TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Marijampolė skelbia karą bebrams

2011 12 05 6:00

Marijampoliečiai pašiurpę nuo bebrų išpuolių prieš Šešupės pakrantėje augančius medžius. Dalis jų visiškai nuvirtę, kiti - pagraužti tiek, kad netrukus gali klestelėti į upę. Visa tai nutiko per trumpą laiką.

Marijampolės savivaldybės vyriausiasis ekologas Paulius Čeponas LŽ pasakojo, kad labiausiai nukentėjo medžiai prie teatro skvero, šalia senosios Šešupės užtvankos. Pagraužtų medžių gausu ir visame maždaug kilometro ilgio ruože tarp senosios užtvankos ir Kalvarijos tilto.

Vielos tinklas negelbsti

"Pirmuosius pagraužtus medžius miesto teritorijoje pastebėjome spalio viduryje. Tai tebuvo vienas kitas pavienis medis. Dabar jų - koks pusšimtis. Ir pagraužti jie per porą pastarųjų savaičių", - pabrėžė P.Čeponas. Anot jo, bebrų atakos tęsiasi ir po šiai dienai. Jie įsisuko į medžius Marių parke ir Šešupės pakrantėje įsikūrusioje Nartelio sodininkų bendrijoje. Aptikę apgraužtas obelis, kitus vaismedžius, gyventojai pagalbos suskubo ieškoti pas valdininkus. Tačiau šie tik rankomis skėsčioja - bebrų populiacijos reguliavimas yra sunkiai įveikiama užduotis net ir patyrusiems jų medžiotojams.  

"Saugodami medžius apjuosėme juos vielos tinklu. Tačiau tuomet bebrai pereina į kitą vietą ir vėl daro savo", - teigė P.Čeponas. Jis atkreipė dėmesį, kad labiausiai nuo bebrų išpuolių nukentėjo tie gyventojai, kurių turimi sklypai nėra aptverti.

Leista šaudyti

Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Gintautas Česaitis LŽ patvirtino dėl bebrų daromos žalos sulaukęs ne vieno skundo. Sodų bendrijose įsisukę žvėreliai ir vaismedžius graužė, ir net burokėlius "vogė".

"Tiek sodininkų bendrijos, tiek miestas yra priskiriami teritorijoms, kuriose draudžiama medžioklė. Todėl bebrus galima naikinti kiek kitokiais būdais. Šiuo metu jau yra išduotas vienas leidimas naikinti bebrus miesto teritorijoje, o dar vieną leidimą ruošiamės išduoti", - pasakojo G.Česaitis. Be Marijampolės miesto, specialūs leidimai  medžioti bebrus yra išduoti ir Kazlų Rūdoje, Puskelnių kaime. 

G.Česaičio teigimu, kiek iš viso šiemet yra sugauta bei nušauta bebrų, paaiškės pasibaigus medžioklės sezonui pavasarį. Tačiau vien per lapkričio mėnesį, kada jau galiojo jų išduotas leidimas naikinti bebrus Marijampolės mieste, ruože tarp Kalvarijos tilto ir senosios užtvankos jų nušauta 25. 

"Bebrų turi būti sumažėję, tačiau jų yra daug. Gal net antra tiek, kiek sumedžiota", - kalbėjo Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas.

Anot jo, reguliuoti bebrų populiaciją Marijampolės mieste yra būtina, nes kitaip šie žvėreliai gali nuversti visus Šešupės apsauginėje juostoje augančius medžius. Tai nebūtų į naudą nei pačiai upei, nei marijampoliečiams, nes gausėjančios bebrų šeimynos pagraužti medžiai kelia pavojų mėgstantiems pasivaikščioti pašešupiais. 

Sparčiai gausėja

Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiojo specialisto Selemono Paltanavičiaus, su bebrų daroma žala susiduria ne tik marijampoliečiai, bet ir kitų krašto miestų, regionų gyventojai. Tiesa, ten, kur yra galima rengti medžiokles, bebrų populiaciją reguliuoja medžiotojų būreliai, kitur - tai sklypų savininkų ar savivaldybių reikalas.  

"Nereikia pamiršti, kad bebras yra graužikas, kaip ir žiurkės, pelės, voverės, kurie, esant tinkamoms aplinkos sąlygoms, gausiai veisiasi - atsiveda po 3-5 mažylius kasmet. Pusantrų metų jaunikliai atsiskiria nuo šeimos ir keliauja, ieško naujų gyvenimo vietų. Todėl yra būtina reguliuoti jų gausą", - sakė S.Paltanavičius.

Anot jo, per praėjusį medžioklės sezoną Lietuvoje šių gyvūnų buvo sumedžiota apie 18 tūkstančių. Tačiau to gali būti per maža, nes bebrų nuolat gausėja. Pirminiais duomenimis, mūsų krašte šiuo metu gyvena apie 100 tūkst. bebrų. Tai beveik dvigubai daugiau nei prieš metus.

Aplinkosaugos specialistai pastebi, kad XX amžiuje Lietuvoje visai išnaikintų gyvūnų daugėja jau keliolika metų - nuo tada, kai sumažėjo jų kailių paklausa. Sovietiniais metais medžiotojai už bebro kailiuką gaudavo iki 200 rublių. Todėl bet kuris medžiotojas stengdavosi sugauti bebrą. Dabar medžiotojai priversti tenkintis keliomis dešimtinėmis litų. 

Tačiau pastaraisiais metais po truputį auga ne tik bebrų kailiukų, bet ir bebrienos paklausa. Bebro mėsa - itin geros kokybės ir labai ekologiška.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"