TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių renginiai – be alkoholio

2016 01 15 8:00
Viena iš dešimties Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių paskelbta Alanta, garsėjanti savo dvaru. miestai.net nuotrauka

Išskirtiniais renginiais Lietuvą šiemet yra pasirengę nustebinti dešimt Mažosiomis Lietuvos kultūros sostinėmis išrinktų miestelių. 

Įkandin devynerius metus renkamų vietovių, vertų Lietuvos kultūros sostinės vardo, apsispręsta rinkti ir mažąsias kultūros sostines. Pernai Mažąja Lietuvos kultūros sostine buvo paskelbti Šiaulių rajone esantys Naisiai, o šiemet mūsų šalis jau turi dešimt tokių sostinių. Šių – Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių tradiciją žadama tęsti. O iškart dešimt sostinių renkama siekiant, kad po Mažąją kultūros sostinę turėtų kiekviena iš dešimties šalyje esančių apskričių.

Idėja gimė Naisiuose

Mažosios Lietuvos kultūros sostinės idėja po Lietuvą pasklido iš Šiaulių rajono, Naisių. Būtent šio kaimo bendruomenė, garsėjanti išskirtiniais bei daug žmonių sutraukiančiais kultūros renginiais, ėmė svarstyti, kad šalies kultūros sostinėmis, kurias Lietuva renka nuo 2008-ųjų, verti tapti ne vien miestai, bet ir kaimo vietovės. „Kultūra kaime taip pat gyva, kaip ir miestuose, tik apie ją mažiau girdėti. Tad ėmęsi puoselėti Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių tradiciją mes sieksime parodyti šią kultūrą. Tikimės, kad išgirdę apie puikius miestelių renginius, į juos rinksis ne tik vietos gyventojai, bet atvažiuos ir iš miestų žmonės bei taip susipažins su kultūriniu miestelių gyvenimu“, – LŽ teigė Naisių bendruomenės atstovė bei Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių projekto koordinatorė Živilė Vyštartaitė.

Pasak Ž. Vyštartaitės, pirmieji esantys verti Mažosios Lietuvos kultūros sostinės vardo įrodė Naisiai, prieš tai įtikinę Kultūros ministeriją, kad šiam nedideliam kaimui būtų suteiktas šis vardas. Vėliau verslininkas, Šiaulių rajono tarybos narys Ramūnas Karbauskis, drauge su šalies kaimo bendruomenių asociacija bei Kultūros ministerija sutarė skleisti Mažosios Lietuvos kultūros sostinės idėją po visą šalį kasmet šį vardą suteikiant dešimčiai jo vertų miestelių, renkant po vieną miestelį iš kiekvienos apskrities. Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių projekto koordinatorė pabrėžė, jog Kultūros ministerija parodė palankumą idėjai, bet pareiškė negalėsianti finansiškai paremti jose vykstančių renginių. Tačiau Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių renginius ėmėsi paremti rajonų, kuriuose jos įsikūrusios, savivaldybės, taip pat bus ieškoma privačių rėmėjų.

Renginiams be alkoholio – parama

„Siekiame, kad kultūros sostinės renginiai vyktų blaiviai, juose nebūtų prekiaujama alkoholiu“, – kalbėjo Ž. Vyštartaitė. Pasak jos, renginiams be alkoholio bus suteikta ir verslininko, politiko R. Karbauskio parama. „Be to, visiems Mažosiomis Lietuvos kultūros sostinėmis tapusiems miesteliams esame pasirengę nemokamai duoti renginiams reikalingą Naisių bendruomenės turimą kilnojamą sceną, taip pat noriai su renginių organizatoriais dalinsimės patirtimi“, – pabrėžė projekto koordinatorė.

2016-ųjų Mažosiomis Lietuvos kultūros sostinėmis paskelbti Vepriai, esantys Ukmergės rajone, Alanta – Molėtų rajone, Merkinės miestelis – Varėnos rajone, Juknaičiai – Šilutės rajone, Pagramančio miestelis – Tauragės rajone, Telšiuose esanti Žemaičių Kalvarija, Miežiškiai – Panevėžio rajone, taip pat Šakių rajono Gelgaudiškio ir Kėdainių rajono Josvainių miesteliai.

Josvainių bendruomenės centro pirmininkė Danguolė Raudeliūnienė teigė, jog tam, kad įrodytų esantys verti Mažosios Lietuvos kultūros sostinės vardo, Josvainiai visus metus rengs kultūros renginius. „Noriu pabrėžti, kad visi mūsų renginiai bus blaivūs, tad jų dalyviai pamatys šviesų kaimą“, – sakė pirmininkė. Ji pranešė, jog vienas svarbiausių renginių bus liepos mėnesį organizuojama Giesmių šventė, kuri šiame miestelyje buvo rengiama nuo 1932 metų, vėliau pamiršta, o pastaraisiais metais vėl mėginta prikelti. Pasak D. Raudeliūnienės, Josvainių – Mažosios Lietuvos kultūros sostinės renginius sutiko paremti Kėdainių rajono savivaldybė, šio krašto ūkininkai bei kiti rėmėjai. Planuojamas kultūros renginių biudžetas – apie 20 tūkstančių eurų.

Žada išskirtinių renginių

Blaivius renginius Mažąja Lietuvos kultūros sostine tapusiame Pagramantyje numatęs rengti ir šių renginių koordinatorius Pagramančio seniūnas Jonas Samoška. Seniūnas pabrėžė, jog šiemet Pagramančio mokyklai sukanka 175-eri, tad nemažai renginių bus susieta su šiuo jubiliejumi. Gausiau, gražiau, iškilmingiau nei ankstesniais metais šiemet Pagramantyje bus švenčiamos Joninės ir Mindaugo karūnavimo diena. Pagramančio – Mažosios Lietuvos kultūros sostinės paskelbimo proga numatyta surengti ir medžio drožėjų plenerą, per kurį sukurti kūriniai dar ilgai puoš miestelį. Manoma, kad šios Mažosios kultūros sostinės renginių sąmata sudarys apie 30 tūkstančių eurų.

Alantos, tapusios Mažąja Lietuvos kultūros sostine, renginius koordinuojanti Vaida Saugūnienė pasakojo, kad čia numatyta surengti klasikinės muzikos koncertų ir kamerinių spektaklių ciklą bei dainuojamosios poezijos koncertus. „Liepos 23-iąją kviesime į iškilmingą 580-ąjį Alantos jubiliejų, kuris žada būti išskirtinis ir renginių gausa, ir jų kokybe“, – tikino V. Saugūnienė. Jos teigimu, Alantos – Mažosios Lietuvos kultūros sostinės renginiai kainuos apie 25 tūkstančius eurų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"