TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Milijonai eurų – darželių tvoroms

2016 06 23 6:00
Nuo 2018-ųjų lapkričio 1 dienos statinio, kuriame vykdoma ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programa, sklypas turi būti aptvertas ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio tvora. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Per artimiausius dvejus metus šalies savivaldybės turės skirti ne vieną dešimtį milijonų eurų, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos atitiktų šių metų pradžioje pakeistas higienos normas. Didžiausią susirūpinimą lėšų stokojančioms merijoms kelia tvorų reikalavimai.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdyba nutarė kreiptis į Vyriausybę ir prašyti peržiūrėti sausio 26 dieną tuometės sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės patvirtintus naujus higienos normų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų reikalavimus. Juose numatyta, kad nuo 2018-ųjų lapkričio 1 dienos statinio, kuriame vykdoma ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programa, sklypas arba jo dalis, kurioje įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio tvora.

Savivaldybės teigia esančios finansiškai nepajėgios per dvejus metus įgyvendinti šio reikalavimo. Mat dėl jo beveik visuose miestuose ir rajonuose tektų pakeisti bent pusę darželius ir mokyklas juosiančių tvorų.

Biudžete lėšų nenumatyta

Panevėžio savivaldybės specialistai jau įvertino visus mieste esančius vaikų darželius ir suskaičiavo, kad reikės pakeisti ar remontuoti beveik dviejų trečdalių įstaigų tvoras. Kaip „Lietuvos žinioms“ teigė Panevėžio miesto merijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Zita Satkauskienė, šiuo metu retas darželis, o juo labiau priešmokyklinio ugdymo mokykla, yra aptverti tokio aukščio tvora, kokios reikalauja naujos higienos normos. Tad 18 įstaigų tvoros turi būti būtinai pakeistos, kitų tvoras galbūt teks kiek paaukštinti, nes iki normatyvo trūksta 10 ar 20 centimetrų, ar pakeisti reikės tik dalį tvorų, nes kita dalis atitinka higienos normos reikalavimus.

„Dar svarstome įvairius būdus ir variantus, kaip būtų galima įvykdyti reikalavimus, patiriant kuo mažiau išlaidų ir kuo greičiau. Laiko tam skirta labai mažai“, – pažymėjo Z. Satkauskienė. Ji tikino, kad renovuojamų ar rekonstruojamų mokyklų, darželių tvoros be jokių diskusijų bus perstatomos, jas paaukštinant.

Iš viso reikės pertvarkyti 30 įstaigų tvoras. Šiemet Panevėžio miesto savivaldybės biudžete pinigų tam nenumatyta. Kai jis buvo svarstomas ir tvirtinamas, apie tai, jog reikės lėšų ugdymo įstaigų tvoroms, nekalbėta. Todėl visi darbai nusikels į 2017–2018 metus.

Pirminiais skaičiavimais, naujos tvoros iš miesto kišenės gali pareikalauti iki 300 tūkst. eurų.

Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad tai nemenka suma savivaldybės biudžetui ir ją sukrapštyti nėra taip paprasta. „Gal tai pernelyg radikalus sprendimas reikalauti tokių aukštų tvorų vietoj dabartinių žemesnių. Įstaigas statant tvoros buvo įrengtos pagal tuo metu galiojusius reikalavimus. Dabar tas geras tvoras reikia versti ir statyti naujas, tarsi nebūtų kur dėti pinigų“, – kalbėjo jis.

Jau tveria

Šiauliuose taip pat reikia pakeisti daugelio darželių tvoras. Šiaulių miesto merijos Švietimo skyriaus Veiklos analizės ir neformaliojo ugdymo poskyrio vedėja Asta Lesauskienė „Lietuvos žinioms“ pasakojo, jog šiauliečiai, net nelaukdami higienos normų pakeitimo, numatė, kad aplink visus darželius turėtų būti pastatytos ne žemesnės nei 1,5 metro aukščio tvoros.

„Pavyzdį paėmėme iš Jonavos, kur tvoros pertvarkytos. Todėl esame numatę per dvejus metus visas žemesnes tvoras pakeisti. Lėšų tam numatyta ir šiemet“, – tvirtino A. Lesauskienė. Anot jos, tvoros – tiesiog būtinybė, nes į darželių teritoriją per žemesnes tvoras pašaliniams lengviau patekti, todėl ten neįmanoma palaikyti reikiamos tvarkos. Šiemet 202 tūkst. eurų tvoroms skirti 18 darželių ir darbai jau vyksta. Kitiems lėšų bus atseikėta kitąmet.

17 priešmokyklinio ugdymo grupių veikia Šiaulių mokyklose. Pagal higienos normų reikalavimus ir jų teritorijos turėtų būti aptvertos 1,5 metro aukščio tvoromis. Tačiau, kaip pripažino A. Lesauskienės, reta kuri mokykla šiuo metu yra aptverta. Kiek kainuos jų tvoros, kol kas net neskaičiuota.

Siūlo nusileisti ant žemės

LSA iš daugelio savivaldybių surinko duomenis, kiek joms gali kainuoti minėtas reikalavimas dėl tvorų. Duomenis pateikus 46 savivaldybėms iš 60, matyti, kad reikės bent 9 mln. eurų. Ukmergės rajono savivaldybei reikėtų per 1 mln. eurų, Marijampolės – per 2 mln. eurų.

„Kai kurios savivaldybės, mums teikusios duomenis, nebuvo skaičiavusios, kiek joms reikės lėšų naujoms tvoroms, kitos iš viso duomenų nepateikė. Tarp jų ir Vilniaus savivaldybė, kurioje yra ketvirtadalis visų šalies ugdymo įstaigų ir situacija laikantis higienos normų yra bene sudėtingiausia“, – sakė LSA patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus. Tad visos šalies mastu naujoms tvoroms iš viso reikėtų apie 18–20 mln. eurų.

Anot LSA atstovo, savivaldybės tiek lėšų skirti neišgali. „Valstybės institucijos, priėmusios sprendimus, kuriems įgyvendinti reikia lėšų, pagal Biudžeto sandaros bei Vietos savivaldos įstatymų nuostatas, Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodiką turi numatyti ir pakankamai pinigų“, – tvirtino J. Mickus.

Todėl LSA valdyba kreipėsi į šalies Vyriausybę, prašydama, kad arba higienos normų reikalavimai būtų koreguojamas ir paliekama, kad 1,5 metro aukščio tvoros turėtų būti tveriamos tik prie naujai statomų ar rekonstruojamų ugdymo įstaigų, arba būtų skirta lėšų iš valstybės biudžeto naujoms tvoroms tverti.

Čiupt už vadžių – vėl iš pradžių

Šių metų pradžioje tuometė sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė pakeisti nuo 2010 metų galiojančią higienos normą ryžosi, kai pernai Seime nebuvo pritarta grupės parlamentarų siūlymui visų ugdymo įstaigų teritorijų aptvėrimą įtvirtinti Švietimo įstatyme. Šį siūlymą buvo palaiminęs ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas.

Jo pirmininkė Dangutė Mikutienė tuomet tikino, kad sprendimus turėtų lemti ne pinigai, bet rūpinimasis vaikų saugumu. Šį kartą reikalavimą, kad darželius ar priešmokyklinį ugdymą teikiančias mokyklas juostų ne žemesnės nei 1,5 metro aukščio tvoros, inicijavo apskričių visuomenės sveikatos centrai.

Kaip „Lietuvos žinioms“ teigė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjas Raimondas Vaidginas, aukštesnės tvoros reikalingos užtikrinti vaikų saugumą.

„Kad tvora tinkamai atliktų apsauginę funkciją – sukurtų fizinį barjerą, sudarytų kliūtį vaikams staiga išbėgti į gatvę, ji turi būti tam tikro aukščio, kuris turi būti didesnis nei vaiko ūgis. Tad 1,5 metro aukštis pasirinktas atsižvelgiant būtent į šiuos aspektus. Be to, aukštesnė tvora apriboja galimybę į įstaigos teritoriją patekti pašaliniams asmenims bei gyvūnams“, – aiškino jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"