Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Mirusioms kopoms įpūs gyvybės

 
2016 12 10 6:00
Kertant medžius Naglių rezervate planuojama atkurti archajišką vietovės kraštovaizdį./Deniso Nikitenkos nuotrauka

Kuršių nerijos nacionalinis parkas (KNNP) kartu su Kretingos miškų urėdija atliks precedento neturinčius darbus – numatyti didžiuliai miškų kirtimai, siekiant atkurti senąjį pilkųjų, dar mirusiomis vadinamų kopų kraštovaizdį.

Jau šią savaitę miškininkai pradėjo darbuotis Naglių gamtiniame rezervate – per kelis mėnesius numatoma sutvarkyti 45 hektarus teritorijos. Ateityje norima atgaivinti dar 280 hektarų pilkųjų kopų.

„Šie pokyčiai gali šokiruoti, tačiau privalome suprasti, kad per pastaruosius 50 metų net 15 proc. nerijos apaugo miškais. Pradėjo nykti magiškas kopų kraštovaizdis. Dabar etapais mėginsime jį atkurti. Atviros erdvės, palvės, pilkosios ir baltosios kopos – vertybė, kurią prarandame plečiantis sumedėjusiai augalijai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė KNNP direktorė Aušra Feser.

Taisys klaidas

KNNP specialistai pabrėžia, kad unikali į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukta teritorija yra kupina prieštaravimų: praeityje neatsakinga žmogaus veikla išprovokavo ekologinę katastrofą – kopų pustymą, kai po smėliakalniais pražuvo ištisi kaimai. Tuomet ėmė formuotis naujas kraštovaizdis, nykti miškai. Vėliau, siekiant sustabdyti smėlio pustymą, nemaži nerijos plotai buvo apsodinti mišku, o kopos pradėjo nykti.

Aušra Feser: „Šie pokyčiai gali šokiruoti, tačiau privalome suprasti, kad per pastaruosius 50 metų net 15 proc. nerijos apaugo miškais.""Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

„Susiformavo paradoksali situacija: gelbėdamiesi nuo smėlio žmonės pradėjo masiškai sodinti medžius. Smėlio judėjimas buvo sustabdytas, tačiau medžiai ėmė plisti, augti pačiose kopose ir naikinti jas. Jei nieko nedarysime, kopų nebeliks, jas užgoš sumedėjusi augalija. Todėl dar 2013 metais buvo patvirtintas naujas KNNP miškotvarkos planas, siekiant išsaugoti buvusias natūralias erdves“, – pasakojo A. Feser.

Aplinkosaugininkai pažymi, kad Kuršių nerijos ekosistemų unikalumas susijęs būtent su atviromis pajūrio smėlynų buveinėmis, kurios yra labai vertingos dėl biologinės įvairovės. Baltosiose kopose auga Rytų Baltijos pajūrio endeminiai augalai: baltijinė linažolė, baltijinis pūtelis, baltijinė stoklė, pajūrinė našlaitė. Pilkosiose kopose peri dirvoninis kalviukas.

KNNP direkcija kartu su kitais partneriais 2015 metais pradėjo vykdyti projektą „Biologinei įvairovei itin vertingų atvirų buveinių atkūrimas ir išsaugojimas „Natura 2000“ teritorijose“. Jo tikslas – išsaugoti pilkąsias kopas bei atkurti ir išsaugoti atviras palvės pievas, į projekto veiklą įtraukiant vietos bendruomenę.

Minėtiems tikslams įgyvendinti pasirinktos teritorijos Biržtvyno (tarp Pervalkos ir Naglių rezervato) ir Bulvikio raguose, kuriuose bus siekiama atkurti senąjį palvės kraštovaizdį: pievų ir ganyklų atviras erdves su pavieniais medžiais, sumedėjusios augalijos grupėmis bei miško retmėmis.

Istorikas Dainius Elertas „Lietuvos žinioms“ yra pasakojęs, kad po Antrojo pasaulinio karo miškininkystės tradicijos Kuršių nerijoje interpretuotos savaip.

„Neringoje tiesiog masiškai pradėta sodinti pušis ir nieko nekirsti. Tai truko dešimtmečius, nes manyta, kad pagrindinis miškininkų darbas – tvirtinti kopas jas apželdinant. Tačiau visai pamiršta, kad kalnapušės yra palyginti trumpaamžės – jos sensta, perauga. Senųjų miškininkų nebeliko, o naujieji nebežinojo apie savo pirmtakų planus. Jie nebemokėjo ir vokiškai, nebegalėjo prieiti prie senųjų miškotvarkos planų, dokumentų“, – paaiškino jis.

Todėl dabar medžiai tiesiog savaime plinta ir naikina pirmykštį kopų kraštovaizdį.

Bus matyti nuo plento

Naglių gamtiniame rezervate teritorijos tvarkymo darbai planuojami 45 hektarų, Biržtvyno rage – 107 hektarų plote.

„Šiame rage jau atlikta apie du trečdalius miškotvarkos darbų, o Nagliuose išties bus didžiulių pokyčių. Norime atverti savotiškus langus, kad plentu važiuojantys žmonės išvystų proskyną su marių pusėje plytinčiomis pilkosiomis kopomis. Dabar – vien medžiai, nieko nematyti. Ten nebus plynų kirtimų: paliksime gražiausius medžius, kadagius“, – sakė A. Feser.

Kirtimus vykdys Kretingos miškų urėdija. Jai teks nemenkas iššūkis, mat rezervato teritorijoje ūkinė veikla draudžiama.

„Bet tai nebus ūkinė veikla, o kraštovaizdžio formavimas. Vis dėlto miškininkai pirmą kartą naudos surenkamuosius kelius technikai, kad būtų apsaugota miško paklotė. Mediena bus sandėliuojama ant plokščių pagrindų ir išvežama tik pašalus žemei. Viską darysime taip, kad mažiausiai pakenktume gamtai“, – pabrėžė KNNP direktorė.

Pačiose pilkosiose kopose darbuosis KNNP specialistai.

„Naudosime „geležinį arklį“ – agregatą guminiais vikšrais, kuris mažiausiai fiziškai paveikia gruntą. Šiaurinėje rezervato dalyje, prie Juodkrantės, paliekama neliesta erdvė moksliniams stebėjimams, o kitur bus atkuriamas archajiškas kraštovaizdis. Dar reikės ožkų“, – kalbėjo A. Feser.

Nerijoje buvo ganomos avys. Ėsdamos krūmų, medžių ūglius, jos neleisdavo pievose plėstis sumedėjusiems augalams.

„Ožkos dar geriau darbuojasi... Pavyzdžiui, iškirtus medžius pilkosiose kopose, atviroje vietoje labai greitai ima augti beržai. Ožkos labai mėgsta jų atžalas. Bandysime vilioti ūkininkus, kurie galėtų užsiimti ganiava. Taip pat toliau remsime atkurtas bitininkystės tradicijas. Jau įkurta vietinė bitininkų asociacija, pastatyti aviliai“, – pasakojo A. Feser.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"