TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Memelburgo radiniai plūsta į muziejų

2014 10 01 6:00
Bronzinis žiedas. XIV-XV amžius. Deniso Nikitenkos nuotrauka

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) fondų darbuotojai priversti užsakyti šimtus papildomų dėžučių Memelburgo piliavietės kasinėjimų radiniams saugoti. Tyrimai dar nebaigti, o jų jau iškasta daugiau nei prognozuota: per 2100 unikalių artefaktų ir 5 tūkst. ne tokių vertingų.

Muziejaus kolekciją papildys ir gausiausia Rytų Europoje (beveik 500 vienetų) viduramžių žvejybinių kabliukų kolekcija, daug kitų retų eksponatų. Piliavietės archeologinai tyrimai ir dalies radinių restauravimas Klaipėdos miestui atsieis apie 600 tūkst. litų.

Dosnus griovys

Klaipėdos piliavietėje toliau intensyviai dirba Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto archeologų komanda. Jau ištirta apie 5 tūkst. kubinių metrų iškasto grunto maždaug 0,7 hektaro teritorijoje.

Kasinėjimams vadovaujantis dr. Gintautas Zabiela LŽ prisipažino, kad radinių gausa viršijo visus lūkesčius. „Po žvalgomųjų tyrimų prognozavome, jog bus apie 2 tūkst. radinių. Paaiškėjo, kad čia jų gerokai daugiau. Ypač dosnus buvo gynybinis griovys. Vien jame aptikome daugiau kaip 500 unikalių radinių“, - pasakojo G. Zabiela.

Nors rasta daug žūklės artefaktų, beveik nė vieno laivelio liekanų nėra. "Palyginti didžiuliai kabliukai, tinklų pasvarai, žeberklas, bet ne su laivyba tiesiogiai susiję radiniai. Tad galima daryti išvadą, kad prieš užpilant griovį ir suformuojant kurtiną jis buvo uždumblėjęs, užpelkėjęs, net su gynybiniais kuolais“, - sakė archeologas.

Šiukšlių dėžę atstojusio griovio dugne archeologai rado ir žiedų, segių, ginklų, sulūžusių žirklių, ylų, peilių, apyrankių, kabučių, šukų, daugybę gyvulių kaulų bei kaukolių ir kita.

Įspūdingi ginklai

Kasinėjimų vietoje aptikta XIV-XV amžių ginklų dalių: ir kryžiuočių, ir kuršių. Vienoje perkasoje žemė slėpė Vokiečių ordino riteriams labiau būdingų kalavijų dalis, ten pat - kuršių kirvelius.

„Tai, kad kryžiuočių pilyje randame baltiškų ginklų, byloja apie savotišką tų laikų politinę situaciją. Matyt, ne viena karta XIV-XV amžiuje po Kuršo užkariavimo tarnavo ordino riteriams pilyje ir turėjo teisę nešiotis ginklus. O atėjūnai visaip stengėsi pavergti vietinius kuršius - ne tik ginklu ir ugnimi, bet ir papirkinėdami. Kilmingiems kuršiams būdavo dalijamos žemės, suteikiamos įvairios privilegijos, tad jie jau priklausė ordino žmonių būriui“, - aiškino dr. G. Zabiela.

Vieni įspūdingiausių rastų ginklų - XIV-XV amžiuje naudota alebarda ir, spėjama, sekira. Tiesa, abu ginklai modifikuoti.

Aptiktas ir ietigalis. Tarp daugiau kaip 100 iškastų buitinių peilių yra kovinių, ilgaašmenių. Vien ordino naudotų arbaletų strėlgalių - per 100, kai kurie jų siekia net XIII amžių, Klaipėdos miesto kūrimosi ištakas.

Vienuoliai ir moterys

Ne ką mažiau intriguoja ir rasti papuošalai. Daugiausia diskusijų verda dėl baltiškos kilmės segių ir moteriškų papuošalų.

„Kryžiuočiai buvo vienuoliai, jie negalėjo turėti reikalų, juolab intymių, su moterimis. Kaip viduramžiais piliavietėje atsidūrė moteriškos segės, kabučiai, žiedai? Daug jų - ne baltiški. Manome, kad šie turbūt sulūžę ar dėl kitokių priežasčių išmesti, pamesti papuošalai į pilies griovį pateko iš priešpilio gyvenvietės. Pačioje pilyje kartu su ordino vienuoliais moterys tikrai negalėjo gyventi ar dažnai ten lankytis“, - dalijosi mintimis dr. G. Zabiela.

Radiniai atskleidžia ir tai, kad priešpilyje gyveno arba amatais vertėsi ir patys kuršiai. Mat aptinkama nemažai ne tik baltiškų XIII-XV amžiaus papuošalų, bet ir jų ruošinių, taip pat baltiškų vaikiškų apyrankių.

Turtinga ekspozicija

Memelburgo piliavietės radiniai ir džiugina, ir kelia susirūpinimą MLIM darbuotojams. Muziejininkai priversti sukti galvas, kaip juos tinkamai saugoti, restauruoti, vėliau - eksponuoti.

„Vien papildomų popierinių dėžučių radiniams laikyti reikia užsakyti už 1000 litų. Dabar jie po truputį valomi, konservuojami, aprašomi, fotografuojami, informacija keliama į duomenų bazę. Gal jau kitąmet, per Klaipėdos miesto įkūrimo minėjimą, dalį sutvarkytų radinių eksponuosime muziejuje. 2016 metais turėtų prasidėti šiaurinės kurtinos archeologiniai tyrimai. Juos baigus toje vietoje po supiltu žemių pylimu bus įrengtos naujos patalpos, aišku, jei pavyks gauti lėšų“, - LŽ dėstė MLIM direktorius dr. Jonas Genys.

Jis užsiminė, kad po kurtina ketinama įkurti mažesnį XVII amžiaus senamiesčio modelį. „Ten pat būtų įrengta ilgalaikė šiais metais aptiktų radinių ekspozicija. Tačiau dar laukia ilgas kelias, nes visus radinius reikia deramai konservuoti. Kitaip po kelių dešimčių metų teliks krūvos trupinių“, – kalbėjo muziejaus vadovas.

Baigus Memelburgo rytinės kurtinos archeologinius tyrimus toje vietoje bus įrengtos naujos muziejaus patalpos, o jose - Antrojo pasaulinio karo ekspozicijos, konferencijų salė, kavinė. Darbus atlieka UAB „Pamario restauratorius“. Bendrovė kas mėnesį premijuoja darbuotojus už vertingiausius radinius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"