TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Minijos slėnyje atgimė Gandingos legendos

2013 09 11 12:09
Plungės rajono savivaldybės nuotraukos

Pasakojama, kad mergaitė Gandingos (anksčiau - Gondinga) papėdėje pamatė atriedančią karietą su jaunikaičiais. Šie, pasirodo, velniai buvo, bet vežėsi pilnas skrynias aukso.

Metusi į skrynią rožančių, kad tų turtų galėtų gauti. Bet velniai nebūtų velniai: ne tik merginą apgavo, bet ir iš rugiapjūtės pabaigtuvių grįžtančiam muzikantui vietoje aukso į kepurę arklio mėšlo pripylė... Norite – tikėkite, norite – ne, bet kalbama, kad piliakalnyje buvusi giltinė, kuri gobšuolius į požemį nusitempdavo, o Stonaičių dvaro savininkas Krontauskis dėl gobšumo savo vienintelę dukrą prarado. Gandingos apylinkės gyventojai vidudienį galėdavo pamatyti ant pilies jodinėjant pulką ginkluotų raitelių arba ganantis galvijų bandą, tačiau, nuėję prie pilies, ten nieko nerasdavo. O dar senoliai pasakoja, kad ant to kalno kadaise buvo kūrenama šventoji ugnis, kurią saugojo nekaltos mergaitės. Taigi, buvo laikai...

O jie paskutinėmis rugpjūčio dienomis atgijo Minijos slėnyje įsikūrusiame poilsio ir pramogų komplekse „Žemsodis“ (7 km nuo Plungės). Ir ne šiaip sau - šiemet sukanka 760 metų, kai Gandinga pirmą kartą paminėta istorijos šaltiniuose. Idėja atgaivinti paslaptingas piliakalnio legendas bei meniškai pateikti pilies gynėjų narsą ir pasiaukojimą gimė Plungės rajono savivaldybės merui Albinui Klimui. Juk kas nesidomi praeitimi, tas niekada nekurs ateities. O šiandienos žmogus, manantis viską išmanąs, dažnai į istoriją ranka numoja. Todėl reikėjo meniškai, įtaigiai patraukti, o gal net prikaustyti jo dėmesį prie savo praeities ir ištakų detalių. Reikėjo į unikalią Žemaitijos gamtą įpinti ir iš Žemaitijos kilusių menininkų sukurtą praeities dienų dvasią. Pagaliau reikėjo deklaratyviai pareikšti, kad tik fiziškai ir dvasiškai stipri tauta galėjo tapti šiandienos Lietuvos šeimininke. Todėl neatsitiktinai ekspozicijos tema - „Nuo Gandingos didvyrių iki Lietuvos Europos Sąjungoje“.

Reikėjo ne tik diplomatijos, bet ir laiko sutarti dėl būsimo skulptūrų parko vietos, dėl reikalingų medžiagų, technikos, netgi legendas kažkas turėjo išversti į latvių kalbą. Reikėjo surasti ir pasikviesti talentingus, tuo metu neužimtus menininkus, sudaryti jiems sąlygas dirbti ir gyventi. Tačiau prieš trejus metus užsimezgusi pažintis su aktyviu skulptoriumi Donatu Mockumi, atrodė, padės planą paversti realybe. Smėlio skulptūrų parkas Minijos slėnio žalumoje jau gyveno ir Donato mintyse.

Prasidėjo ir darbai, ir kūryba. Smėlio skulptūras kūrė dešimt talentingų menininkų iš Lietuvos ir Latvijos: Tautvilas Povilionis, Artūras Burneika, Viktorija Ruskonytė, Agnesė Rudzytė–Kirilova, Marija Punculė, Inesė Valterė–Ulandė, Laura Šėrytė, Karlis Ilė ir Anatolijus Kirilovas. Oras buvo pavydėtinai palankus, lyg pati gamta alsuotų mistikos ir kūrybos derme. Per savaitę ryškėjo veidų, karžygių ir žirgų kūnų, ginklų ir statinių kontūrai, o jau savaitgalį gausūs žiūrovai stebėjosi ir gėrėjosi atgimusiomis legendomis: „Mergaitė ir rožančius“, „Pokylis Gandingos pilies požemiuose“, „Pasklepiai“, „Gyveno du kaimynai“, „Sargai“, „Žiloje senovėje“, „Raiti žmonės“ ir net sumanymo idėją apibendrinančia skulptūra „Sveiki atvykę!“ Taip gimė pirmasis Žemaitijoje plastiškų smėlio skulptūrų parkas, kuris, norisi tikėti, dar ilgokai ne tik džiugins lankytojų sielas, bet ir leis įsišėlti vaizduotei.

Rengiant šį unikalų parką, reikėjo daugelio žmonių pastangų ir supratimo. Nuoširdžiausiai parko gimimu rūpinosi architektas Donatas Mockus, vietą darbui ir skulptūroms geranoriškai suteikė „Žemsodžio“ savininkai Milita ir Rimas Valčiukai, ir medžiagomis, ir reikalinga technika apsirūpinti padėjo bičiuliai iš UAB „Plungės Jonis“. Projektą įgyvendinti padėjo TŪB „Meškinas“ (vadovas Viktoras Mačernis), UAB Milašaičių lentpjūvė (vadovas Artūras Simanauskas), UAB „Platelių ąžuolas“ (direktorius Gediminas Zaleckas), UAB „Blikas“ (direktorius Gytis Lagunavičius), UAB „Keliavežys“ (vadovas Arvydas Baleckas), negailėdamas laiko ir nuosavos technikos dirbo Antanas Kelertas, organizacinius klausimus padėjo spręsti Karklėnų kaimo šeimų bendruomenė „Karkuoja“ (pirmininkė Aldona Slančiauskienė). Kad parko atidarymo šventė taptų įspūdinga, nuoširdžiai stengėsi meno kolektyvai ir atlikėjai: Platelių meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras ir šokėjų grupė (vadovas Virginijus Valančiūnas), Plungės kultūros centro kamerinis choras (vadovas Arvydas Vildžiūnas), Alionos ir Aivaro Alminų šeimos ansamblis, Plungės „Saulės“ gimnazijos dainininkė Gabrielė Šalvytė (mokytoja Elena Klimienė) bei šventės vedėjas Egidijus Vaškilevičius. Apie slėnyje vykusį kūrybinį procesą bei jo rezultatus visuomenę informavo Žemaitijos televizija (vadovas Algirdas Šimkevičius), laikraščiai „Žemaitis“ (redaktorius Rimantas Mėčius) ir „Plungė“ (redaktorė Rūta Adamonienė). Idėją finansiškai parėmė Rolandas Paksas.

Rudenėjantis Minijos slėnis iš lėto dažosi pastelinėmis spalvomis. Jų švelnioje apsuptyje dar didingiau ryškėja čia atgimusios Gandingos legendos. Kviečiame pabėgti nuo kasdienos šurmulio, sugrįžti čia ir paleisti savo vaizduotę pasivaikščioti su ją audrinančiais personažais.

Plungės rajono savivaldybės informacija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"