TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Mainais už Kuršmares nori lengvatų

Dalį Kuršių marių Šilutės politikai atiduotų Neringai tik už galimybę laisvai įvažiuoti į Kuršių neriją ir už teisę savo laivus laikyti Nidos uoste be jokio mokesčio.

Neringos valdžios prašymą praplėsti savivaldybės ribas Kuršių marių sąskaita šiandien svarstys ir Klaipėdos rajono politikai. Šiuo metu Neringos savivaldybės teritorijos riba vingiuoja pagal Kuršių nerijos rytinio kranto liniją. Todėl kai kurie kurorto statiniai, pavyzdžiui, dalis Nidos uosto įrenginių, patenka į Šilutės rajoną. Dėl to neringiškiams stringa uosto atnaujinimo projektai.

Neringos valdininkai norėtų praplėsti savo teritoriją iki Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) ribos, kuri yra už kelių šimtų metrų nuo kranto. Tačiau negali nei Vyriausybei, nei Seimui teikti tokio pasiūlymo, kol su Neringos teritorija besiribojančios Šilutės rajono savivaldybės taryba nepriėmė sprendimo keisti savo rajono ribų.

Tuo metu Šilutės politikai neketina to daryti be mainų, kurie jiems būtų naudingi, tad šio rajono savivaldybės vicemeras Vaidas Pavilonis parengė siūlymą derybų grupei. Šilutiškių pageidaujamas nuolaidas jis vadina smulkmenomis, kurios tik sustiprintų gretimų savivaldybių ryšius. "Pavyzdžiui, mūsų rajone registruoti kateriai dieną galėtų nemokamai švartuotis Nidos uoste, o didiesiems laivams galėtų būti suteikta kokių 50 proc. švartavimosi mokesčio nuolaida. Be to, šilutiškiams galėtų būti panaikintas įvažiavimo į KNNP mokestis", - dėstė V.Pavilonis. Jis neslėpė ir pats turintis pramoginį katerį.

Tačiau vicemeras tikino, jog taip stengiasi ne dėl savęs, o dėl rajono gyventojų. "Kitaip negu Klaipėdos miestui ir Klaipėdos rajonui, kurie Neringai atiduotų tik keliasdešimt metrų pločio marių dalį, Šilutei tektų atsisveikinti su daug didesniais Kuršių marių plotais. Todėl mes norėtume derėtis dėl mainų. Juk dabar atplaukę į Nidą formaliai esame savo rajone, tačiau neringiškiams privalome mokėti švartavimosi mokesčius", - aiškino V.Pavilonis.

Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Gražina Žemaitienė žinią apie tokį Šilutės valdžios sumanymą vertina santūriai. "Mielai išklausysime Šilutės politikų pageidavimus ir tarsimės. Tačiau ko nors pažadėti tikrai negaliu, nes galutinį sprendimą dėl savivaldybių teritorijų ribų keitimo vis tiek turės priimti Seimas", - sakė G.Žemaitienė. 

Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus Algimanto Vyšniausko teigimu, nuo pat 1961-ųjų, kai buvo įkurtas Neringos miestas, jo riba ėjo Kuršių nerijos pakrante. "Tad neringiškiai, įbridę į marias, jau atsidurdavo kitoje savivaldybėje. Dažnai pasijuokiame, kad sėdėdami Neringoje kojas galime laikyti Šilutėje", - komentavo situaciją A.Vyšniauskas. 

Pasak jo, Neringos valdžios siekiui turėti dalį Kuršių marių akvatorijos dar liepos mėnesį pritarė ir Vyriausybė. Nes pagal vieną 1996-ųjų Vyriausybės nutarimą, "gyvenamosios vietovės teritorijai priskiriami prie jos prisišlieję vandens telkiniai". Tačiau iki šiol Kuršių nerijos krantą skalaujantys vandenys priklauso Šilutės ir Klaipėdos rajonams bei Klaipėdos miestui. Užtat norint praplėsti savivaldybės ribas, reikia gauti šių savivaldybių sutikimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"