TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Mirusios kopos gaivina Neringą

2016 09 13 6:00
Šiemet už galimybę išvysti Mirusias kopas Naglių rezervate lankytojai nepagailėjo 48 tūkst. eurų. Deniso Nikitenkos nuotraukos

Pirmą kartą nuo šių metų birželio norint patekti į Kuršių nerijos perlu vadinamą Naglių gamtos rezervato pažintinį taką reikėjo pirkti 2 eurus kainuojantį bilietą. Baimintasi, kad įspūdingais vaizdais garsėjančios vietos apmokestinimas sumažins žmonių srautus, tačiau taip neįvyko, o Nacionalinio parko piniginę papildė keliasdešimt tūkstančių eurų.

Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos „Lietuvos žinioms“ pateiktais duomenimis, birželio-rugpjūčio mėnesiais rezervatą aplankė per 28 tūkst. smalsuolių. Tik keliais šimtais mažiau nei tą patį laikotarpį 2015-aisiais, kai jokio mokesčio dar nebuvo.

Mokėdami po 2 eurus turistai per tris mėnesius KNNP kasą papildė maždaug 48 tūkst. eurų. Didžioji dalis šių pinigų sugrįš atgal: poilsiautojams rengiamos naujovės.

Atsirado drausmės

KNNP direktorė Aušra Feser dar prieš apmokestinant Naglių rezervato pažintinį taką įvardijo tokio sprendimo priežastis: „Siekiama dviejų tikslų – gauti papildomų pajamų parko aplinkosauginei, turistinei infrastruktūrai gerinti ir pamėginti sureguliuoti didžiulius į Mirusias kopas einančių bei jas žalojančių žmonių srautus.“

„Įvedus 2 eurų mokestį keliautojų po Naglių rezervatą sumažėjo nedaug. Vis dėlto pastebėjome, kad dabar žmonės, įsigiję bilietus, gavę lankstinukus, elgiasi kur kas atsakingiau. Mokestis tarsi įpareigoja, drausmina. Sulaukėme priekaištų dėl spygliuotos tvoros ant kopos viršūnės, pamaryje, kur yra regykla, tačiau galime pasidžiaugti, kad dabar šios kopos niekas nebenumindžioja“, – pasakojo parko vadovė.

Daugeliu atvejų prie geresnės tvarkos prisidėjo ir kopose budintys KNNP samdyti smėliakalnių sargai, Jie drausmina tuos, kurie nori laipioti neleistinose vietose.

Nuo birželio iki rugsėjo pradžios parduota 24 tūkst. bilietų, surinkta 48 tūkst. eurų. Mokėti už pasivaikščiojimą pažintiniu taku reikės dar ir šią savaitę, bet jau nuo kito pirmadienio iki 2017-ųjų birželio vėl galėsime keliauti nemokamai.

Dalis surinktų pinigų panaudota dviejų darbuotojų algoms mokėti, kitos lėšos – Neringai tvarkyti. „Skirsime lėšų vienam paveldosauginiam pastatui Preiloje tvarkyti, be to, laukia nauji darbai pačiame Naglių gamtiniame rezervate. Pavyzdžiui, jau dabar svarstome vietoj esamos apžvalgos aikštelės įrengti savotišką medinį viaduką. Žmonės galėtų iš dar aukščiau pasigrožėti nuostabia panorama“, – dėstė vizijas direktorė.

Taip pat bus atnaujintas medinis takas, vedantis nuo miško iki kopų viršaus.

Naglių rezervatas - vienas iš Neringos perlų, todėl į jo pažinimui skirtą infrastruktūrą nuolat investuojama.

Rūkaliai nepatinka

A. Feser, kalbėdama apie saugomos teritorijos Nagliuose lankytojų kultūrą, išskyrė dvi tendencijas. „Žmonės tikrai elgiasi atsakingiau. Pavyzdžiui, anksčiau kopų sargai neretai sulaukdavo priekaištų, jog drausmina, o dabar vis dažniau yra giriami, kad saugo gamtą“, – sakė ji.

Tačiau problemų vis dar kelia turistai, kurie nenori laikytis jokių taisyklių ir jaučiasi lyg karaliai. Kopų sargai ne kartą „Lietuvos žinioms“ yra minėję, kad dažniausiai chuliganiškai elgiasi lankytojai iš Rusijos.

„Dar viena bėda – rūkymas pažintiniame take. Visą vasarą rankiojame cigarečių nuorūkas iš smėlio. Tikrai planuojame kreiptis į Neringos politikus, kad ši teritorija būtų oficialiai įteisinta kaip nerūkymo zona“, – grasino rūkaliams parko vadovė.

Neringos savivaldybės administracijos direktorius Algimantas Vyšniauskas „Lietuvos žinioms“ teigė, jog uždrausti rūkyti tam tikrose teritorijose merija gali, tačiau sprendimą priima taryba. „Tai jos kompetencija. Neringoje jau yra paskelbtos tam tikros nerūkymo zonos, viena jų – aikštė priešais savivaldybės administracijos pastatą. Tą sąrašą taryba turėtų praplėsti ir uždrausti rūkyti Naglių pažintiniame take“, – aiškino A. Vyšniauskas.

Nyksta

Išsamius Neringos baltųjų kopų ir ragų pokyčių per dešimtmetį tyrimus prieš keletą metų atliko Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto bei Vilniaus universiteto Kartografijos centro mokslininkai. Prieš dešimtmetį ir 2014-aisiais atliktų tyrimų rezultatai atskleidė stulbinamų faktų apie kai kurių „keliaujančių“ kopų būklę.

Pavyzdžiui, Naglių kopa, esanti to paties pavadinimo rezervate, per 10 metų pažemėjo penkiais metrais: buvo 57,9 metro, 2014 metais – 52,9 metro aukščio. Anot Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto vyresniosios mokslo darbuotojos Reginos Morkūnaitės, situacija ypač blogėja tose vietose, kuriose žmonės nuolat mindžioja smėlį, neleistinai laipioja kopomis. KNNP direkcijos duomenimis, minėtame rezervate pernai birželį lankėsi apie 6 800 žmonių, o šiemet – 6 079 lankytojai. Liepą pernai sulaukta 11 250 smalsuolių, šiemet – 10 900. Pernai rugpjūtį pažintiniu taku ėjo apie 12 000 turistų, panašus skaičius – ir šiemet.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"