TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Marijampolei botanikos sodo jau nebereikia

2015 09 18 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Marijampolės valdžia užsimojo likviduoti didžiulį augalų herbariumą sukaupusį Marijampolės botanikos centrą (MBC) ir jam priklausantį prieš dešimtmetį pradėtą kurti botanikos sodą, kuriame veši 5 tūkst. rūšių augalai. Mero Vidmanto Brazio teigimu, "iš botanikos sodo nėra jokios naudos".

MBC likimas galutinai bus sprendžiamas šio mėnesio pabaigoje, tačiau beveik nekyla abejonių, kad dauguma savivaldybės tarybos narių pritars, jog centras būtų panaikintas.

Vienas iš nedaugelio

MBC veiklos pradžia reikėtų laikyti 1997-uosius, kai Marijampolėje buvo įkurta Gamtos tyrimų ir ekologinio švietimo stotis. Joje stengtasi ne teoriškai mokyti visuomenę, ypač moksleivius, bet parodyti, išmokyti skirti ir pažinti vertybes gamtoje. Dėl to buvo organizuojama daug pažintinių renginių, krašto gamtininkų susitikimų vis kitoje saugomoje teritorijoje, moksleivių, gamtininkų mokslinių konferencijų, ekskursijų į gamtą. 2006 metais, dokumentavus turimą gyvų augalų kolekciją, Gamtos tyrimų ir ekologinio švietimo stotyje įkurtas botanikos sodas. Iš pradžių jį bandyta puoselėti pačioje Marijampolėje, tačiau augalų vis gausėjant buvo parinkta vieta netoli miesto, Karužių kaime, iš privačių savininkų išnuomojus 2 ha žemės.

Naujoje vietoje nuo 2012 metų puoselėjamas botanikos sodas kol kas neturi seniems sodams būdingos struktūros - didelių medžių ir krūmų, grįstų pasivaikščiojimo takų ir poilsio aikštelių, fontanų ar skulptūrų, tačiau visi jame esantys augalai moksliškai pagrįstai aprašyti, o vykdoma mokslinė veikla atitinka pasaulinį tokių sodų veiklos standartą. Be to, Marijampolės botanikos sodas yra oficialiai Pasaulinės botanikos sodų organizacijos registruota botaninė kolekcija, viena didžiausių pagal auginamų augalų rūšių ir veislių skaičių Lietuvoje. Ją sudaro apie 5 tūkst. augalų rūšių, porūšių, varietetų, kultūrinių formų, veislių ir populiacijų.

Marijampolės botanikos centre kaupiamas, tvarkomas, analizuojamas, sisteminamas ir saugomas unikalus šio krašto floros herbariumas „Herbarium Sudavicum“. Tai trečias pagal dydį mūsų šalyje moksliniais tikslais įkurtas herbariumas, užregistruotas tarptautinėje herbariumų duomenų bazėje. Jame yra sukaupta per 28,8 tūkst. herbariuminių ir kolekcinių samanų, induočių augalų, kerpių, maurabraginių dumblių bei kitokių augalų pavyzdžių.

Vidmantas Brazys neslėpė nepasitenkinimo, kad centro darbuotojai nesugebėjo išaugintomis gėlėmis papuošti Vytauto parko. / Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

Šiuo metu MBC dirba šeši žmonės, tarp jų - trys tyrėjai. Vidutinis darbuotojų atlyginimas, neatskaičiavus mokesčių, siekia 418 eurų. Per metus MBC veikla Marijampolės savivaldybės biudžetui atsieina vidutiniškai apie 100 tūkst. eurų.

Atiduota į politikų rankas

MBC direktoriaus pareigas laikinai einantis Saulius Lisauskas vakar buvo nelinkęs atvirauti, kodėl norima uždaryti jų įstaigą. Esą sodo steigėja yra savivaldybė, tad kaip vietos politikai nuspręs, taip ir bus. „Mūsų centrą siūlyta prijungti prie miesto apželdinimu užsiimančios įmonės, tačiau, tikiuosi, taip nenutiks. Juk MBC - mokslo įstaiga, o ne komercinė įmonė“, - pabrėžė S. Lisauskas. Anot jo, kol neaiškus centro likimas, nežinoma ir jame surinktos augalų kolekcijos bei herbariumo ateitis. "Svarbiausia, kad visa tai, kas sukaupta per ilgus veiklos metus, nebūtų palikta sunykti", - vylėsi laikinasis MBC vadovas.

Nieko konkretaus apie tai negalėjo pasakyti ir Marijampolės savivaldybės administracijos Aplinkos valdymo skyriaus vedėjas Mindaugas Lelešius. Jis tikino, jog tikrai nebus leista, kad augalų kolekcijos sunyktų, tačiau kaip to ketinama siekti, nepaaiškino.

Nepateisino lūkesčių

Beje, Marijampolėje svarstoma, jog likviduoti MBC, matyt, sugalvota dėl to, kad jis nepateisino vietos valdžios lūkesčių – pavasarį žydinčiomis gėlėmis neapsodino miesto centre esančio Vytauto parko gėlynų. Marijampolės meras V. Brazys iš tiesų neslėpė nepasitenkinimo, kad centro darbuotojai nesugebėjo išaugintomis gėlėmis papuošti parko. Esą savivaldybės administracija netoli botanikos sodo net šiltnamį pastatė. „Buvome susitarę, tačiau to nepadaryta, o direktorius paprasčiausiai išvažiavo į konferenciją užsienyje“, - pabrėžė Marijampolės vadovas.

Anot mero, MBC direktorius Arūnas Balsevičius dalį darbo laiko skirdavo ne centro reikalams, o savo antraeiliam darbui Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sode Kaune. V. Brazio manymu, tai buvo sunkiai suderinama su jo, kaip įstaigos vadovo, darbu. Be to, centro išlaikymas savivaldybei tapo pernelyg sunkia našta, nes įstaiga pastaruoju metu neatliko savo tikrosios paskirties – nesirūpino visuomenės švietimu, neorganizavo jokių šviečiamųjų renginių. Jis taip pat neslėpė, jog įtakos politikų apsisprendimui turės ir tai, kad botanikos sodas įkurtas iš privačių asmenų išnuomotoje žemėje.

Tačiau meras paskubėjo patikinti, kad MBC darbuotojų sukauptos kolekcijos nebus išdraskytos ar sunaikintos. Esą susitarta gausų Suvalkijos floros herbariumą „Herbarium Sudavicum“ perduoti valstybės nuosavybėn. Tam jau pritarė Švietimo ir mokslo ministerija.

Gyvų augalų kolekciją, pasak V. Brazio, buvęs MBC direktorius A. Balsevičius galėtų išsipirkti už likutinę vertę, jei nori ir toliau tęsti savo mokslinius tyrinėjimus.

A. Balsevičius, šiuo metu dirbantis Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo Kolekcijų skyriaus vadovu, teigė kol kas svarstantis, kaip pasielgti. Tačiau pašnekovas neslėpė dar turintis vilčių, kad jo daugelio metų triūsas nenueis veltui ir augalų kolekcijos bus išsaugotos. Pasak botaniko, vien jurginų MBC sukaupta daugiau kaip tūkstantis rūšių, o kai kurios jų – naujos, neseniai išvestos. Tiesa, A. Balsevičius pripažino, kad šiuo metu įstaigos, kuri galėtų priimti tokio dydžio gyvų augalų kolekciją, kol kas nėra. Todėl gali būti, jog užtruks net pora metų, kol ji bus perkelta į kitą vietą. Mat persodinti gėles, kurios ir sudaro didelę dalį kolekcijos, galima skirtingu metų laiku.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"