Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
GIMTASIS KRAŠTAS

Medicinos punktai kaime tampa prabanga

 
2017 09 17 6:00
Medicinos punktų likimas sprendžiamas daugelyje rajonų. ve.lt nuotrauka

Lietuvos kaimų bendruomenėms senstant ir atokesnėse vietose sparčiai mažėjant gyventojų, spynos vis dažniau kabinamos ant kaimo medicinos punktų durų. Žmonėms piktinantis dėl jų interesų nepaisymo, Seimo nariai užsimena apie galimybę vietoj nuostolingų medicinos punktų steigti veikiančius kartu socialinių paslaugų ir medicinos centrus.

Medicinos punktų naikinimo bangos per šalies savivaldybes vis nuvilnija kas keletą metų. Šiemet medicinos punktų likimas sprendžiamas Telšių, Šilalės, Klaipėdos ir kituose rajonuose. Tačiau yra ir išimčių. Štai Šakių rajone neketinama uždaryti nė vieno iš 12 rajone veikiančių medicinos punktų.

Ant durų kabina spynas

Šiemet Telšių rajone nustoja gyvavę du kaimo medicinos punktai – Biržuvėnuose ir Gaulėnuose. Šio rajono taryba jau pritarė jų uždarymui. Gaulėnų medicinos punktas uždarytas, nes ilgametė jame dirbusi bendruomenės slaugytoja Elena Šimkuvienė vasarą išėjo į pensiją. Be felčerio, dabar vadinamo bendruomenės slaugytoju, nuo metų pradžios buvo likęs ir Biržuvėnų medicinos punktas.

Antanas Matulas: „Kaimuose būtų galima steigti kartu veikiančius socialinių paslaugų ir sveikatos centrus, nes dažnai žmonėms reikia ir vienos, ir kitos srities specialistų paslaugų.“

Be to, teigiama, kad abu medicinos punktai, priklausantys Luokės ambulatorijai, yra nerentabilūs. Už Biržuvėnų kaimo gyventojus iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo gauta 3492 eurai pajamų per metus, o vien medicinos punkto išlaikymo sąnaudos sudaro 4414 eurų. Už Gaulėnų ir aplinkinių kaimų gyventojus gauta 3336 eurai, o sąnaudos – 5296 eurai. Mat prie šių medicinos punktų buvo prisirašę tik po keletą dešimčių gyventojų, čia kasdien būdavo aptarnaujama vos po 6–8 žmones.

Teigiama, kad Telšių rajono savivaldybės tarybai nusprendus uždaryti šiuos du kaimų medicinos punktus kaimų gyventojai neliks be medicos pagalbos. Luokės ambulatorijos vyriausioji gydytoja Ilona Valiutė tikino, kad slaugytojos į kaimų gyventojų namus atvažiuos iš Luokės ir atliks visas gydytojo paskirtas procedūras, skiepijimus.

Ant tarybos ešafoto

Kaimo medicinos punktų pertvarka prasideda ir Šilalės rajone. Juos keis „punktai ant ratų“. Šiame rajone, oficialiais duomenimis, turėtų veikti 19 medicinos punktų ir keturi procedūrų kabinetai, bet kai kurių jų uždarymo procesas jau prasidėjo. Duris jau užvėrė Girdiškės, Didkiemio medicinos punktai. Toks pat likimas gali ištikti ir Tenenių bei kai kuriuos kitus punktus. „Mes liksime beveik be vaistų, nes neturėsime kur jų nusipirkti. Iki šiol jų galėdavome įsigyti iš slaugytojos. O dabar teks važiuoti į miestą. Bet kaip ten nuvažiuoti vasarą, kai pasibaigus mokslo metams į mūsų kaimą joks maršrutinis autobusas neužsuka?“ – retoriškai klausė Tenenių kaimo gyventoja.

Šį rudenį kaimo medicinos punktų likimą yra numačiusi aptarti ir Klaipėdos rajono taryba. Šio rajono teritorijoje kol kas veikia 12 medicinos punktų, priklausančių Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centrui. Praėjusių metų pabaigos duomenimis, medicinos punktai teikia paslaugas 5344 rajono gyventojams – 22,3 proc. visų prisiregistravusiųjų ir per pastaruosius metus kai kuriuose punktuose aptarnaujamų gyventojų skaičius sumažėjo trečdaliu.

Klaipėdos rajone kaimų medicinos punktai labai skirtingi. Štai Skomantų punkte prisirašiusių gyventojų tėra 157, Tilvikų – 158, o didžiausiuose – Maciuičių ir Dauparų – medicinos punktuose prisirašiusių gyventojų yra keliskart daugiau: Maciuičiuose – 702, Dauparuose – 715. Todėl mažiausiuose punktuose slaugytojos dirba ne visu etatu.

Antanas Matulas: "Kaimuose būtų galima steigti kartu veikiančius socialinių paslaugų ir sveikatos centrus, nes dažnai žmonėms reikia ir vienos, ir kitos srities specialistų paslaugų." Romo Jurgaičo nuotrauka

Pakeitė atvažiuojantys medikai

Marijampolės savivaldybės kaimuose medicinos punktų jau nebelikę. Yra tik keletas stambesniuose miesteliuose veikiančių ambulatorijų. Kaimų medicinos punktai, priklausę Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centrui, buvo panaikinti prieš penkerius metus, įkūrus mobiliąją medicinos tarnybą. Ji privalo priartinti ir užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą kaimiškose teritorijose gyvenantiems žmonėms.

Mobiliosios tarnybos slaugytojai, vykdydami gydytojų paskyrimus, teikti sveikatos priežiūros paslaugų vyksta pas pacientus – jiems leidžiami vaistai, užrašomos elektrokardiogramos, imami kraujo mėginiai, lankomi naujagimiai ir vaikai, teikiamos įvairios slaugos paslaugos vyresnio amžiaus asmenims. 2016 metais paimti 156 kraujo mėginiai, užrašytos 102 elektrokardiogramos, atliktos 268 injekcijos į veną ir raumenis, žaizdos perrištos 36 pacientams, darytos 46 lašelinės infuzijos.

„Mobiliosios tarnybos įkūrimas pasiteisino, nes medicinos punktuose ne visu etatu dirbusios felčerės ar slaugytojos turėjo budėti tam tikromis valandomis, laukdamos pacientų, kuriems tas laikas ne visada buvo patogus, o visus aplankyti namuose felčerei pristigdavo laiko“, – teigė Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Regina Čiuplevičienė.

Uždaroma vis daugiau nuostolingų medicinos punktų, kuriuose, kaip akcentuojama, dirbę slaugytojai neturėjo pakankamai darbo.Romo Jurgaičio nuotrauka

Medicinos punktų neatsisako

Tačiau ne visos šalies savivaldybės imasi radikalių priemonių taupydamos sveikatos priežiūros įstaigų lėšas. Šakių rajono vadovai pasirinko kitokį problemos sprendimo būdą. Šioje savivaldybėje ir dabar veikia 12 medicinos punktų. „Pernai buvo priimtas sprendimas uždaryti vieną medicinos punktą. Tačiau kiti 12 veikia ir veiks, nes jie reikalingi kaimų žmonėms“, – pabrėžė Šakių rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė – savivaldybės gydytoja Evelina Domeikaitė-Dovydaitienė.

Pasak jos, jau praėjusiais metais tarybai svarstant uždaryti vieną labai mažai pacientų turėjusį medicinos punktą, buvo kilęs didžiulis vietos gyventojų nepasitenkinimas. Jie piktinosi, kad medicinos paslaugos nutols nuo jų gyvenamosios vietos. Tačiau savivaldybei svarbu, kad medikai būtų kuo arčiau žmonių. Todėl neketinama uždaryti daugiau medicinos punktų ar kaimuose esančių ambulatorijų, nors tokių įstaigų išlaikymas nemenkai kainuoja. „Mums svarbiausia yra žmonės“, – akcentavo E. Domeikaitė-Dovydaitienė.

Uždaryti – ne išeitis

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas teigė, kad kaimo medicinos punktų likimas – savivaldybių tarybų rankose. Tad kiekviena jų sprendžia labai skirtingai, vienos labiau atsižvelgdamos į kaimų gyventojų interesus, kitos paisydamos ekonominių sumetimų.

„Iš tiesų, jei medicinos punktai skirti tik medicinos pagalbai teikti ar kai kurioms procedūroms atlikti, tokiuose punktuose dirbantys medikai iš tiesų turi mažai veiklos. Tačiau yra visos galimybės išplėsti medicinos punktų veiklą. Jiems būtų galima pavesti plačiau rūpintis gyventojų sveikata“, – teigė A. Matulas. Pasak jo, bendradarbiaudamos su savivaldybių visuomenės sveikatos biurais, medicinos punktų darbuotojos vykdo gyventojų sveikatos monitoringą, kontroliuoja gydytojų paskirtą gydymą. Tokiais atvejais bendruomenės slaugytojų darbas tampa kur kas efektyvesnis.

„Be to, kartu su Pasvalio medikais esame sukūrę projektą, kurio dar nerealizavome. Pagal jį Lietuvos kaimuose būtų steigiami kartu veikiantys socialinių paslaugų ir sveikatos centrai, nes dažnai žmonėms reikia ir vienos, ir kitos srities specialistų paslaugų. Jie galėtų būti kuriami medicinos punktų pagrindu, bet kartu su bendruomenės slaugytojais dirbtų ir socialiniai darbuotojai, o gal ir kitų sričių specialistai. Juk iki šiol tarp jų trūko susikalbėjimo“, – teigė Seimo narys.

Kaimo medicinos punktų mažėja

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) „Lietuvos žinioms“ aiškino, jog Lietuvoje sveikatos priežiūros paslaugos turi būti prieinamos visiems žmonėms, kad ir kur jie gyventų. Tačiau ne visos įstaigos regionuose yra pajėgios išsilaikyti, nes tiesiog nebegali suteikti pakankamai kokybiškų gydymo paslaugų.

Tad yra ieškoma įvairių variantų, kaip pagerinti paslaugų prieinamumą atokiose vietovėse. Pavyzdžiui, šiais metais SAM šalies gydymo įstaigoms perleido 24 greitosios medicinos pagalbos automobilius, kurie yra skirti būtent transportuoti žmones iš mažesnių gyvenviečių į apskričių centrus, kur jiems būtų suteikta pagalba. Taip pat yra plečiamas nemokamų gydymo paslaugų spektras, slauga.

Visoms gydymo įstaigoms, ar tai būtų vieną iš didžiųjų šalies gydymo įstaigų, ar kaimo medicinos punktas, yra keliami tokie patys kokybės reikalavimai, nes visiems žmonėms turi būti suteiktos vienodai kokybiškos paslaugos. Medicinos punktus kaimuose įsteigti gali tiek valstybinės, tiek privačios gydymo įstaigos. Higienos institutas veda valstybinėms gydymo įstaigoms priklausančių medicinos punktų statistiką. 2016 m. šalyje jų buvo 525. Į šį skaičių nepatenka privačios gydymo įstaigos, kurios taip pat gali teikti paslaugas keliais veiklos adresais.

Medicinos punktų skaičius 2000–2016 m. (be privačių įstaigų)

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys

Metai Skaičius

2016 525

2015 518

2014 526

2010 649

2005 839

2000 993

Taip pat šiuo metu yra plečiamos slaugos paslaugų namuose teikimas. Tokias paslaugas teikia jau 302 gydymo įstaigos. Šio metu yra siekiama pagerinti ambulatorinių slaugos paslaugų prieinamumą pacientams, kurie dėl trumpalaikio sveikatos būklės pablogėjimo yra priklausomi arba beveik visiškai priklausomi nuo slaugytojų paslaugų ir pagalbos, tačiau neturi neįgalumo, tam yra rengiami nauji teisės aktai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"