TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Milijoną investavus palikta likimo valiai

2013 05 25 8:01
Prieš dešimtmetį į restauruotą sinagogą tikėtasi perkelti Kalvarijos meno mokyklą. Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

Pusė milijono litų iš mokesčių mokėtojų kišenės ir dar tiek pat iš privataus fondo prieš 10 metų išleista restauruojant vieną iš trijų Kalvarijos žydų sinagogų komplekso pastatų. Tačiau ir po milijoninės investicijos pastatas stovi nenaudojamas, o greta esanti barokinė sinagoga toliau griūva.

Kalvarijos sinagogų kompleksas - dvi XVIII-XIX amžiaus sinagogos bei tarp jų įsikūrusi to laikotarpio Talmudo mokykla - įtrauktas į valstybės saugomų vertybių sąrašus. 2002-2003 metais, gavus lėšų iš Kultūros paveldo departamento (494 tūkst. litų) bei Vokietijoje veikiančio Ebelinos ir Gerdo Bucerijų žydų kultūros paminklų išsaugojimo fondo (490 tūkst. litų), restauruota mažiausiai nuniokota eklektikos stiliaus sinagoga, iš vienos pusės buvo aptverta teritorija, pasirengta labiausiai apgriuvusios barokinės sinagogos tvarkymo darbams. Tačiau lėšos buvo išsemtos, ir tie darbai liko nepradėti. Šiuo metu jau nėra dalies vartų, todėl į teritoriją gali patekti kas tik nori. Ilgapirščiams nulupinėjus atstatytos sinagogos durų rankenas, durys buvo apmuštos polietileno plėvele.

Kultūros paveldo departamento (KPD) Marijampolės teritorinio padalinio vadovas Algis Milius LŽ patikino, kad sinagogų komplekso likimas jam tapo tikru galvos skausmu. "Ne kartą Lietuvos žydų bendruomenei (LŽB) siuntėme priminimus, reikalaudami nors kiek sutvarkyti griūvantį pastatą. Bendruomenės vadovą baudėme administracinėmis baudomis už pastatų nepriežiūrą. Tačiau niekas negelbėjo", - aiškino A.Milius.

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, pripažindama, kad Kalvarijos žydų sinagogų kompleksas turėtų būti geriau prižiūrėtas, tuoj pat LŽ patikino, esą kiek leidžia finansinės galimybės, teritorija prižiūrima - kertami ant pastatų pradedantys augti medeliai ir teritorijoje vis atželiantys krūmai, pjaunama žolė. Ir tai esą kasmet

kainuoja apie 20 tūkst. litų, bet pinigų didesniam remontui bendruomenė neturi. Tuo tarpu restauruotai sinagogai įrengti ir pritaikyti kultūriniams poreikiams, taip pat barokinės sinagogos avariniam remontui ir rabino namui restauruoti reikėtų mažiausiai 6 mln. litų. Anot LŽB pirmininkės, todėl siekta, kad pastatus 99 metams perimtų vietos bendruomenė arba savivaldybė ir juose kurtų mokyklas, muziejus ar kitokias įstaigas. Dėl to esą pradėti pokalbiai su Kalvarijos savivaldybe, tačiau susitarti nepavyko.

"Visų šalies sinagogų būklė tokia pat, jos ne tik apleistos, bet ir nėra jų "turinio". Net jei pastatai ir būtų suremontuoti, jie liktų tušti. Ir Kalvarijos sinagogų kompleksas negalėtų veikti, nes Kalvarijoje bei aplinkinėse vietovėse nėra nė vieno mūsų religiją išpažįstančio gyventojo", - LŽ pabrėžė F.Kukliansky.

Kalvarijos savivaldybės meras Valdas Aleknavičius LŽ teigė apgailestaujantis, kad per porą metų, kai jis eina šias pareigas, LŽB su juo nesusisiekė, nekalbėjo apie Kalvarijos žydų sinagogų komplekso perleidimą savivaldybei. "Tik per tarpininkus - KPD darbuotojus Marijampolės apskrityje - buvo išreikštas leidimas, kad galime tuos pastatus remontuoti. Tačiau konkretesnio pokalbio nebuvo", - tvirtino jis. Anot mero, galima būtų rengti investicinius projektus pastatams restauruoti, jei būtų žinomos pastatų savininko - LŽB - keliamos sąlygos. V.Aleknavičiaus teigimu, prieš dešimtmetį į restauruotą sinagogą tikėtasi perkelti Kalvarijos meno mokyklą. Tačiau mokykla jau turi kitas, neseniai renovuotas patalpas.

KPD direktorė Diana Varnaitė LŽ patikino, kad sinagogomis bus pasirūpinta. Mat Lietuvoje išlikę tik trys panašūs sinagogų kompleksai, o Kalvarijoje jos labiausiai apleistos. D.Varnaitės teigimu, Vyriausybėje šiuo metu turėtų būti svarstomi 2014-2020 metų Europos Sąjungos paramos prioritetai. "Tikimės, kad tarp jų bus ir kultūros paveldas", - tvirtino KPD direktorė. D.Varnaitė pažymėjo, kad keletą tūkstančių garbaus amžiaus narių turinti LŽB tikrai finansiškai nepajėgi sutvarkyti didžiulio žydų kultūros palikimo. Todėl jau birželio pradžioje Kėdainiuose KPD rengia pasitarimą su savivaldybių, kurių teritorijoje yra išlikusių žydų kulto pastatų, ir bendruomenių atstovais bei LŽB. Tada bus sprendžiama, kaip galima būtų panaudoti išlikusias šimtametes žydų sinagogas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"