Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Mirusias kopas prižiūrės ožkos

 
2017 01 03 9:00
Ožkos neleistų atvertoms erdvėms ateityje vėl apželti sumedėjančia augmenija. KNNP nuotrauka

Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija užsimojo įgyvendinti precedento neturintį planą – Naglių gamtiniame rezervate leisti ganyti beveik pusšimtį ožkų.

Dėl ganiavos jau kreiptasi į Aplinkos ministeriją. Tam prašoma skirti 10 tūkst. eurų.

„Pradėti didžiuliai sumedėjusios augmenijos šalinimo Mirusiose kopose darbai. Išvalius plotus, atvėrus erdves būtina išlaikyti tą kraštovaizdį, nes labai greitai vėl ima dygti medelių ūgliai. Patirtis parodė, kad geriausia priemonė – ganiava. Anksčiau nerijos pievose daugiausia buvo ganomos avys, o Nagliuose mums reikės ožkų, nes jos darbuojasi kur kas efektyviau“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo KNNP vadovė Aušra Feser.

Parko direkcija šiuo metu ieško geriausio varianto – tokio, kuris priviliotų ūkininkus, mat siekiama, kad ganiava vyktų ištisus metus ir taptų nuolatinė.

Iki pavasario miškininkai turi iškirsti apie 48 hektarų plotą skirtingose rezervato vietose./Deniso Nikitenkos nuotrauka

Reikia ūkininkų

Kretingos miškų urėdija pernai gruodį pradėjo šalinti sumedėjusią augmeniją Naglių gamtiniame rezervate ir atkurti buvusias erdves, kurios per dešimtmečius užžėlė krūmais bei medžiais. Iki pavasario miškininkai turi iškirsti apie 48 hektarų plotą skirtingose rezervato vietose.

Anot A. Feser, iš medžių „išlaisvintą“ kraštovaizdį ateityje bus būtina prižiūrėti, kitaip vėl viskas užžels. „Prieš trejus metus nacionaliniame parke jau vyko ganiava. Banda – apie 90 proc. avių ir 10 proc. ožkų – buvo laikoma pievose ir neleido joms apaugti. Norime, kad Naglių rezervate naminių gyvūnų santykis būtų kitoks – 90 proc. ožkų ir 10 proc. avių. Dabar intensyviai ieškome efektyviausio modelio, kad ir ūkininkas turėtų naudos, ir mes savo planus įgyvendintume“, – kalbėjo KNNP vadovė.

Parko direkcija anksčiau teikdavo projektus tarptautiniams fondams ir, naudodamasi finansavimo mechanizmais, gaudavo lėšų. Pavyzdžiui, pernai iš specialios finansavimo programos sulaukė maždaug 25 tūkst. eurų. Juos skyrė Lichtenšteino Kunigaikštystė, Norvegijos Karalystė ir Islandija. Už 1 hektarą ploto ūkininkui buvo mokama apie 1 tūkst. eurų.

Aušra Feser: "Šįkart tikslas - ne pievų, o buvusios miškingos vietovės priežiūra, todėl ir specifika kitokia."/"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

„Deja, finansavimas baigėsi ir šiemet tenka imtis naujų veiksmų. Todėl bent pradžiai prašome lėšų iš Aplinkos ministerijos. Kitas dalykas – ganiava vyktų Naglių rezervate, ko anksčiau niekada nebuvo. Šįkart tikslas – ne pievų, o buvusios miškingos vietovės priežiūra, tad ir specifika kitokia. Ūkininkavimo nerijoje patirtis parodė, kad efektyviausiai sumedėjusią augmeniją nuėda ožkos“, – paaiškino parko direktorė.

Gyvulius svarstoma ganyti vadinamuoju elektriniu piemeniu aptvertose vietose. Jos būtų nuolat keičiamos.

„Ties 28-uoju kelio Smiltynė-Nida kilometru bus atverta kelių šimtų metrų pločio proskyna. Žmonės nuo kelio galės matyti Mirusių kopų kraštovaizdį, kurį dabar užstoja miškas. Toje vietoje būtų galima išvysti ir besiganančias ožkas. Kol kas tai tik ketinimai. Reikia žmogaus, kuris apsiimtų prižiūrėti ganiavą. Idealiausia būtų, jei tai darytų vietos gyventojas ištisus metus. Esame pasiryžę pastatyti ir suteikti naudotis kilnojamą pašiūrę, nemokamai aprūpintume šienu“, – tikino A. Feser.

Efektyvi priemonė

Kretingos miškų urėdijos miškų urėdo pavaduotojas Kuršių nerijai Linas Žarnauskas „Lietuvos žinioms“ teigė labai palankiai vertinantis planus leisti ganyti ožkas Naglių rezervate.

„Pagal dešimtmečio miškotvarkos planą rezervate turėsime iškirsti, išvalyti apie 230 hektarų sumedėjusios augmenijos. Pašalinus krūmus, medžius ir jų atžalas vėl vyks savaiminis ataugimas, jei nieko nebus daroma. Todėl parko direkcija eina tinkamu keliu – ožkos neleistų plisti augmenijai. Kaip žinome iš vokiečių miškininkų archyvų, XVIII amžiuje būtent galvijų ganiava kopose santykinai lėmė smėlio pustymus. Vadinasi, tai buvo efektyvi priemonė, neleidžianti kopoms užželti“, – sakė miškininkas.

Jo įsitikinimu, dabar pustymai nebegrėstų, nes savo funkciją atlieka apsauginis jūrinis kopagūbris. Be to, Kuršių nerija labai tankiai apaugusi miškų masyvais.

Padėtų išmokos

Trejus metus avis ir ožkas pusiasalyje ganęs ūkininkas Antanas Miežanskas „Lietuvos žinioms“ prisipažino rimtai svarstantis galimybę vėl grįžti su galvijais, tik šįkart – į Naglius.

„Kirtavietėse labai greitai pridygs įvairių medžių ūglių, o būtent ožkos juos ir mėgsta. Avys labiau ėda žolę. Ožkos sugeba net medelius nulenkti. Jos ėda ne tik lapus, bet ir žievę: tiek pušų, tiek beržų, alksnių, kitų medžių. Kai ant stiebo nelieka žievės, po kelerių metų augalas sunyksta. Ožkos ją mėgsta dėl paprastos priežasties – taip kovoja su organizmo parazitais. Matyt, žievėje yra tam tikrų medžiagų“, – dėstė subtilybes ūkininkas.

Pasak jo, klaidinga manyti, kad avis labiau apsimoka ganyti, nes jų mėsa paklausi, o ožkų – ne. „Yra ir mėsinių ožkų veislių. Patikėkite, esama mėgstančiųjų ožkieną. Tai – dietinė mėsa, labai vertinama gurmanų. Ypač Vilniuje“, – pabrėžė A. Miežanskas.

Jis pridūrė, kad gyvulių ganymas tokiose teritorijose kaip Kuršių nerija ūkininkams būtų kur kas patrauklesnis, jei būtų leidžiama deklaruoti tuos plotus ir gauti už tai Europos Sąjungos išmokas.

„Užsienyje ūkininkai nacionaliniuose parkuose gano gyvulius, deklaruoja ganomus plotus ir už hektarą gauna 100 eurų, o nepalankiose vietose – dukart daugiau. Kalbėjau su Aplinkos ministerijos atstovais ir prašiau teisiškai reglamentuoti ganiavą Kuršių nerijoje. Dabar man, kaip ūkininkui, negalima deklaruoti ganomų plotų, nes to neleidžia teisės aktai. Žemė – valstybinė, saugoma teritorija ir pan. Jei gautume išmokas, pavyktų išspręsti daug klausimų ir būtų galima ganyti gyvulius ištisus metus. Tikrai norisi prisidėti prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio formavimo, tačiau turi būti abipusė nauda“, – pažymėjo ūkininkas.

Mirusias kopas iš medžių vaduoja miškininkai, o ožkos neleistų atvertoms erdvėms ateityje vėl apželti sumedėjančia augmenija. / Deniso Nikitenkos nuotrauka

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"