TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Maironio metai bestogėje klebonijoje

Buvusi Krekenavos klebonija, kurioje trejus metus gyveno garsus krašto dainius Maironis, jo garbei ir atminimui skirtus 2012 metus pasitinka kiauromis sienomis ir be stogo.

1915-1918 metais Krekenavos klebonija kunigui ir poetui lyrikui Maironiui buvo tapusi namais, o dabar vieninteliai šio vėjų košiamo pastato gyventojai - šiltuoju metų laiku ant kamino įsitaisantys gandrai.

Pripažįstama, kad Krekenava yra gražiausia ne itin vaizdingo Panevėžio rajono vieta. Šios vietovės grožį saugo Krekenavos regioninis parkas, o puošia ją pernai bazilikos statusą pelniusi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventovė, garsėjanti stebuklingu gydomųjų galių turinčiu Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslu bei Žolinės atlaidais. 

Ir bažnyčią, ir pačią Krekenavą garsina dar ir tai, kad trejus Pirmojo pasaulinio karo metus čia gyveno bene didžiausias mūsų tautos poetas Maironis. Deja, ir gausūs atlaidų dalyviai, ir dažni Krekenavos svečiai, besigrožintys bazilika ir besidomintys garsiuoju poetu, kaskart nusivilia pamatę kiaurasienę ir bestogę kleboniją. 

Tapo vaiduokliu

Maironį apgyvendinusi klebonija - XX amžiaus pradžios statinys. Žiūrint į tai, kas iš jos liko, atrodytų, kad jos būta ištaigingo ir didžiulio pastato. Juk jos statybai naudotos specialaus degimo ir kiek neįprasto dydžio plytos, lygiai tokios pačios, iš kokių sumūryta ir pati Krekenavos bažnyčia. Iki pat sovietinės okupacijos šioje klebonijoje gyveno ne vien iš pastoracinės tarnystės, bet ir iš žemės ūkio vertęsi kunigai drauge su ūkio darbininkais, vadintais šeimynykščiais. Atėję sovietai kleboniją nacionalizavo ir joje įrengė butus. Tad žmonės čia glaudėsi iki pat 1989-ųjų, kai kilus gaisrui apdegė pastato mansarda, o gesinant gaisrą pirmas aukštas buvo sulietas. Padegėliai tąsyk iškeldinti, o be priežiūros likusią kleboniją ėmė ardyti laikas ir žmonės. 

Maironį menantis pastatas vaiduokliu virto gana greitai, jį netruko apaugti dilgėlės ir usnys, neprižiūrimą bei netvarkomą vietą žmonės užvertė šiukšlėmis, pastate ėmė būriuotis veiklos nerandantis jaunimas. Ir tik šiemet seniūnijos iniciatyva vadinamieji pašalpininkai (už socialines pašalpas atidirbinėjantys bedarbiai) sutvarkė buvusios klebonijos prieigas, iškuopė jos griuvėsius. 

Neturi kur prisiglausti

"Sąjūdžio bei vėlesniais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikais valdžia Bažnyčiai norėjo įsiteikti, tad, ko gero, tik tuomet ir buvo tinkamiausias metas atstatyti su Maironio vardu siejamą kleboniją. Tačiau to nebuvo padaryta. Dabar atstatyti kleboniją nepalyginti sunkiau", - LŽ teigė naujasis Krekenavos parapijos klebonas bei Krekenavos bazilikos rektorius, teologijos mokslų daktaras Gediminas Jankūnas. Kunigas pabrėžė, kad Krekenavos parapijoje nėra jokių patalpų tikinčiųjų bendruomenės poreikiams tenkinti, tad burtis, bendrauti ir mokytis norinčius žmones jam tenka priimti savo paties gyvenamame kambaryje. 

"Tačiau savo patalpose tegaliu priimti iki keliolikos žmonių, o tarptautiniu objektu pripažinta ir į Jono Pauliaus II piligrimų kelią įtraukta Krekenavos bazilika sutraukia gerokai daugiau tikinčiųjų, norinčių ne tik melstis, bet ir bendrauti. Jų poreikiams ir turėtų atitekti suremontuota senoji klebonija. Joje turėtų atsirasti vietos ir informacijos centrui, ir piligrimų nakvynei bei sielovados veiklai skirtoms patalpoms, ir, žinoma, Maironio muziejui", - teigė G.Jankūnas. Jis taip pat vylėsi, jog kada nors atsiras ir galimybė sutvarkyti greta klebonijos esančias ūkines patalpas. Kunigo manymu, ten būtų galima įsteigti šarvojimo ir susitikimų sales Krekenavos parapijos žmonėms. 

Reikia dviejų milijonų

Pasak G.Jankūno, atstatyti su Maironio vardu siejamą kleboniją, pripažintą ir kultūros paveldo objektu, kainuotų iki 2 mln. litų. Pinigais rūpinasi, kol kas nesėkmingai, Panevėžio vyskupijos kurija, Lietuvos maironiečių draugija. Taip pat Panevėžio rajono valdžia, nes jos balanse vis dar yra šio statinio griuvėsiai. Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis LŽ pripažino, kad dėl klebonijos atstatymo daryta daug žygių, numinta nemažai valdininkų slenksčių, tačiau pinigų valstybės biudžete klebonijai iki šiol nerasta. Jis apgailestavo, kad Maironio metus teks minėti po nesamu Maironio klebonijos stogu. 

Kultūros ministro patarėjas Rolandas Kvietkauskas LŽ teigė, kad Kultūros ministerijai yra gerai žinomas dvasininkų, visuomenininkų bei Panevėžio rajono valdžios noras Maironio metais atstatyti su Maironio vardu siejamą Krekenavos kleboniją. Jis pabrėžė, kad Seimui 2012-uosius paskelbus Maironio metais yra parengta ir Kultūros rėmimo fondui pateikta 80, o Seimo lituanistikos komisijai bei Kultūros ministerijos darbo grupei - dar keliasdešimt projektų. Visiems šiems projektams, tarp kurių - ir mokyklų renginiai, ir Maironio monografijos išleidimas, finansuoti reikėtų daugiau nei 1 mln. litų. 

Tačiau iki šiol nežinoma, koks bus Maironio metų minėjimo biudžetas. Tad nežinoma ir tai, ar Kultūros ministerija turės galimybių prisidėti prie Maironį Pirmojo pasaulinio karo metais glaudusios Krekenavos klebonijos atstatymo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"