TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Miestams gresia uodų antplūdžiai

2016 05 20 6:00
Renovuojant daugiabučius sunaikinamos uodus miestuose gaudančių juodųjų čiurlių perimvietės. Deniso Nikitenkos nuotrauka

Lietuvos ornitologai perspėja: renovuojant daugiabučius namus sunaikinamos juodųjų čiurlių perimvietės, o alternatyvių nesukuriama. Todėl miestuose neabejotinai padaugės uodų.

„Užlopomos visos angos ir į savo buvusius namus grįžę čiurliai nebeturi kur perėti. Jei taip bus ir toliau, greitai Lietuvoje labai sumažės šių dangaus skrajūnų. O juk vienas toks paukštis per parą sulesa apie 5 tūkst. vabzdžių. Sumažėjus čiurlių miestus užplūs uodai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) narys Marius Karlonas.

Daugiabučių namų modernizavimo programą kuruojančios Aplinkos ministerijos (AM) valdininkai teigia, jog naujais čiurlių būstais turi pasirūpinti patys gyventojai, nes skirti lėšų inkilams įrengti neleidžia teisės aktai.

Sunaikina perimvietes

Miestų gyventojai jau nuo gegužės pradžios pakėlę akis į dangų gali išvysti į kregždes panašius, tik didesnius tamsius paukščius. Šie sparnuočiai skraido padangėje didžiuliu greičiu ir skleidžia tik jiems būdingą garsą. Tai – juodieji čiurliai.

Natūralioje aplinkoje tie paukščiai peri uolėtose vietovėse, todėl daugiabučiais nusagstyti miestai jiems jau seniai tapo naujaisiais namais. „Dabar iš Pietų Afrikos grįžę čiurliai blaškosi, nes dažnai neberanda savo senųjų perėjimo vietų. Lietuvoje įsibėgėjusi daugiabučių namų renovacija, o vykstant statybų darbams pirmiausia sunaikinamos čiurlių lizdavietės: užsandarinamos ventiliacijos angos, pastogių, palangių ir kiti plyšiai, kuriuose čiurliai paprastai noriai peri. Neretai per renovaciją nukenčia ir čiurlių dėtys ar palikuonys, o kartais užmūrijami ir gyvi perintys suaugę sparnuočiai“, – pasakojo gamtininkas M. Karlonas.

Čiurlys /Viliaus Paškevičiaus nuotrauka

Todėl šiemet LOD metų paukščiu paskelbė būtent juodąjį čiurlį, kad atkreiptų visuomenės ir valstybės institucijų dėmesį į šiems skrajūnams grėsmingą situaciją. „Žmonės kartais stebisi, kodėl miestuose nematyti uodų arba jų mažiau negu kaime. Nėra ko stebėtis, nes dvisparnius išgaudo čiurliai, kregždės. Atėmus iš paukščių namus, jie nebegrįš į perimvietes ir situacija miestuose pasikeis. Dėl to jau dabar siūlome spręsti šią problemą“, – kalbėjo M. Karlonas.

Ornitologo nuomone, namą renovuojantys statybininkai prie stogo galėtų palikti specialias angas čiurliams perėti, o jei tai neįmanoma, inkilais turėtų pasirūpinti patys gyventojai. „Čiurliams tinka ir varnėnų inkilai. Geriausia būtų sukalti pailgą dėžę su 5–7 angomis ir pritvirtinti ją prie namo sienos. Čiurliai peri ne tik devynaukščiuose, dvylikaaukščiuose, bet ir penkiaaukščiuose namuose, todėl toks modelis galėtų būti taikomas visiems daugiabučiams. Beje, lenkai, vokiečiai šią problemą sprendžia seniai – įrengia lizdavietes pastogėse“, – informavo jis.

Pasimokykime iš šveicarų

Daugiabučių namų modernizavimo programą kuruojančios AM Statybos ir būsto departamento direktorė Elvyra Radavičienė LŽ teigė žinanti apie situaciją dėl čiurlių populiacijos mažėjimo. „Tačiau renovuodami namus Europos Sąjungos lėšomis, negalime jų skirti paukščių perėjimo vietoms įrengti, nes pinigai turi būti naudojami tik energijai taupyti. Tad čiurliais, kad jie neišnyktų, turėtų pasirūpinti patys gyventojai“, – dėstė ji. Valdininkė pasidžiaugė, jog šie metai Lietuvoje pagal renovuojamų daugiabučių skaičių – rekordiniai. Pernai iš viso buvo renovuoti 574 namai, o šiemet jau dabar atnaujinama 800 objektų.

AM Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Selemonas Paltanavičius sakė, kad namo renovacija visada yra subtilus dalykas, nes liečia ne vieną šeimą, kuri investuoja savo pinigus. „Todėl ne visi sutiks pasirūpinti čiurlių perimviečių įrengimu. Buvo atvejis Kaune, kai atnaujinamo daugiabučio gyventojai patys paskambino ir paklausė, ką daryti, kad jų name toliau perėtų čiurliai? Statybininkai pastogėje įrengė keraminius vamzdžius su nišomis lizdavietėms. Tačiau būta ir priešingų atvejų – kai kurie žmonės savo name niekuo gyvu nebenorėjo nei kregždžių, nei čiurlių“, – prisiminė gamtininkas.

Jis taip pat minėjo, kad panašų periodą dėl renovacijos pasekmių išgyveno tokios modernios valstybės kaip Šveicarija, Vokietija, Austrija. „Tose šalyse labai kruopščiai modernizuoti daugiabučiai, užlopyta kiekviena angelė. Tačiau po kurio laiko žmonės pastebėjo, kad iš miestų dingo kregždės, čiurliai. Tuomet bendruomenės pačios ėmė pirkti ir kabinti specialias keramines lizdavietes šiems paukščiams perėti. Tikrai sveikintume ir mūsų gyventojų tokias iniciatyvas kabinti keraminius inkilus“, – tvirtino S. Paltanavičius.

Juodieji čiurliai dažniausiai peri įvairaus dydžio miestuose, priemiesčiuose ir gyvenvietėse, kiek rečiau – nuo gyvenviečių nutolusiose atvirose miškingų ar pelkėtų vietovių atvirose erdvėse. Paprastai laikosi būreliais, pavienių porų sutinkama nedažnai. Viename pastate gali perėti keliasdešimt ar net keli šimtai juodųjų čiurlių porų. Menkus lizdus jie suka mūrinių, gelžbetoninių namų ar kitų pastatų pastogių plyšiuose, ventiliacijos angose, įvairiose nišose, taip pat įsikuria varnėnams skirtuose inkiluose (dažniausiai šiems jau išvedus jauniklius), rečiau – aukštų medžių drevėse, uoksuose. Lizdo vietą pasirenka taip, kad iš jos galėtų kristi vertikaliai žemyn.

Tai vieninteliai Lietuvoje paukščiai, kurie niekada netupia ant žemės, nes dėl ilgų sparnų ir trumpučių kojų nebesugeba nuo jos pakilti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"