TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Mėlynąją vėliavą drasko abejonės

2013 05 04 5:50
Palangoje Mėlynąja vėliava vėl pasipuoš pietinėje kurorto dalyje esantis pusės kilometro ilgio paplūdimio ruožas ties Birutės kalnu. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Pajūrio savivaldybės jau kitąmet aukščiausios kokybės paplūdimių statusą suteikiančioje Mėlynosios vėliavos programoje gali dalyvauti ne per Lietuvos, o per Latvijos žaliųjų organizaciją. 

Daugėja abejonių, ar verta toliau dešimtis tūkstančių litų mūsų šalies žaliesiems mokėti vien už teisę prie gelbėjimo stočių iškelti Mėlynąją vėliavą, nes paplūdimius vis tiek savo lėšomis tvarko ir prižiūri vietos valdžia.

Prieš keletą metų Mėlynosios vėliavos programoje nusprendė nebedalyvauti Klaipėda. Uostamiesčio valdžia nutarė naudoti lėšas pačių paplūdimių infrastruktūrai gerinti, o ne kokybės statusui įsigyti. Palanga ir Neringa kol kas neatsisakė Mėlynosios vėliavos, bet ir šių savivaldybių politikai prabilo apie sunkiai apčiuopiamą naudą, kurią jos gauna už mokamus pinigus.

Kad Lietuvoje Mėlynosios vėliavos programa yra koordinuojama netinkamai, LŽ teigė ir Valstybinio turizmo departamento atstovai.

Už vardą - tūkstančiai

Neseniai Kopenhagoje posėdžiavusi Mėlynosios vėliavos tarybos komisija pripažino, kad aukščiausius kokybės reikalavimus atitinka 800 metrų paplūdimio ruožas Nidoje ir 500 metrų paplūdimio dalis Juodkrantėje. Palangoje Mėlynąja vėliava vėl pasipuoš pietinėje kurorto dalyje esantis pusės kilometro ilgio paplūdimio ruožas ties Birutės kalnu.

Reikalavimus nustato Aplinkosauginio švietimo fondas (Foundation for Environmental Education - FEE). Jis prievaizdų funkciją Lietuvoje yra suteikęs Lietuvos žaliųjų judėjimui (LŽJ).

Šiemet Neringa už teisę du paplūdimius ženklinti Mėlynąja vėliava LŽJ paklojo 25 tūkst. litų, Palanga - 20 tūkst. litų. Tačiau šios sumos - palyginti mažos, nes anksčiau lygiai toks pats kokybės sertifikatas nežinia kodėl kainuodavo brangiau. Dėl to Neringa užpernai net nebenorėjo dalyvauti programoje, bet su žaliaisiais pavyko susitarti.

Pasak Neringos merijos atstovų, prieš ekonominį sunkmetį už Mėlynąją vėliavą Nidos ir Juodkrantės pliažuose teko mokėti 35 tūkst. litų, dar anksčiau - 40 tūkst. litų.

Klaipėda iki 2010 metų taip pat galėjo girtis Mėlynosios vėliavos paplūdimiais Smiltynėje ir Pirmojoje bei Antrojoje Melnragėse, už šį statusą taip pat mokėjo dešimtis tūkstančių litų LŽJ.

Smiltynę "nurašė"

FEE pasilieka teisę bet kuriame paplūdimyje nuleisti Mėlynąją vėliavą, jei bus aptikta pažeidimų. Taip nutiko Klaipėdoje. 2009-aisiais į Smiltynės pliažą atvykęs FEE vadovas buvo esą pasibaisėjęs jo būkle, nes rado užrakintą viešąjį tualetą, nuorūkų smėlyje, šiukšlių, pasigedo dušų. Atėmus Mėlynąją vėliavą iš švariausio Klaipėdoje Smiltynės paplūdimio, uostamiesčio valdžia nutarė kitąmet nebedalyvauti Mėlynosios vėliavos programoje, tad iš "mėlynojo sąrašo" buvo pašalinti ir Melnragės paplūdimiai.

Kaip LŽ teigė Klaipėdos merijos Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda, Mėlynosios vėliavos statuso netekę uostamiesčio paplūdimiai nėra blogiau prižiūrimi.

"Jokios naudos iš tos vėliavos turėjimo. Tai - grynai Lietuvos žaliųjų rėmimas. Prisirenka pinigų už tuos kelis mėnesius ir išsimoka algas, važinėja į komandiruotes. Kaip plūdo žmonės į paplūdimį Smiltynėje, taip ir plūsta, o už tuos 30 tūkst. litų takus sutvarkome, kopas apsaugome", - sakė jis.

Rusai ir estai neturi

Žvelgiant į kai kuriuos FEE keliamus reikalavimus darosi neaišku, kokiais principais vadovaujamasi suteikiant Mėlynosios vėliavos statusą. Kai kurių kriterijų neatitinka net ir pinigus žaliesiems mokantys palangiškiai bei neringiškiai.

Pavyzdžiui, reikalaujama, kad prestižiniuose paplūdimiuose dumbliai turi būti paliekami suirti, tačiau Palangoje juos surenka komunalininkai. FEE taip pat reikalauja, kad Mėlynosios vėliavos pliažuose poilsiautojams būtų sudarytos galimybės rūšiuoti atliekas, tačiau Lietuvos paplūdimiuose tokių sąlygų arba apskritai nėra, arba

jos tik simbolinės.

Paplūdimio zonoje turi būti skatinamas ekologiškai švarių transporto priemonių naudojimas, bet tai neįmanoma klampiame smėlyje, tad tiek Palangoje, tiek Neringoje burzgia traktoriukai, keturračiais zuja gelbėtojai, atvažiuoja biotualetus valanti technika.

Be to, viena būtinų sąlygų - aplinkosauginis švietimas paplūdimiuose, tačiau kaip tuomet suprasti neseniai Palangoje organizuotą akciją, kai viduryje pliažo buvo sudeginta milžiniška drakono skulptūra ir suodžiai nusėjo visą paplūdimio ruožą?

Keistai atrodo ir tai, kad oficialiai Mėlynąją vėliavą turi paplūdimiai tokiuose pramoniniuose uostamiesčiuose kaip Ryga, Gdanskas, Gdynė, bet nė vieno Mėlynosios vėliavos paplūdimio nėra Estijoje, visoje Rusijoje, o ekologiška aplinka garsėjančioje Islandijoje - 1, Ukrainoje - vos 7, Lenkijoje - 21, Latvijoje - 9.

Tiesa, pačioje Danijoje, kurioje įsikūrusi FEE būstinė, Mėlynosios vėliavos paplūdimių - net 234, Ispanijoje - 538. Iš viso - 3850 prestižiniais už tam tikrą mokestį pripažintų paplūdimių 46 Europos Sąjungos ir kitose pasaulio šalyse.

Turistai neklausinėja

Pajūrio savivaldybių politikai vis garsiau kelia klausimą: kokia nauda iš Mėlynosios vėliavos programos administratoriaus LŽJ, kuriam kasmet reikia mokėti dešimtis tūkstančių litų? Anot buvusio uostamiesčio mero Rimanto Taraškevičiaus, ne vėliavos spalva ir ne mokami tūkstančiai žaliesiems lemia paplūdimių patrauklumą ir reklamuoja juos Europoje. "Kaip pats juokauju, tas žaliųjų administravimas būdavo toks, kad administruodavo, į kurią pusę Mėlynoji vėliava plevėsuoja", - LŽ sakė jis.

Kad jokios įtakos Mėlynosios vėliavos turėjimas ar praradimas neturi, LŽ patvirtino ir Klaipėdos turizmo ir informacijos centro direktorė Romena Savickienė. "Turistai tikrai nesidomi ir neklausia, yra ar nėra Mėlynoji vėliava. Jiems svarbiausia, kad būtų švaru ir gražu. Manau, geriau tuos pinigus investuoti į paplūdimių infrastruktūrą, o ne už vardą mokėti žaliesiems, kurie apskritai nieko dėl paplūdimių nedaro", - teigė ji.

Skeptiškai dėl Lietuvoje vykdomos Mėlynosios vėliavos programos nusiteikęs ir buvęs Neringos vicemeras, dabartinis šio kurorto tarybos narys Arūnas Burkšas. "Daug keliauju po pasaulį. Patikėkite, tokių baisių Mėlynosios vėliavos paplūdimių esu matęs! Kai programoje dalyvavo tik Neringa, tai buvo tarsi visų Lietuvos paplūdimių pristatymas pasauliui. Bet kai prisidėjo Palanga ir Klaipėda, žalieji, matyt, pajuto pinigų kvapą. Jei rūpi ekologija, kam tokie milžiniški pinigai vienam ar keliems žmonėms?" - LŽ sakė jis.

Palangos tarybos narys Danas Paluckas taip pat tvirtino, kad dešimtys tūkstančių litų, mokami žaliesiems, kas vasarą paleidžiami vėjais.

"Nukabinkime tą vėliavą vienam sezonui ir įsitikinsime, kad žmonių pliažuose tikrai nesumažės. Kam švaistyti lėšas dėl kažkokio prestižo statuso? Už 20 tūkst. litų daug galima padaryti. Pirmiausia papildomų biotualetų pastatyti", - svarstė jis.

Kreipsis į latvius?

Dalis pajūrio politikų - už Mėlynąją vėliavą, bet ir jiems kliūva tai, kur nukeliauja mokami pinigai ir kaip jie panaudojami.

Neringos vicemeras Vigantas Giedraitis LŽ sakė, kad gal vertėtų kreiptis į Latvijos žaliuosius ir koordinavimo paslaugą pirkti iš jų.

"Nemanykite, kad Neringoje lengva ranka kasmet tuos pinigus skiriame, labai dideli ginčai vyksta. Aš už Mėlynąją vėliavą, nes tai - savikontrolės mechanizmas. Bet kyla klausimas, ar žalieji pelnytai ima tuos pinigus, ir ką jie už juos padaro. Informacinės sklaidos apie Mėlynosios vėliavos paplūdimius nevykdo, pliažų netvarko, ima kažkokį mistinį koordinavimo mokestį. Būtų geriau, jei ne tik LŽJ, bet ir kitos organizacijos galėtų konkuruoti dėl administratoriaus vaidmens", - svarstė politikas.

Jam pritarė Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas. Jis neatmetė galimybės bandyti susigrąžinti Mėlynąją vėliavą į uostamiesčio paplūdimius. "Mintis kreiptis į latvių žaliųjų organizaciją verta dėmesio", - tvirtino jis.

Valstybinio turizmo departamento Rinkodaros skyriaus vedėja Lauryna Tarvydienė LŽ teigė, kad Mėlynosios vėliavos paplūdimiai reklamuojami užsienyje ir jie atpažįstami turistams kaip garantuotos kokybės pliažai. "Tai - tarptautinis statusas, ir jis visur patikimas, didžiuojamės, kad turime tris Mėlynosios vėliavos paplūdimius. Tačiau keliu kitą klausimą: ar LŽJ yra kompetentingas ir pajėgus koordinuoti šią prestižinę programą Lietuvoje? Ar mūsų žaliųjų veikla dėl Mėlynosios vėliavos paplūdimių yra efektyvi?" - sakė turizmo specialistė.

Pinigų tema įsiutino

Sužinoti, kur nukeliauja savivaldybių lėšos, LŽJ būstinėje ne taip jau ir paprasta. LŽ kalbintas LŽJ vadovas Rimantas Braziulis apskritai nesuprato, kodėl reikia aiškintis, kam leidžiami pinigai, mokami į LŽJ sąskaitą už galimybę vasarą iškelti Mėlynąją vėliavą.

"20 tūkst. litų mokame FEE ir mokesčių visokių, atlyginimą. Neprivalau jums aiškinti", - pareiškė jis.

Paklaustas, kokią naudą iš žaliųjų gauna savivaldybės, dalyvaujančios Mėlynosios vėliavos programoje, R.Braziulis aiškiai nesugebėjo atsakyti. Paprašytas pakomentuoti, kaip revizuojami paplūdimiai, žaliasis nesusitvardė. "Palangoje traktoriai važinėja? Sakote, šunis pliaže vedžioja? Tai nuvažiuokite dar, gal dramblių pamatysite... Koks jūsų reikalas, kur panaudojami pinigai. Savivaldybės gauna ataskaitas, o jums neprivalau aiškinti", - LŽJ vadas nenorėjo suprasti, kad kalbama apie mokesčių mokėtojų pinigus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"