TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Mažeikiškių viltys dedamos į jaunimą

2013 09 27 6:00
Mažeikių rajono savivaldybės nuotrauka

Mažeikių rajonas tapo paradokso pavyzdžiu - nors jame veikia viena didžiausių šalies įmonių, savivaldybė yra pripažinta problemine. Meras Antanas Tenys tikisi, kad tai yra laikina, ir mažeikiškiai sulauks geresnių laikų.

- Kadaise klestėjęs Mažeikių rajonas dabar pripažintas probleminiu. Kodėl taip nutiko?

- Iki nepriklausomybės atkūrimo Mažeikiuose buvo palyginti gerai išplėtota pramonė: naftos perdirbimo įmonė, kompresorių ir elektros variklių gamyklos, stambios statybos bei montavimo organizacijos. Tačiau apie 1993 metus daugelio šių įmonių apyvarta pradėjo sparčiai mažėti, daugelis jų bankrutavo arba buvo likviduotos.

Tūkstančiams žmonių teko atsisakyti įprasto darbo, ieškoti naujų galimybių darbo rinkoje arba kurti savo verslą. Prisimenu vieno banko amžių sandūroje atliktą analizę: Telšių apskrityje daugiausia santaupų bankuose turėjo mažeikiškiai, bet pinigai blogiausiai judėjo taip pat Mažeikiuose. Verslumu nepasižymėjome, laiku nepradėtas plėtoti smulkusis ir vidutinis verslas. Taip į XXI amžių mažeikiškiai įžengė spaudžiami nedarbo ir kitų su juo susijusių socialinių problemų.

- Ar yra kokių nors prošvaisčių, kad situacija pasikeis?

- Poslinkių įžvelgiame. Jaunesnioji mažeikiškių karta gerokai drąsiau kuria verslą, investuoja, galvoja apie savo ir vaikų ateitį. Matome augančią paslaugų sferą, jau susiformavo smulkiojo verslo, užsiimančio gamyba, įmonių tinklas. Modernėja maisto, baldų, statybos įmonės. Savivaldybės panaudojami Europos Sąjungos (ES) milijonai įvairiems projektams įgyvendinti duoda darbo rajono statybos bendrovėms, mažeikiškius specialistus pasitelkia ir rangovai iš kitų miestų. Ekonomiškai sustiprėję ūkininkai po truputį keičia padėtį kaime.

- Kaip Mažeikius paveikė pastaruoju metu plintanti „tuštėjimo“ banga? Kas padaryta ir kas dar daroma, kad miestas bei rajonas taptų patrauklesni gyventi ir dirbti?

- Nuo krizės pradžios savivaldybės gyventojų sumažėjo 12,3 proc. – nuo 64,9 tūkst. iki 56,7 tūkstančio. Pastaruoju metu padėtis stabilizuojasi, vidaus ir tarptautinė migracija mažėja. 2010 metais išvyko 3284, atvyko 1331 žmogus; 2012 metais išvyko 2304, atvyko 1672 žmonės.

Ne kartą teko girdėti iš tų, kurie keletą metų nebuvo buvę Mažeikių rajone, kad savivaldybės miestai ir kaimai labai pasikeitę, pagražėję, pašviesėję, artėja prie europinių standartų. Daug investicijų skiriama miestų, miestelių ir kaimų gatvėms, viešosioms erdvėms, visuomeninės paskirties pastatams rekonstruoti pagal šiuolaikinius standartus. Jaukiai, gražiai atrodo Mažeikių, Sedos, Viekšnių miestų centrai, baigiami darbai Tirkšlių, Židikų miestelių, Auksūdžio, Šerkšnėnų, Krakių kaimuose. Mažeikių mieste ES ir gyventojų lėšomis renovuojamas 41 daugiabutis gyvenamasis namas. Turime efektyviai dirbančias šilumos tiekimo, aprūpinimo vandeniu ir nuotekų šalinimo savivaldybės kontroliuojamas bendroves, jos investuoja savo ir ES lėšas ir taip gerina miesto bei rajono infrastruktūrą. Tikimės efektyviai panaudoti visas dabartiniam laikotarpiui suplanuotas lėšas – 193 mln. litų miestuose ir 69 mln. litų kaimuose.

- Rajone yra viena stambiausių įmonių šalyje – „ORLEN Lietuva“. Kokios naudos iš to gauna savivaldybė, o gal kyla tik problemų?

- Nauda ta, kad ši įmonė stabiliai dirba, darbuotojams moka palyginti dideles algas, todėl yra stabilios įplaukos į biudžetą iš gyventojų pajamų mokesčio. Ši įmonė šiek tiek formuoja Mažeikių įvaizdį, remia kultūrą ir sportą. Spręsdami įvairias problemas dažnai turime atsižvelgti į įmonės specifiką. Ligoninė turi būti pasiruošusi ekstremaliu atveju suteikti specifinę medicinos pagalbą, taip pat ir specialiosios tarnybos. Rajono keliais rieda daug sunkiasvorių benzinvežių ir dujovežių, tačiau platesnių, geresnės būklės kelių Mažeikiuose dar nėra. Pasigendame valstybės institucijų dėmesio šioms specifinėms problemoms spręsti.

- Ar pavyksta į rajoną pritraukti daugiau užsienio investicijų?

- Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui Mažeikiuose yra keliskart didesnės nei šalies vidurkis, bet iš esmės tai investicijos į vieną įmonę - AB „ORLEN Lietuva“. Nesame patrauklūs, nors ir turime reikiamą infrastruktūrą, žmogiškųjų išteklių, esame pasiruošę remti investuotojus. Tikimės, kad baigiantis pasaulinei ekonomikos krizei pagerės padėtis ir šioje srityje.

- Kokią rajono viziją matote po 10 ar 20 metų?

- Rajono taryba prieš 5 metus suformulavo tokią viziją: Mažeikiai - rajonas, kuriame norisi gyventi. Aktyviai dirbame, kad šį tikslą pasiektume 2020 metais. Į tai nukreipti visi strateginio planavimo dokumentai. Merija, siekdama darnaus rajono vystymo, formuoja ekonominės aplinkos veiksnius tiek, kiek jai leidžia teisinė bazė ir ribotos savivaldybės biudžeto lėšos, valstybės teikiamos galimybės, ES struktūriniai fondai ir programos. Pritrauktos investicijos, sudarytos palankios sąlygos verslo plėtrai gali padaryti įtaką ekonominės aplinkos pokyčiams. Nuo to daug priklauso tolesnės rajono vystymosi perspektyvos. Labai noriu, kad Mažeikių rajone gyvenantys žmonės jaustųsi saugiai ir patogiai, galėtų mėgautis puikiais kultūriniais ir sportiniais renginiais, būtų sudarytos palankios sąlygos verslo ir žemės ūkio plėtrai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"