TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Mirties slėnis sudomino skulptorių

2016 08 08 6:00
Mirties slėnyje Nidoje lankėsi Klaipėdai ne vieną skulptūrą padaręs menininkas Klaudijus Pūdymas. Neringos savivaldybės nuotrauka

Vadinamasis Mirties slėnis šalia Nidos sulaukia vis didesnio dėmesio. Šią savaitę vietą, kurioje Neringos merija ir Prancūzijos ambasada Lietuvoje yra priėmusios preliminarų sprendimą pastatyti atminimo ženklą, apžiūrėjo žinomas uostamiesčio skulptorius Klaudijus Pūdymas.

„Bendravau ir su Prancūzijos diplomatais, tačiau konkrečių sprendimų dar nėra“, – nedaugžodžiavo K. Pūdymas.

Mirties slėniu nuo seno vadinama pilkųjų kopų loma – viena labiausiai legendomis apaugusių Kuršių nerijos vietovių. Prieš keletą dešimtmečių kažkas smėliakalnių masyve prie Grobšto rezervato ribos įkasė keliolika medinių kryžių, aptvėrė teritoriją medine tvorele ir įbedė ženklą su užrašu: „Mirties slėnis“.

Loma patenka į Parnidžio kraštovaizdžio draustinį, todėl yra gausiai lankoma žmonių. Jie tik gūžčioja pečiais atokioje vietoje išvydę senutėlius kryžius.

Mirties slėnis siejamas su 1870–1871 metais vykusiu Prūsijos ir Prancūzijos karu. Kai kuriuose šaltiniuose rašoma, kad būtent po šio karo netoli Nidos vokiečiai įrengė prancūzų karo belaisvių stovyklą. Yra žinoma, kad to karo metu prancūzai trėmė suimtus vokiečių karius į Šiaurės Afriką, kur versdavo dirbti sunkius darbus dykumoje nežmoniškomis sąlygomis. Esą kerštaudami priešininkams vokiečiai ir pasirinko Nidą.

XIX amžiaus pabaigoje-XX amžiaus pradžioje Parnidžio ir Sklandytojų kopų aplinka išties buvo panaši į dykumą, pustomą smėlio, todėl tiko belaisvių stovyklai įrengti. Šį istorinį faktą 1918 metais išleistame veikale mini ir žymus Klaipėdos istorikas Johannesas Sembritzkis. Jis vienu sakiniu užsimena, kad tvirtinant nerijos krantus „dirbo prancūzų belaisviai iš Nidos atsakomosios karo belaisvių stovyklos“.

Toliau istorikas trumpai paaiškina, kad ta keršto prancūzams stovykla buvo įrengta „smėlynuose prie Nidos, kaip „atsakymas“ prancūzams, kurie vokiečių belaisvių stovyklas kūrė ir Alžyre“. Knygą apie Kuršių neriją 2001 metais išleidęs Jurgis Bučas suteikia dar daugiau informacijos. Anot jo, Mirties slėnyje buvo pastatytas ištisas barakų miestelis, kuriame „būta 12 tūkst. belaisvių“. Mokslininko teigimu, nuo epidemijų, karščio ir sunkaus darbo (tvirtino nerijos krantus, apželdino kopas ir kt.) belaisviai esą mirdavo dešimtimis ir buvo užkasami čia pat smėlyje.

Pavasarį galimoje XIX a. karo belaisvių stovyklos vietoje lankėsi Prancūzijos ambasados delegacija.Deniso Nikitenkos nuotrauka.

„Gražiausia ir ramiausia pasaulio vieta buvo paversta tikru pragaru. Ta vieta dabar vadinama Mirties loma“, – pasakoja J. Bučas. Šį pavasarį Mirties slėnyje lankėsi oficiali delegacija iš Prancūzijos ambasados Lietuvoje, kurią lydėjo Neringos savivaldybės vadovybė. Sutarta, kad ateityje reikėtų atlikti išsamius istorinius, archeologinius tyrimus bei pastatyti atminimo ženklą pačioje lomoje.

„Manau, neužilgo netoli Saulės laikrodžio bus pastatytas informacinis stendas, o dėl monumento dar neaišku. Yra noras pastatyti kažkokį pagarbos ir atminimo ženklą prancūzams pačiame Mirties slėnyje. Ne kokį brutalų, akmeninį ar granitinį, o medinį, kuris nedarkytų aplinkos, kopų bei atspindėtų Kuršių nerijos tradicinę architektūrą. Kas statys šį paminklą, dar neaišku. K.Pūdymas pirmasis iš skulptorių parodė iniciatyvą, paprašė palydėti į vietą, tačiau galbūt pati Prancūzijos ambasada samdys savo skulptorių. Šaunu, kad žmonės domisi“, – sakė Neringos meras Darius Jasaitis.

K.Pūdymas yra sukūręs klaipėdiečiams puikiai pažįstamas skulptūras: Dangės undinėlę prie Biržos tilto, kaminkrėtį ant senamiesčio namo stogo, bronzinę mergaitę su paukšteliu Martyno Mažvydo alėjoje ir kt.

„Bet dirbu ir su medžiu. Tikrai pritariu, kad statant pagarbos monumentą Mirties slėnyje invazijos nereikia, todėl skulptūra ar atminimo simbolis turės būti medinis. Subtili, įdomi tema, todėl ir parodžiau iniciatyvą“, – teigė skulptorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"