Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Minaičių Ramovėje švęsta Vasario 16-oji

 
Daivos Baronienės nuotraukos
Daivos Baronienės nuotraukos

Radviliškio rajone Minaičiuose, netoli žeminės, kurioje buvo pasirašyta 1949-ųjų Vasario 16-osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Deklaracija, minint šį svarbų įvykį buvo priminta mūsų turimos laisvės kaina: drauge su daugiau nei 20-čia tūkstančių kitų laisvės kovotojų žuvo visi aštuoni šios Deklaracijos signatarai, nežinia kur pakasti jų kūnai.

Lietuva turi dvi Vasario 16-ąsias. Viena jų – prieš 99-erius metus tautos šviesuolių pasirašyto Lietuvos Nepriklausomybės Akto pasirašymo diena. Antroji – diena, kai prieš 68-erius metus į kovą su okupantais kilusių partizanų vadai pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Deklaraciją. 1918-ųjų Vasario 16-ąją dauguma tautiečių žinojo visus prabėgusius dešimtmečius, apie tos dienos svarbą žmonės pasakojo vaikams ir anūkams. 1949-aisiais pasirašytoji Vasario 16-osios deklaracija tapo žinoma tik prieš 17 metų.

Bunkeris tapo „valdovų rūmais“

1990-ųjų Kovo 11-osios Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė Rasa Juknevičienė per Minaičiuose vykusį Vasario 16-osios minėjimą apgailestaudama pasakė, kad apie partizanų vadų pasirašytą Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją nieko nežinota 1990-aisiais. Pasak jos, šios Deklaracijos teiginiais neabejotinai būtų pasirėmę Kovo 11-osios signatarai. Ji priminė, jog XX amžiuje būta trijų Lietuvos Nepriklausomybę įteisinusių dokumentų, kurių kiekvieno svarba ypatinga, o drauge ir tolygi.

Atstatytas partizanų bunkeris.
Atstatytas partizanų bunkeris.

Susirinkusiems į Minaičius R. Juknevičienė teigė, jog ši vieta 1949 metais buvo tapusi Lietuvos valdovų rūmais. Ji pabrėžė, jog okupacijos sąlygos lėmė, kad Lietuvos valdovų – t.y. jos laisvę gynusių to meto aukščiausios valdžios atstovų partizanų vadų „rūmais“ tapo žeminė, kurioje jie, persekiojami bet kokias laisvės apraiškas naikinusių priešų, sukūrė Deklaraciją, nubrėžusią, kokia turi būti ir kaip turi gyventi mūsų tauta. Lietuvos Seimo narė R. Juknevičienė džiaugėsi, jog jau turint rankose 1949-ųjų Vasario 16-osios Deklaraciją mūsų šalies parlamentui pavyko priimti nutarimą, leidusį šiems signatarams vadovavusį Joną Žemaitį-Vytautą paskelbti šalies prezidentu. Jis ir kiti Deklaraciją pasirašę partizanų vadai signatarais paskelbti 2010-aisiais. Politikė akcentavo, jog 1949-ųjų vasario 16-ąją priimta Deklaracija parodė, kad okupuotos lietuvių tautos kova už laisvę yra teisėta. Jis teigė, jog šiandien išsipildė toje deklaracijoje įvardinti siekiai: Lietuva yra demokratinė valstybė, pripažinta pasaulio tautų, mūsų šalyje nebėra komunistų partijos, kurios veikimo nepripažino partizanų vadai.

Bunkerį pavadino Ramove

Dokumentinė medžiaga, iškabinta ant sienų atstatytos žeminės, kurioje buvo pasirašyta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Deklaracija, skelbia, jog partizanų vadų suvažiavimas, turėjęs priimti šią deklaraciją, buvo numatytas už kelių kilometrų nuo Minaičių esančiame Balandiškių kaime, ūkininko Stanislovo Sajaus sodyboje. Tačiau pajutę pavojų partizanų lyderiai persikėlė į Minaičius, į bunkerį, iškastą po Stanislovo Mikniaus sodybos klėtimi. Toji slėptuvė buvo įrengta prieš kelis mėnesius iki įvykstant suvažiavimui, jai suteiktas Ramovės pavadinimas. Po to, kai aštuoni partizanų vadai jame pasirašė minimą Deklaraciją, svarbius dokumentus slėpęs bunkeris nebuvo sunaikintas dar ketverius metus. 1953-aisiais jo nebeliko, o šį bunkerį archeologai atkasė 2010-aisiais. Tuomet Lietuva sužinojo, kad šį svarbų dokumentą partizanų vadai pasirašė „valdovų rūmuose“, kurių plotis 2 metrai, ilgis 3 metrai, aukštis – 1,3 metro.

Minaičiuose minėjime dalyvavęs Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio savanoris Vytautas Balsys priminė, kad lietuviai partizaninę kovą prieš okupantus pradėjo 1944-aisiais, kai sovietai paskelbė mūsų šalies vyrų mobilizaciją kariauti Rytų fronte. Nesutikę kariauti okupantų pusėje, Lietuvos vyrai ėjo į miškus ir pradėjo nelygią kovą su pačiais okupantais. Šios kovos įkarštyje ir buvo pasirašyta 1949 metų Vasario 16-osios Deklaracija, kurios esmė – Lietuva yra nepriklausoma valstybė. „Štai jau 26 metai esame laisvi, niekas mūsų nepersekioja ir netremia. Tačiau turime ir problemų, kurių viena – nutautinta jaunoji karta“, – sakė kovotojas už mūsų tautos laisvę. Jis apgailestavo, kad šalyje klesti korupcija, neteisėtai auga milijonierių gretos, o tuo tarpu neskiriama reikiama lėšų suma kariuomenei išlaikyti.

Inscenizavo deklaracijos pasirašymą

Po iškilmingų kalbų, pasakytų prie Minaičiuose partizanų vadams pastatyto paminklo, vyko linksmoji šventės dalis: buvo dainuojamos tautos dainos, deginamas laužas, vaišinamasi kareiviška koše. Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktoriai suvaidino susidomėjimo sulaukusią inscenizaciją apie tai, kaip galėjo būti pasirašyta 1949 metų Vasario 16-osios Deklaracija.

.

1949 metų Vasario 16-osios Deklaracijos pasirašymo inscenizacija.
1949 metų Vasario 16-osios Deklaracijos pasirašymo inscenizacija.
DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"