TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Lukiškių aikštė taps svarbiausia šalyje

2013 06 14 15:07
"Lukiškių aikštė su Lietuvos laisvės kovotojų atminimą įamžinančiu paminklu bus svarbiausia, reprezentacinė valstybės aikštė", - teigė Rolandas Palekas. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotraukos

Liepos pradžioje jau turėtų būti paskelbtas Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo sostinės Lukiškių aikštėje projektų konkurso nugalėtojas. Trys ankstesni konkursai buvo pripažinti neįvykusiais, nes vertinimo komisija nerado nė vieno tokią simboliką tinkamai įprasminančio darbo. Dabar ekspertai viltingai kalba, jog rinktis tikrai yra iš ko. Yra darbų, vertų tapti visų laikų kovotojų simboliu.

Užduotis skulptoriams buvo duota gana nelengva - paminklas turi įprasminti visas Lietuvos laisvės kovas nuo seniausių laikų iki Baltijos kelio, Sausio 13-osios. Konkursui artėjant į pabaigą Kultūros ministerijoje vykusioje diskusijoje dar kartą pasidalyta mintimis, koks paminklas turėtų stovėti svarbiausioje valstybės aikštėje.

Grindinį gaubs žaluma

Aikštės sutvarkymo konkursą jau yra laimėjęs Rolando Paleko projektas "Ramybė". Netrukus turėtų paaiškėti, koks paminklas stovės rekonstruotoje aikštėje. Vienas iš ekspertų komisijos narių R.Palekas teigė, kad jam svarbu, kaip paminklas atrodys erdvėje, koks bus jo santykis su miestovaizdžiu. "Sąlygose esame rekomendavę, koks turėtų būti aukštis ir plotis, kad darbas derėtų prie rekonstruotos aikštės, tačiau paminklo meninė vertė, idėja - jau ne mano kompetencija", - atsakydamas į klausimą, ar ne jo balsas bus lemiamas renkantis paminklą, kuris stovės "Ramybėje", sakė jis.

Pasak architekto R.Paleko, nebūtų tikslinga Lukiškių aikštėje palikti žalią pievą. "Tokių plotų Vilniuje netrūksta, - teigė jis. - Grindinys bus tinkamesnis, funkcionalesnis valstybinės reprezentacinės aikštės statusui, jis labiau derės su miesto įvaizdžiu." Anot architekto, ši aikštė gyvybinga, tad buvo ieškoma atitinkamo sprendimo. Juk čia vyks įvairūs valstybiniai renginiai, koncertai, atvykstantys svečiai ateis nusilenkti mūsų laisvės kovotojams, dės vainikus.

Nors aikštę planuojama uždengti grindiniu, tačiau ji vis tiek bus žalia, ją sups medžių lajos, grindinyje žaliuos apskritimai aplink medžius, netrūks suoliukų pasivaikščioti čia užsukantiems žmonėms.

Pagal R.Paleko projektą neturėtų likti dabartinės automobilių ir autobusų parkavimo aikštelės prie Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios. Automobiliai bus paslėpti maždaug toje vietoje įrengtoje požeminėje parkavimo aikštelėje. Tad transportas nedarkys aikštės vaizdo.

Atmintis ir dabartis - šalia

Kaip teigė R.Palekas, paminklas nestovės aikštės centre. "Jis bus patrauktas šiek tiek į šoną. Kai vyks koks nors renginys, koncertas, jis vyks greta paminklo. Viskas bus kartu - ir atmintis, ir dabartis", - pasakojo architektas.

Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininkas Jonas Burokas džiaugėsi, kad šio konkurso sąlygos gana aiškiai ir tiksliai apibrėžė paminklo simboliką - kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę. "Ankstesnių konkursų tema - laisvės simbolika - suklaidino skulptorius. Tai buvo per daug abstraktu", - sakė jis.

J.Buroko manymu, akmenis šios svarbios aikštės grindiniui būtų daug prasmingiau suvežti iš visos Lietuvos, o ne nupirkti kur nors užsienyje. "Visi galėtume prisidėti. Ir milijonų būtų sutaupyta, - teigė jis. - Vytis, Gedimino stulpai, gal aukuras - tai simboliai, kurie eina per visus amžius. Jei nenukrypsime į vamzdynus, o žvalgysimės į aiškius simbolius, pagaliau turėsime tinkamą paminklą. Beje, mes esame vienintelė sostinė Europoje, kuri neturi paminklo kovojusiems už šalies laisvę."

Simbolika turi dominuoti

Diskusijoje kalbėjęs istorikas Romas Batūra džiaugėsi, kad buvo atsižvelgta į jo pasiūlymą paminklą statyti visiems kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę, už tautą, valstybingumą, prieš agresyvias jėgas. "Tai unikalu tarptautiniu mastu, - teigė jis. - Svarbiausia vertinant šį paminklą turi būti jo istorinis, simbolinis krūvis. Meninis sprendimas - tikrai ne pirmoje vietoje. Simbolinė išraiška šiuo atveju net svarbiau už meninę. Na, gal tame pačiame lygmenyje."

Kaip pastebėjo konkurso ekspertas skulptorius Algirdas Bosas, Lietuva kol kas neturi tokios vietos, tokio paminklo, kuris simbolizuotų visas mūsų šalies okupacijas. Vieta Lukiškių aikštėje, priešais pastatą, kurį galima vadinti tautos skausmo rentiniu, labai tinkama. Minėtame pastate Gedimino prospekte buvo įsikūrę carinės Rusijos Vilniaus gubernijos teismai, vokiečių okupacinės valdžios įstaigos, bolševikinės Vinco Kapsuko vyriausybės komisariatai, revoliucinis tribunolas, lenkų okupacinės valdžios teismai, NKVD, tardymo kalėjimas, vokiečių slaptosios saugumo policijos (Gestapo) būstinė, KGB. "Požiūris į paminklą šioje aikštėje turi būti labai atsakingas. Juk čia sueina visi skausmo keliai, - sakė skulptorius. - Čia nereikėtų vaizduoti mitologinių būtybių ar karalių. Jų vieta - Šventaragio slėnyje. Taip pat reikėtų stengtis išlaikyti sveiko proto paminklo aukštį. Juk net Leninas nebuvo perspjovęs bažnyčios bokštų. Nereikėtų mąstyti, kad kuo aukštesnį paminklą pastatysim, tuo labiau tautos skausmą išreikšim."

Viena iš konkurso sąlygų - paminklas turi savyje įkomponuoti tris svarbius elementus - amžinąją ugnį, nacionalinę simboliką ir nežinomo partizano kapą.

Kaip pastebėjo trijų ankstesnių vertinimo komisijų darbe dalyvavęs architektas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narys Povilas Jakučionis, kartais skulptoriai visai be reikalo bandydavo masyviomis plokštėmis įprasminti paminklo idėją. "Nereikia gilinti nusivylimo. Jo ir taip visur per daug. Man atrodo, kad veržli smailė, į aukštį kylantis paminklas daug prasmingiau išreikštų laisvės kovas ir taip neslėgtų", - sakė jis.

Ekspertų komisijos narė menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė prisipažino, kad komisija turi teisę neišrinkti laimėtojo, jei nėra reikiamo lygio darbo. "Tačiau mes pamatėme vertų darbų. Juos dar reikėtų taisyti, koreguoti. Nė vienas nėra toks, kad šimtu procentų būtų galima įgyvendinti, - sakė ji. - Paminklo simbolika turi orientuotis ne vien į praeitį, ji turi būti aktuali ir šiandien, be to, gali būti išreikšta ir modernia kalba."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"