TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Ministerija rinksis autentiškiausius kampelius

2015 08 12 6:00
Etnografinis Zervynų kaimas Dzūkijoje. LŽ archyvo nuotrauka

Į antrą pusę persiritus Seimo paskelbtiems Etnografinių regionų metams, Aplinkos ministerija (AM) „atsibudo“ ir tik dabar paskelbė etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio atrankos konkursą.

Konkurso laimėtojais bus paskelbti geriausiai tvarkomi regionai – po tris iš kiekvieno Lietuvos etnokultūrinio regiono. Nugalėtojams ir laureatams atiteks specialiai pagamintos vietovę įamžinančios plokštės, specialūs prizai. Konkursas finansuojamas iš AM skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Panorėjusios jame dalyvauti savivaldybės ir bendruomenės privalės suktis itin sparčiai, mat pasirengti konkursui joms duota vos pusantro mėnesio. Per tiek laiko konkurso komisijai reikia pateikti ne tik labiausiai etnografinį regioną atspindinčių miestelių ar kaimų aprašus, bet ir įvairią vaizdinę medžiagą – nuotraukas, vaizdo įrašus, vizualizacijas, informaciją, kaip numatoma išsaugoti teritorijos kraštovaizdį bei jo unikalumą.

Regionų atstovai neslepia, kad pasirengti konkursui bei pateikti reikiamus dokumentus gali nepakakti laiko.

Pluoštas dokumentų

Pagal aplinkos ministro Kęstučio Trečioko patvirtintus etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio atrankos konkurso nuostatus, jo dalyviai – savivaldybės, kaimų, miestelių bendruomenės, seniūnijos, valstybinių parkų direkcijos, kitos valstybės institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos ir pan. – ne vėliau kaip iki spalio 1 dienos privalo pateikti konkurso dokumentus. Tai – nuotraukomis iliustruotas teritorijos aprašymas, akcentuojant, kokiam etnografiniam regionui atstovauja, kokie tradiciniai kraštovaizdžio bruožai atspindi regioną, kokiomis priemonėmis jie išsaugoti ar atgaivinti, kokie tvarkymo metodai padėjo išsaugoti bei atkurti tradicinius kraštovaizdžio elementus. Taip pat reikia pateikti ir kitą nuotraukomis iliustruotą aprašymą, kaip visuomenė, vietos bendruomenės dalyvauja puoselėdamos kraštovaizdžio tvarkymo tradicijas, be to – pateikti informaciją, kokia apsaugos sistema ir apsaugos priemonės yra numatomos šiai teritorijai išsaugoti. Vertinimo komisija taip pat lauks ir vaizdo bei grafinės medžiagos apie siūlomą vertinti teritoriją, atskirus jos kraštovaizdžio elementus, atliktus darbus, visuomenės aktyvumą tvarkant ir prižiūrint teritoriją.

Per mažai laiko

Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybai vadovaujanti Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Zita Mackevičienė stebėjosi, kad konkursas skelbiamas Etnografinių regionų metams jau įpusėjus ir dar pačiame atostogų įkarštyje. „Konkursas paskelbtas tik šiomis dienomis, tad kol jo dokumentai pasieks savivaldybes, praeis dar keletas dienų“, – LŽ pabrėžė Z. Mackevičienė.

Lietuvos etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys taip pat stebėjosi ministerijos valdininkų sprendimu. „Terminas trumpas. Juk apeliuojama ne vien į saugomas, bet ir kitas į regionines teritorijas“, – teigė V. Jocys.

Platesnis žvilgsnis

AM Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Kraštovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Ulkienė LŽ aiškino, kad skelbti etnografinių regionų metams skirto konkurso nebuvo skubama dėl to, kad kai kurie kaimai ar miesteliai dar vykdo iš Europos Sąjungos ankstesnio finansinio laikotarpio lėšų finansuojamus projektus, jie turėtų būti užbaigti iki šio rudens. „Norėjome, kad konkurse galėtų dalyvauti kaip galima daugiau dalyvių“, – teigė ministerijos atstovė.

Pasak K. Ulkienės, bendruomenės dažnai kaupia archyvus, o konkurso dalyviai turėtų atspindėti ne momentinį darbą, bet tęstinį procesą. „Konkurse negali dalyvauti pavienės sodybos, nes bus vertinami miestelio ar kaimo kraštovaizdžiai. Gali būti vertinamas ir vien kraštovaizdis, be jokių pastatų“, – tvirtino K. Ulkienė.

Pretendentų gali būti daug

Saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė LŽ teigė, kad šiai tarnybai priklausančių nacionalinių bei regioninių parkų teritorijoje esantys kaimai bei miesteliai yra bene labiausiai išlaikę savo autentiką ir iš tikrųjų atspindi tą regioną, kuriame išsidėstę.

„Tačiau net ir saugomoms teritorijoms nepriklausančiuose kaimuose, miesteliuose dar yra išlikę labai daug autentikos, jie yra saviti, unikalūs. Kartais į tokius kaimus ar miestelius atvažiuoji ir net nustembi, kaip žmonės sugeba taip išlaikyti tą savitumą“, – tvirtino R. Baškytė. Ji paminėjo, kad autentiškų miestelių bei kaimų vis dar yra išlikę Dzūkijoje, Rytų Lietuvoje, Aukštaitijoje, Žemaitijoje. Tiesa, pasak pašnekovės, net ir saugomose teritorijose sudėtinga išvengti kai kurių gyventojų pomėgio sodybas pertvarkyti taip, kad etnografinio autentiškumo jose nė su žiburiu nesurasi. Ypač dažnai taip nutinka vietovėse prie ežerų ar upių. Mat tuomet viską lemia ne siekis išsaugoti etnografiškumą, etnoarchitektūrą, bet uždirbti kuo daugiau pinigų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"