TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Merijose "gyventi" kol kas naudinga

2012 12 03 6:00
E.Plikaitienė pasiūlė, kad deklaruoti gyvenamąja vietą savivaldybėse būtų leidžiama tik trumpam ir sumokėjus mokestį./Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

Sparčiai gausėja žmonių, savo gyvenamąja vieta deklaruojančių ne konkretų namą ar butą, bet kurios nors savivaldybės administraciją.

Vyresnio amžiaus gyventojai dar prisimena sovietmečio dainą, kurioje teigta, "mano adresas - ne namas ir ne gatvė, mano adresas - Sovietų Sąjunga". Ją perfrazuodami dabar galėtų niūniuoti šimtai ar net tūkstančiai Lietuvos miestų gyventojų, prisiregistravusių savivaldybėse.

Teisę savivaldybės administraciją deklaruoti kaip savo gyvenamąją vietą žmonėms suteikia Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklės. Ši išlyga daugiausia skirta tiems remtiniems asmenims, kuriems reikalinga socialinė pagalba, neturintiems savo būsto.

Tačiau pastaruoju metu šiomis išlygomis suskubo naudotis ir žmonės, siekiantys išvengti vietinių rinkliavų ir kai kurių mokesčių. Savivaldybių valdininkai, matydami grėsmingas tendencijas, jau prakalbo apie būtinybę griežtinti įstatymus.

Siekia išgyventi

Vienas iš savivaldybės "gyventojų" - marijampolietis Remigijus L. (vardas pakeistas pašnekovo prašymu - aut. past.). Jis LŽ pasakojo nutaręs gyventi atskirai nuo tėvų, mat ketina kurti šeimą. Jaunas vyras paprašė tėvų jį išregistruoti iš erdvaus keturių kambarių buto. "Pats padaryti to negalėjau, nes tokiu atveju privalėjau deklaruoti kitą gyvenamąją vietą. Tačiau nuomojamame bute, kuriame gyvename su drauge, šeimininkai mūsų priregistruoti nenori. Tad teko imtis gudrybės", - prisipažino trisdešimties neturintis vyras.

Pasak marijampoliečio, kai tėvai jį išregistravo iš savo namų, jiems sumažėjo mokesčių našta, mat nebereikia mokėti už sūnų, o jie patys dabar gali gauti kompensacijas už šildymą bei karštą vandenį. Jaunas vyras neslėpė, kad ir jiedu su gyvenimo drauge gali tikėtis išmokų, nes ji niekur nedirba.

Sparčiai daugėja

Vien Marijampolės savivaldybės administraciją kaip savo gyvenamąją vietą šiuo metu yra deklaravę 382 gyventojai. Pernai jų buvo tik apie 250. "Tėvai išregistruoja iš savo namų suaugusius vaikus, kad galėtų mokėti mažesnes vietines rinkliavas už šiukšles. Po to išregistruoti jų vaikai kreipiasi į mus prašydami juos priregistruoti prie savivaldybės, nes neturi jiems priklausančio gyvenamojo būsto. Jie pateikia ir pažymas iš Registrų centro. Mes juos registruojame, nes tai privalome daryti", - LŽ atskleidė Narto seniūnė Dalė Sabaliauskienė. Pasak jos, šiais metais, kaip niekad anksčiau, savo gyvenamąją vietą deklaruoti Marijampolės savivaldybėje panoro ir itin daug ką tik iš užsienio grįžusių marijampoliečių. Seniūnė neslėpė įtarimų, kad galbūt ne visi jie iš tikrųjų buvo išvykę iš Lietuvos. Kiti galėjo grįžti tik trumpam - deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje jie įgijo teisę prašyti socialinių pašalpų, o jas gavę vėl išvyko.

Pribrendo permainos

Marijampolės savivaldybės Mokolų seniūnė Eglė Plikaitienė LŽ sakė, kad būtina imtis priemonių, nes tokia situacija ilgiau tęstis negali. "Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijai jau siūliau imtis iniciatyvos, kad būtų inicijuojami teisės aktų pakeitimai. Ir savo siūlymą pateikiau - žmonės savivaldybių administracijas deklaruoti kaip savo gyvenamąją vietą galėtų laikinai. Pavyzdžiui, trims mėnesiams", - LŽ sakė E.Plikaitienė. Anot jos, tokia asmenų registracija dar galėtų būti ir mokama.

Tai, kad jau pribrendo būtinybė griežtinti įstatymus, kad ne visi panorėję galėtų deklaruoti savo gyvenamąją vietą savivaldybėje ir nurodyti jos administracijos adresą, kaip savo gyvenamosios vietos, LŽ pabrėžė ir Marijampolės savivaldybės administracijos Teisės departamento direktorė Violeta Švetkauskienė.

Valdininkė sakė, kad merijoms problemų kelia ne tik siekiantieji socialinių išmokų ar vengiantieji mokėti vietines rinkliavas. Savivaldybių darbuotojai nežino, kaip atsikratyti šūsnimis į merijas nešamų įvairių laiškų priregistruotiesiems. "Daugiausia atnešama įvairių šaukimų į teismus, teismų sprendimų. Neša tuos laiškus, tarsi mes turėtume galimybių šiuos žmones rasti", - piktinosi V.Švetkauskienė.

Siūlys griežtinti įstatymus

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas, Tauragės rajono savivaldybės Mažonų seniūnas Jonas Samoška LŽ sakė, kad prie merijų besiregistruojančiųjų daugėja beveik visuose miestuose, o kaimo vietovėse tokių yra nedaug. "Kol kas nieko pakeisti negalime, mat privalome laikytis įstatymų. Besikreipiantieji dėl priregistravimo tai, be abejo, žino. Tad akivaizdu, kad padėtį galima pakeisti tik koreguojant teisės aktus. Dabar kaip tik renkame iš seniūnų siūlymus, kaip ir ką reikėtų keisti, kad nebūtų tokio piktnaudžiavimo", - kalbėjo J.Samoška. Pasak jo, jau parengti ir siūlymų projektai, jie pateikti seniūnų atstovams apskrityse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"