sektorius yra suskaičiavęs, kad minimaliems jo poreikiams patenkinti – paveldui atgaivinti, muziejams, bibliotekoms, kitoms kultūros sritims remti, kūrybinėms industrijoms įkvėpti - reikalingi 2,5 mlrd. litų.

„Poreikis kultūros paveldui – miestams ir miesteliams, pilims ir dvarams, parkams, sakralinės paskirties pastatams, etnografiniams kaimams, piliakalniams, net pramoninio ar karinio paveldo objektams - akivaizdus. Visos šios vietos yra daugiau, nei vien turizmo objektai, kuriuose galime pavalgyti ir pamiegoti. Tai, pirmiausiai, kultūrinės erdvės, galinčios žmonėms suteikti dvasinį pasitenkinimą, kokybiškai įkurdinti bendruomenių centrus, muziejus, bibliotekas, teatrus ar tradicinių amatų centrus“, – aiškino įžanginį žodį tarusi Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Dalyviai sutarė, jog kultūra iki šiol gauna nepakankamą finansavimą, kuris yra išskirtinai reikalingas. Pripažinta, jog tam, kad anksčiau deramo dėmesio nesulaukusi sfera būtų atgaivinta, jai būtina skirti ypatingą dėmesį. Ateinantis ES finansavimo etapas yra paskutinė proga tai padaryti: pasinaudojant ženklia Europos Sąjungos parama prikelti Lietuvos kultūrą, kadangi vien valstybės biudžeto lėšomis to padaryti nėra įmanoma. „ES struktūrinių fondų pagalba galime prikelti iki šiol podukros vietoje buvusią kultūrą, kaip dabar besibaigiančiu finansavimo laikotarpiu tai pavyko padaryti mūsų kaimynei Lenkijai ar kitoms valstybėms“, – pozityviais pavyzdžiais dalinosi kalbėtojai.

Tam, kad ateinantis laikotarpis būtų išnaudotas maksimaliai efektyviai, reikalinga ne tik adekvati finansavimo suma, bet ir nuosekli kultūros politika. „Lietuvoje dažnai nutinka, kad dešinė nežino, ką daro kairė. Panašiai ir kultūros srityje. Imkime paveldo vystymą: dedama daug laiko ir pastangų, kad būtų pradėtas renovuoti kuris nors svarbus paveldo objektas. Tačiau rankos nusvyra išvydus, kad šalia jo už tuos pačius ES pinigus statomas naujas tokios pačios paskirties pastatas, kurio funkcijas galėtų atlikti paveldo objektas“, – dabartinio finansavimo ypatumus pasakojo D.Varnaitė.

Renginio organizatoriai įsitikinę, kad nuosekli kultūros politika įmanoma tik perleidus finansines priemones, kaip politikos įgyvendinimo įrankį, vienam administratoriui, o šiandien kultūra, jos plėtra faktiškai priklausoma nuo kelių ministerijų, savaip suvokiančių kultūros naudą. „Kultūra yra ne verslas, o pagrindas mūsų identitetui. Jei savavališkai jo atsisakome, galime tiesiog išsivažinėti, nes Lietuvos vis tiek nebeliks“, – nuogąstauja Lietuvos archeologijos draugijos tarybos pirmininkas Vykintas Vaitkevičius. Kurti kultūros politiką ir administruoti šios srities lėšas turi viena už tai atsakinga ministerija. Lietuvos žydų bendruomenės vadovė Faina Kukliansky teigė, kad ministerija, kuri atsako už veiklą, turėtų pati ir administruoti lėšas. Tik taip galima išvengti praėjusiais finansavimo etapais vykdytų klaidų, tarpinstitucinio nesusikalbėjimo, nelogiškų biurokratinių kliūčių ir kultūros nykimo.

„Šiandien, švęsdami Europos dieną, galime tik svarstyti, kodėl dabar žiniasklaidoje minima kukli dešimtis vietų, kur pirmininkavimo ES Tarybai metu ketinama nuvežti ES vadovus. Jei nuo įstojimo į Europos Sąjungą Lietuvos kultūra būtų buvusi adekvačiai finansuojama, svečiams galėtume parodyti kur kas daugiau. Tam, kad tai galėtume padaryti ateityje, kviečiame politikus išgirsti čia šiandien susirinkusių tūkstantinės kultūros bendruomenės atstovų nuogąstavimus ir poreikius, bei priimti tinkamą sprendimą“ - konferencijos pabaigoje sakė KPD direktorė D.Varnaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"