TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Lukiškių aikštės paminklo konkurse nugalėjo projektas "Tautos dvasia"

2013 07 15 10:34
Konkurso nugalėtojas - "Tautos dvasia" Kultūros ministerijos nuotrauka

Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje Vilniuje konkurso nugalėtoju paskelbtas projektas "Tautos dvasia".

Nugalėtojas paskelbtas pirmadienį Kultūros ministerijoje atplėšus vokus su laimėtojų pavardėmis.

Paminklo Lukiškių aikštėje konkursui buvo pateikti 28 projektai, bet pusė jų - 14 - nebuvo svarstomi kaip neatitikę konkurso sąlygų.

Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas nuo 1999 metų. Pernai buvo išrinktas nugalėtojas aikštės sutvarkymo pasiūlymui, jame numatyta vieta žuvusiųjų už Lietuvos laisvę kovotojų atminimo įamžinimo monumentui.

Lukiškių aikštė susiformavo XX amžiaus pradžioje. 1953 metais čia pastatytas paminklas bolševikų lyderiui Leninui, 1991 metais jis demontuotas. Nuo to laiko aikštė nebuvo tvarkyta.

Kultūros ministerijos išplatintame pranešime rašoma: "Tautos dvasios šviesa – sielos paukštis – taip būtų galima įvardinti šio poetinio įvaizdžio idėją, įprasminančią istorinių, nacionalinių, politinių ir bendražmogiškų ieškojimų kelią. Dvasios išraiška, sielos nerimas – iš narvo išlekiantis paukštis."

Medžiaga, iš kurios : nerūdijantis plienas, metalizuotas anglies pluošto audinys, granitas, brukas.

"Tautos dvasios" autoriai - Vidmantas Gylikis, Vytenis Hansell, Ramunė Švedaitė.

Ekspertų komentaras: "Šio konkurso tikslas – iš konkursui pateiktų projektų atrinkti geriausią, įtaigų, lengvai identifikuojamą, visuotinai priimtą, tautos dvasią ir kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą įprasminantį skulptūrinės kompozicijos projektą Lukiškių aikštei Vilniuje.

Konkurso kontekste - tai labiausiai subalansuotas pasiūlymas. Paminklo simbolika universali ir abstrakti, todėl atitiktų daugelio skirtingų vertintojų poreikius. Simbolis lakoniškas, tuo pačiu talpus tinkamomis temai prasmėmis. Memorialinei daliai skiriamas reikiamas dėmesys.

Paminklo projekto santykis su aikštės erdve yra geras. Mastelis tinkamas. Parterio sprendime naudojamos aikštę ir paminklą jungiančios kompozicinės priemonės, integruosiančios paminklą į aikštės gyvenimą.

Vertikalės viršutinė dalis bus matoma iš tolimųjų apžvalgos taškų - svarbių Tauro kalno, dešiniojo Neries kranto vietų. Paminklas tarsi tirps erdvėje ir nekonkuruos su Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bokštais, tuo pat metu jo dinamiškas siluetas taps reikšminga Lukiškių aikštės erdvės dominante.

Pasirinkta pagrindinė medžiaga gerai derės prie akmens grindinio, taip pat bus ilgaamžė ir lengvai prižiūrima. Ši medžiaga taip pat bus tinkama atskleidžiant objekto siluetą tamsiu paros metu dirbtinio apšvietimo pagalba."

Galutinis sprendimas dėl konkurso laimėtojų bus paskelbtas patikrinus projektų teikėjų kvalifikaciją įrodančius dokumentus ir išnagrinėjus pretenzijas, jeigu jos bus pateiktos.

Konkursui pateiktus projektus, atitikusius projektų konkurso techninę specifikaciją ir nepažeidusius konkurso sąlygų, vertino 7 ekspertų grupė: architektai: Rolandas Palekas, Artūras Blotnys ir Tomas Grunskis, menotyrininkai: Kęstutis Kuizinas ir Skaidra Trilupaitytė, skulptoriai: Alfonsas Vincentas Ambraziūnas ir Algirdas Bosas.

Dalis menininkų laisvės kovotojų atminimo įamžinimo svarbiausiu akcentu pasirinko figūrinį įvaizdį - Vyčio ženklą ar kitą figūrą. Kiti interpretavo Gedimino stulpų motyvą ar ieškojo ryšio su lietuvių liaudies ženklais, religiniais simboliais. Dauguma savo idėjas išreiškė tradicine menine kalba, konkurse dalyvavo mažai konceptualaus meno kūrėjų. Konkursui pateikti darbai, per juos sukūrusių autorių raišką, atspindi šiandienį Lietuvos visuomenės požiūrį į Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimą Lukiškių aikštėje.

Vilniaus Lukiškių aikštė yra svarbi ne tik atminties aspektu. Kaip miesto aikštė ši vieta turi ir kitas funkcijas. Konkurso sąlygų architektūrinėje užduotyje buvo numatyta, kad didesnioji aikštės dalis- žaliasis liepų žiedas, suoliukai, vejos salos, nauja kultūrinė erdvė ties Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia - bus skirta kasdieniam miestiečių poilsiui. Paminklui ir šventiniams, valstybės renginiams skirta atviroji aikštės dalis užims tik apie trečdalį Lukiškių aikštės teritorijos.

Projektų konkurso ekspertai sako pirmenybę teikę tiems darbams, kurių sprendiniai integruoti į Lukiškių aikštės erdvę ir miesto kasdienį gyvenimą, taip pat tiems, kurių simbolika pakankamai talpi pagerbti visų laikų Lietuvos laisvės kovotojų atminimą. Penki atrinkti darbai, ekspertų nuomone, geriausiai atitinka konkurso sąlygas ir visuomenės interesą. Iš šių penkių darbų jie išskyrė vieną, kurį rekomendavo įgyvendinti.

***

Antroji vieta skirta Kęstučio Antanėlio, Daliaus Regelskio ir Gintauto Tiškaus darbui "Šviesa".

Kompozicinė idėja grindžiama pasikartojančiu „T“ formos kryžiumi, simbolizuojančiu auką ir prisikėlimą. Trijų kolonų ritmas, be savo meninės išraiškos ir konstrukcinio krūvio, suvokiamas kaip magiškas skaitmuo „3“, įprasminantis tris lemtingus bandymus sukurti Lietuvą. Žalčio ženklas, apjungiantis tris kolonas, susieja šiuolaikinės stilistikos kūrinį su senąją lietuvių mitologija.

Medžiaga: metalo karkasas, grūdinto matinio stiklo apdaila.

Ekspertų komentaras: "Šis projektas modernus, didingai ir šiuolaikiškai išsprendžiantis triumfo arkos – Gedimino stulpų motyvą. Jo kalba prasminga ir simboliška.

Paminklas masyvus, tačiau neatrodo per didelis, nes neturi atskiro parterio (postamento). Projekto išskirtinumas- kuriama demokratiška aplinka, objektas integralus ir interaktyvus.

Skulptūros viršutinė horizontalioji dalis būtų matoma iš tolimesnių miesto apžvalgos taškų, tačiau gali konkuruoti su Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios kraigo siluetu. Nėra aišku, kokią įtaką paminklo vaizdui turėtų metalo konstrukcijos piešinys po matiniu stiklu, ypač, veikiant vidiniam skulptūros apšvietimui. Abejotina, ar paminklo priežiūra nebūtų sudėtinga."

Trečioji vieta skirta Gitenio Umbraso darbui "Lietuvos laisvė". Projekto skulptūrinis kompozicinis sprendimas paremtas medinėje liaudies skulptūroje sutinkamu „Maloningosios“ motyvu. Tai šventosios figūra su sklindančiais iš delnų į žemę spinduliais. Prailgintų spindulių kolonada formuoja sakralią rotondinės koplyčios erdvę. Šviesos šaltiniai „spindulių“ papėdėse visą plastinę kompoziciją paverčia amžinosios ugnies simboliu.

Medžiaga: emaliuoti ir chemiškai apdoroti metalai.

Ekspertų komentaras: "Projekto išskirtinumas- originali ažūrinė, ore sklendžianti kompozicija, netikėtas santykis tarp figūros ir jos postamento. Paminklas skleidžia šviesią nuotaiką, subtiliai susietą su lietuviškais įvaizdžiais. Tačiau figūrinė kompozicija (Maloningoji ant mėnulio-laivelio) gali būti per daug iliustratyvi. Skulptūros memorialinės dalies sprendimai nėra pakankamai atskleisti.

Kompozicija savo aukščiu, dydžiu ir proporcija tinkama aikštei. Draugiška ir interaktyvi. Tačiau santykinai didelės rotondinės erdvės paskirtis nėra aiški."

Ketvirtoji vieta skirta Algirdo ir Stanislovo Kuzmų darbui "Laisvės motina". Tai Tautos ir valstybės tęstinumą, amžinybę per atgimimą, motinos ir vaiko vienybę įprasminantis simbolis. Tai įtaigiausia idėja, žmonių sąmonėje žadinanti pagarbos ir dėkingumo jausmą, sąlytį su gimtąją žeme ir jos istorija.

Kompoziciją sudaro centrinė motinos su vaiku figūra ir šoninės figūros. Už jų – Lietuvos istorinis etnografinis ženklas – miškas, šilas, giria.

Medžiaga: granitas.

Ekspertų komentaras: "Šis kūrinys pasižymi autentiška plastika, grupinė daugiaprasmė kompozicija įtaigiai perteikia svarbius temos aspektus. Figūrose dominuoja liūdesio nuotaika, abejotina ar toks emocinis krūvis yra tinkamas šiai daugia funkcinei aikštei.

Projekto išskirtinumas - originalus, lyginant su kitais konkurso darbais, kompozicijos santykis su aikštės erdve, taip pat jungtis su esamomis liepomis. Kompozicija susiejama su medžiais ties Tumo-Vaižganto gatve ir yra orientuota ta pačia kryptimi kaip ir Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia, aikštė paliekama tuščia. Kompozicijos dydis tinkamas aikštės dydžiui, tačiau pačios skulptūros dydis (priėjus arti) gali būti slegiantis. Pasirinkta medžiaga- ilgaamžė."

Penktoji vieta skirta Kęstučio Lanausko, Roberto Antinio, Lino Tuleikio, Pauliaus vaitiekūno darbui "Proveržis". Tai erdvė, kurioje susipina dabartis ir istorija. Aikštėje susitelkiantis (kaip žmones) grindinys išauga į vertikalų simbolį – į tautos bendro siekio patvirtinimą. Tai proveržis menantis mūsų ryžtą išsaugoti laisvę, bendrą širdžių plakimą.

Aikštės grindinyje įsirėžęs plieno kardas – istorijos kirtis, tai laisvės kovų prisiminimas.

Medžiaga: granitas, plieno karkasas.

Ekspertų komentaras: "Projektas įdomus, originali mintis išreiškia veiksmo (įvykio) svarbą. Taupi medžiagos ir formos kalba.

Tačiau abejotina ar vertikalė būtų techniškai įgyvendinta tokia, kokia pateikta projekte- tuo atveju kompozicija galėtų prarasti įtaigą.

Parterio erdvė išspręsta lakoniškai, projektas organiškai susijęs su aikštės erdve. Projekto išskirtinumas - aiški ir įtikinanti memorialinės dalies jungtis su Aukų g. memorialu, taip pat pabrėžtas medžiaginis aikštės ir skulptūros vienalytiškumas."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"