Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Meras nemato galimybių atstatyti stadioną

 
2016 11 04 16:30
Žalgirio stadionas
Žalgirio stadionas Rasos Pakalkienės (LŽ) nuotrauka

Futbolo sirgaliai reikalauja Vilniaus valdžios atsispirti investuotojų interesams ir įpareigoti juos atstatyti „Žalgirio“ stadioną Vilniuje. Meras Remigijus Šimašius sako suprantantis sirgalių susirūpinimą, bet vietą stadionui mato kitur, o čia norėtų parko ar kitos viešos erdvės.

Per pusšimtis futbolo sirgalių penktadienį prie Vilniaus savivaldybės surengė piketą bei įteikė merui peticiją – ja reikalaujama išsaugoti šiuo metu koreguojamame miesto bendrajame plane esančią nuostatą, jog plėtojamame sklype Rinktinės gatvėje, kur anksčiau buvo „Žalginio“ stadionas, turėtų būti statomas naujas stadionas. Šią teritoriją yra įsigijusi nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „Hanner“, dalį jų ji jau nugriovė ir ketina čia statyti viešbutį, gyvenamuosius bei komercinius pastatus.

Galutinis siekis – atstatyti stadioną

„Mūsų akcija šiandien yra taiki ir mes kviečiame savivaldybę atsispirti bet kokiems interesams ir objektyviai įvertinti situaciją (...). Mūsų aštuoni žmonės šią vasarą protestavo prieš stadiono griovimą. Dauguma mūsų draugų jau buvo praradę viltį, nėjo ir tik naujausia informacija grąžino tą viltį, kad vienokiu ar kitokiu būdu Vilniaus „Žalgirio“ stadionas gali būti“, – žurnalistams sakė akcijos iniciatorius Marius Ramanauskas.

Jis pabrėžė, kad sprendimai stadioną parduoti privatiems investuotojams buvo priimti per pastarąjį dešimtmetį valdant keliems merams, galutinai stadioną griauti nuspręsta, dar miestą valdant konservatoriui Viliui Navickui, o iš detaliojo plano stadionas išbrauktas prie mero Artūro Zuoko.

„Stadionas griaunamas teisėtai – tiesiog toje vietoje turėtų atsirasti naujas stadionas“, – sako M.Ramanauskas.

Protesto iniciatorius nurodo, kad stadionas turėtų būti dengtas, galbūt tinkamas ir kitoms sporto šakoms, bet nesiektų nacionalinio stadiono statuso.

Akcijoje dalyvavęs televizijos žaidimų vedėjas Paulius Ambrazevičius sako, kad futbolo sirgaliams ši vieta yra „Lietuvos futbolo namai ir lopšys“, kur dar sovietmečiu tiek „Žalgirio“ klubas, tiek ir vėliau Lietuvos futbolo rinktinė pasiekė svarbiausių pergalių.

„Viltis miršta paskutinė. Bet šio reikalo imasi ta pati kompanija, kuri „Žalgirio“ komandą atkūrė nuo bankrutavusio klubo tik su istorija iki Lietuvos čempionų (...). Mes nereikalaujame kažko nerealaus. Jei Vilniaus taryba tiesiog laikysis to, kas jau nuspręsta, jei laikysis savo sprendimo, viskas bus gerai“, – BNS sakė P.Ambrazevičius.

R.Šimašius mato ne stadioną, o parką

Su protestuotojais susitikęs meras Remigijus Šimašius sako, kad šiuo metu teisininkai dar aiškinasi painiavą, kai teritorijos detaliajame plane stadionas nėra numatytas, nors bendrajame plane apie jį užsimenama. Anot jo, bus pasitelkiamos ir Aplinkos ministerijos institucijos, ir nepriklausomi teisininkai, aiškinantis, kiek savivaldybė dar turi galimybių turėti viešą erdvę, dėl to deramasi ir su „Hanner“.

Bendrovė laikosi pozicijos, kad pastatus įsigijo jau be reikalavimo išsaugoti stadioną. Teisininkų išvadų tikimasi per porą mėnesių, tuo metu sprendimai, ar stadionas liks miesto planavimo dokumentuose, bus priimti iki 2017-ųjų pabaigos.

„Pagal dabartinę situaciją, abejoju, ar toje vietoje yra geriausia vieta Vilniuje stadionui. Turint omenyje ir treniruočių aikštes, reikalingas aukšto lygio rungtynėms, ten nelabai viskas išsitenka. Kaip vienas stadionas, vieną aikštė futbolui, vieta, aišku, būtų gal ir nebloga“, – žurnalistams sakė miesto meras.

Jo nuomone, šioje vietoje turėtų atsirasti vieša erdvė miestiečiams.

„Tai neturėtų būti namais užstatyta vieta, turėtų būti aikštė ar parkas, ar kita vieta. Kol kas ne“, – sako R.Šimašius, atsakydamas į repliką, kad tai jau žada padaryti ir patys“Hanner“ atstovai.

R.Šimašius sakė, kad šiuo metu visos pastangos dedamos dėl nacionalinio stadiono Ozo gatvėje, šalia „Akropolio“ statybos. Jis tiki, kad nepaisant potencialių investuotojų kritikos dėl konkurso sąlygų, jis įvyks ir stadionas atsiras.

„Stadionas Vilniuje bus – tą neabejotinai galime pasakyti“, – žurnalistams teigė Vilniaus vadovas.

Aistruoliai: nacionalinis stadionas gali atsirasti ir Kaune

Kadenciją baigianti Vyriausybė yra patvirtinusi planus, jog Šeškinėje turėtų atsirasti nacionalinis stadionas – šiuo metu vyksta investuotojų paieškos. M.Ramanauskas neatmeta, kad pasikeitus valdžiai,gali keistis ir planai. Būtent todėl jis sako, kad siekis atkurti „Žalgirio“ stadioną nesusijęs su nacionaliniu stadionu.

„Nacionalinis stadionas gali stovėti nebūtinai Vilniuje, jis gali stovėti Kėdainiuose, jis gali stovėti Klaipėdoje, jis gal būti statomas bet kur. Pasvarstykime teorinę galimybę: jei šiuo metu naujoji valdžia, pavyzdžiui, nuspręstų Vyriausybės nutarimu patvirtinti tą vietą Kauno Dariaus ir Girėno stadione, Vilnius lieka be stadiono. Liekame vienintelė sostinė be stadiono“, – pabrėžė jis.

Iniciatyva – surinkti 10 mln. eurų

M.Ramanauskas kartojo, kad siekdami atstatyti stadioną, sirgaliai neginčija „Hanner“ teisėtų siekių statyti sklype viešbutį ar kitus statinius. Jis taip pat teigia, kad lenkų pavyzdys rodo, jog galima pastatyti tarptautinėms rungtynėms tinkamą stadioną, kainuojanti iki 10 mln. eurų. Būtent tiek, M.Ramanausko įsivaizdavimu, būtų galima surinkti per sutelktinio finansavimo iniciatyvą, prie kurio prisidėtų ir vietiniai, ir užsienio futbolo sirgaliai. Tačiau tam reikėtų „Hanner“ ir savivaldybės susitarimo, taip pat Futbolo federacijos, FIBA pagalbos.

„Mes ketiname surinkti bent 10 mln. eurų. Tai būtų pirmasis unikalus atvejis pasaulyje, tai būtų galimybė pritraukti tuos akcininkus stadiono, kad jie atvažiuotų kaip turistai į Vilnių (...). Bet kuriam anglui, kuris ruošiasi atvažiuoti į Vilnių žiūrėti rungtynes – jų gali atvažiuoti 10 tūkst., bet mes jų neturime kur priimti – pažadėtumėme po bokalą alaus ar lietuviškos giros. Tai yra puikus dalykas, už 10 eurų“, – pavyzdį pateikė akcijos iniciatorius M. Ramanauskas.

Pasak jo, sirgaliai kol kas nekalbėjo su „Hanner“ atstovais, tačiau jau kitą savaitę ketina nusiųsti investicinį projektą.

Buvusio „ Žalgirio“ stadiono teritorijoje „Hanner“ yra pradėjusi viešbučio statybas ir suplanavusi biurų pastatą, o gretimame sklype plėtoja daugiabučių projektą „Pilies apartamentai“. Įmonė skelbė, kad teritorijoje turėtų iškilti komercinės, visuomeninės bei gyvenamosios paskirties kvartalas. Iš viso ketinama investuoti iki 200 mln. eurų.

Vilniaus savivaldybė su Kūno kultūros ir sporto departamentu dar rugsėjį paskelbė 73 mln eurų (be PVM) preliminarios vertės Nacionalinio stadiono koncesininko konkursą, jis pratęstas iki sausio pabaigos.

Stadioną planuojama statyti teritorijoje šalia Vilniaus prekybos centro „Akropolis“, kur stadiono statybos buvo pradėtos dar 1987 metais. 1993-iaisiais buvo užkonservuoti jau pastatyti stadiono pamatai bei laikančiosios konstrukcijos, o 2008 metais į objektą investavus dar 33,6 mln. eurų, statybos darbai nutrūko dėl finansavimo trūkumo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"